Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovui P. K. , atsakovei M. V. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Zaliauskienei, atsakovo J. K. atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, vertėjai Ritai Daškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams M. V. , J. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų 511,07 Lt nuostoliams atlyginti: iš atsakovės M. V. prašo priteisti 80,69 Lt, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – 80,69 Lt ir iš atsakovo J. K. – 349,69 Lt. Nurodo, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 3000 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini) . Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1575/3000 žemės sklypo, M. V. ir Lietuvos Respublikai, kuriai nuosavybės teise priklausančią žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, priklauso po 225/3000 dalis, o J. K. – 975/3000 dalys. Pagal ieškovo užsakymą 2009 metais buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai. Už kadastrinius matavimus ieškovas sumokėjo pagal 2009 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija VŽI Nr. 016284 valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui 1071,00 Lt, taip pat akcinei bendrovei DnB NORD bankui 5,00 Lt komisinį mokestį. Ieškovas laiko, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. ir 1.5 str. atsakovai, kaip žemės sklypo bendraturčiai, privalo proporcingai nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai padengti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu.

Atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodė, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus užsakė ieškovas, todėl jam ir kilo prievolė už juos apmokėti. Kadastriniai matavimai nepriskirtini prie būtinų bendro daikto išlaikymo, išsaugojimo ar tvarkymo darbų, todėl plano sudarymo darbų apmokėjimas taip pat negali būti priskiriamas prie mokesčių ar rinkliavų bei kitokių įmokų, būtinų daiktui išlaikyti.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovui P. K. nuosavybės teise priklauso 1575/3000 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 3000 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini) ; atsakovei M. V. nuosavybės teise priklauso 225/3000 dalys minėto žemės sklypo; 225/3000 dalys minėto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso valstybei, valstybei priklausančią žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovo J. K. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą neįregistruotos, viešajame registre atsakovas J. K. įregistruotas kaip 975/3000 dalių minėto žemės sklypo naudotojas. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 6-8). Kasos pajamų orderis Nr. 934461 patvirtina, kad ieškovas P. K. sumokėjo pagal 2009 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija VŽI Nr. 016284 valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui 1071,00 Lt už žemės sklypo Nr. 804-2, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus (b.l. 9; 10).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Kokiais atvejais yra būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p. Pagal minėtuose nuostatuose numatytus kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo atvejus, žemės sklypo kadastriniai matavimai būtini savininkui sudarant tam tikrus sandorius dėl žemės sklypo, pvz. perleidimo, atidalijimo sandorius ir pan. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto egzistavimui ir išsaugojimui kadastriniai matavimai nėra būtini, nes tokio būtinumo nenumato įstatymai. Minėtų nuostatų 13 p. numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis. Taigi žemės sklypo, kurio bendraturčiu yra ieškovas, kadastrinių matavimų atlikimas buvo sąlygotas išimtinai ieškovo valios ir jo veiksmų, o ne būtinumo išlaikyti nekilnojamojo daikto naudojimui pagal paskirtį būtinas savybes. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų valią atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat įrodymų, jog atsakovai priėmė ir turi galimybę naudotis ieškovo užsakytų kadastrinių matavimų rezultatu. Taigi ieškovo patirtos išlaidos kadastriniams matavimams apmokėti nepriskirtinos prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. numatytų privalomų išlaidų bendram daiktui išlaikyti ir atsakovai neturi prievolės atlyginti ieškovo šiam tikslui patirtų išlaidų. Todėl ieškinys atmetamas.

Iš ieškovo atsakovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro atsakovo J. K. patirtos 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 18-19); valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. K. atsakovo J. K. naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. K. valstybės naudai 24,80 Lt (dvidešimt keturis litus, aštuoniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.