- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-1537-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
- Skolininkas
- D. S.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio M. P. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuria pareiškimas tenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis M. P. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 75,45 Lt vykdymo išlaidų, vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02022, priteisimo iš skolininko D. S., nurodydamas, kad skolininkas bylos vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškimą tenkino, priteisė iš skolininko D. S. 75,00 Lt vykdymo išlaidų antstoliui M. P.. Teismas nustatė, kad antstolis vykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-14 vykdomąjį raštą dėl 15,00 Lt skolos išieškojimo iš D. S., išieškotojo valstybės naudai. Skolininkas skolą sumokėjo 2010-11-27 per raginime nustatytą terminą. Konstatavo, jog vykdymo išlaidos skolininkui paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir LR Civilinio proceso kodekso 82 str. Kadangi per nustatytą terminą skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo, antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo teismas tenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas D. S. prašo panaikinti 2011-03-08 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, 2011-04-11 antstolio M. P. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02022, priteisti bylinėjimosi išlaidas, už nesąžiningą elgesį antstoliui M. P. skirti baudą. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2381-774/2010, kurią nagrinėjo Kauno apygardos teismas ir pagal kurią yra kildinama apelianto 15 Lt skola valstybei, nebuvo nurodytas konkretus bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo terminas. Jokio pranešimo apie tai nėra gavęs ir iš VMI darbuotojų, nors pastarieji tą privalėjo atlikti pagal mokesčių administravimo įstatymą. Mano, kad VMI turėjo atlikti D. S. 15 Lt įsiskolinimo valstybei ir jo esamų permokų valstybei, kurios apskaitomos tuo pačiu kodu ir ta pačia sąskaita sudengimą. Pažymi, kad iš antstolio gavus dokumentus, tiek antstoliui tiek VMI buvo parašyti keli raštai, kuriuose nurodyti grubūs išieškojimo vykdymo procese pažeidimai ir nepagrįstas reikalavimas padengti 15 Lt skolą. Taip pat teigia, jog skolininkas raštišku antstolio siūlymu informuojamas apie vykdymo išlaidų dydį, ir jam nesutinkant vykdymo išlaidas gali priteisti tik teismas, bet ne antstolis nustatyti vykdymo išlaidų dydį savo patvarkymu.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad antstoliui M. P. 2010-11-15 buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-14 vykdomasis raštas Nr. 2-2381-774/2010 dėl 15 Lt skolos (pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojui valstybei. 2010-11-17 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkas 2010-11-27 (po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti) sumokėjo 15 Lt į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą. 2011-02-19 antstolis priėmė siūlymą sumokėti 75,45 Lt vykdymo išlaidų. Šis siūlymas skolininkui išsiųstas 2011-02-21. Skolininkas gera valia vykdymo išlaidų nesumokėjo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartyje nebuvo nurodytas konkretus terminas priteistoms pašto išlaidoms sumokėti bei tuo, kad valstybinė mokesčių inspekcija nepateikė skolininkui priminimo/pranešimo dėl 15 Lt sumos sumokėjimo, todėl negalėjo antstoliui vykdymui pateikti vykdomojo dokumento. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais argumentais. 15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš D. S. buvo priteista 2010 m. kovo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2381-774/2010. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs D. S. atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną (CPK 331 str. 6 d.). Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Taigi, pareiga sumokėti 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, D. S. atsirado 2010 m. liepos 7 d. Kadangi piniginės lėšos priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo pareigos papildomai dar informuoti skolininką apie mokėtiną sumą. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai pagrįstai 2010-07-14 buvo išduotas vykdomasis raštas, o šis, skolininkui nesumokėjus priteistos sumos, 2010-11-15 pateiktas antstoliui vykdyti. Apeliantas taip pat teigia, kad VMI privalėjo atlikti 15 Lt įsiskolinimo valstybei ir apelianto esamų permokų valstybei įskaitymą. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Įskaitymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-199 „Dėl Muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kitų mokesčių nepriemokai padengti, taip pat kitų mokesčių permokos įskaitymo muitinės administruojamų mokesčių nepriemokai padengti taisyklių patvirtinimo“. Šio įsakymo IV dalyje yra įtvirtinta kokia tvarka yra atliekama mokesčių permokos įskaitymo procedūra mokesčių administratoriaus iniciatyva. Mokesčių permokos įskaitymo procedūra mokesčių administratoriaus iniciatyva pradedama, kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą grąžinti susidariusią mokesčių permoką ir mokesčių administratorius turi (gauna) informacijos apie mokesčių mokėtojo kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių nepriemoką (įsakymo 13.1 p.) arba kai mokesčių administratorius apskaito (nustato) mokesčių mokėtojo mokesčių nepriemoką ir turi (gauna) informacijos apie šio mokesčių mokėtojo kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių permoką (įsakymo 13.2 p.). Taigi, 13.1 p. atveju tik suinteresuoto asmens prašymu VMI galėjo įskaityti permoką, padengiant įsiskolinimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį. Iš atskirojo skundo bei vykdomojoje byloje esančių skolininkų rašto turinio galima daryti išvadą, kad jo nurodoma mokesčių permoka susidarė teismui grąžinus jo sumokėtą žyminį mokestį. Informacija apie grąžintiną žyminį mokestį mokesčių administratoriui tampa žinoma, tik asmeniui pateikus teismo procesinį sprendimą, kuriuo nutarta grąžinti žyminį mokestį. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis minėto įsakymo 13.2 p., taip pat gali atlikti įskaitymą tik turėdamas asmens prašymą. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš vykdomojoje byloje esančio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-12 rašto Nr. (12.6-10)-K-447 matyti, kad D. S. kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir 2010.10.05; 2010.12.09; 2010.12.27 jam grąžinta 132 Lt, 133 Lt, 132 Lt žyminio mokesčio. Apeliantas nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima matyti, kada ir koks mokesčių administratoriui buvo pateiktas prašymas grąžinti žyminį mokestį, kuris jam buvo grąžintas 2010-10-05. Pažymėtina, jog mokesčių administratoriui 2010-10-05 grąžinus D. S. visą prašomą sumą, jam turėjo būti aišku, kad įskaitymas nebuvo atliktas ir jo pareiga sumokėti 15 Lt išliko. Valstybinė mokesčių inspekcija tik 2010-11-15 kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, taigi skolininkas turėjo pakankamai laiko gera valia įvykdyti piniginę prievolę, tačiau to nepadarė. Kiti du grąžinimai buvo atlikti jau po paties skolininko 15 Lt sumos sumokėjimo tiesiogiai išieškotojui, todėl įskaitymas nebegalėjo būti atliktas. Esant šioms aplinkybėms apelianto argumentas, kad priverstinis skolos išieškojimas yra neteisėtas, kadangi mokesčių administratorius neteisėtai neatliko įskaitymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 52 p.) Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. S. per raginime nustatytą laiką nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis visiškai pagrįstai, nepažeisdamas CPK 611 straipsnio nuostatų, kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu priteisti nesumokėtas vykdymo išlaidas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šias vykdymo išlaidas priteisė.
Pirmosios instancijos teisme reikalavimas dėl 2011-04-11 antstolio M. P. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/02022 panaikinimo nebuvo pareikštas ir dėl to nesvarstytas. Todėl apelianto argumentai dėl šio patvarkymo neteisėtumo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini ir nevertintini, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Atskiruoju skundu taip pat prašoma už nesąžiningą elgesį antstoliu skirti baudą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad antstolis nesąžiningai pareiškė prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl pripažinti antstolį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą nėra teisinio pagrindo ( C P K 95 straipsnis).
Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti teismo priimtą nutartį nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties nekeisti.