Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2535-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
1-2535-716/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00433-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2535-716/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00433-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2012-01-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. laisvės apribojimu 1 m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014-02-17 apie 22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, konflikto metu žmonos motinai E. S. M., trenkė vieną kartą kumščiu i veidą, pataikė i nosį ir ją prakirto, bėgo kraujas. Tokiu būdu sukėlė savo žmonos motinai E. S. M. fizinį skausmą.

J. S. tyrimo metu parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, prisipažįsta. 2014-02-17 grįžo namo po darbo apie 19 val. Prieš tai su pažįstamu, vardo nepamena, iš matymo pažįsta, išgėrė butelį 0,5 litro degtinės. Jo uošvienė E. S. M. pradėjo jam priekaištauti, kad grįžo namo išgėręs. Jai visada viskas yra blogai, ji su visais konfliktuoja. Jie gyvena dviejų kambarių bute, penkiese. Butas nuosavybės teisėmis priklauso E. S. M.. Viename kambaryje gyvena uošvienė, o kitame - jis, žmona, ir jų sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Vakare jis žiūrėjo televizorių savo kambaryje, E. S. M. atėjo į jų kambarį ir pradėjo jam priekaištauti dėl visko, net neprisimena ką ji sakė. Priekaištavo jam dėl jo sūnaus elgesio, dėl jo elgesio. Jis supyko, norėjo išeiti iš kambario ir eiti į virtuvę, kur buvo jo žmona R. S.. Jam einant pro šalį, E. S. M. jį pastūmė ir jis supykęs jai trenkė dešine ranka į veidą ir ji atsisėdo nuo jo smūgio ant šalia stovėjusios lovos. Jis netrenkė taip, kad galėtų prakirsti nosį, ji buvo su akiniais ir gal akinių rėmeliais apsidraskė nosį, jis nežino. E. S. M. pradėjo garsiai rėkti. Atbėgo žmona R. ir pamačiusi, kad motinai bėga kraujas iš pradraskytos žaizdelės, iškvietė policiją. Žmona R. su savo motina M. išėjo į kitą kambarį, o jis liko savo kambaryje. Daugiau jokio konflikto nebuvo. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Jis gailisi dėl savo elgesio, tai buvo pirmas kartas kai sudavė žmonos motinai E. S. M., gailisi, kad sukėlė jai fizinį skausmą, daugiau tai nepasikartos (b. l. 23-24).

Tyrimo metu nukentėjusioji E. S. M. parodė, kad 2014-02-17 jos žentas J. S. grįžo iš darbo girtas. Jis pavalgė ir pradėjo konfliktuoti. Prie kompiuterio sėdėjo anūkas A. S.. Ji atėjo ir norėjo pakalbėti su anūku, o J. S. pradėjo jam sakyti, kad bobų neklausytų. Pradėjo ant jos šaukti, kad nesikištų. Įvyko konfliktas, jis rėkė: „aš tau duosiu“. Ji jam pasakė: „duok“. Jis priėjo prie jos ir ištiesęs ranką sakė, kad pasmaugs. Ji atsitraukė ir tada jis davė jai kumščiu į veidą ir prakirto nosies srityje. Nuo smūgio ji nukrito ant šalia stovinčios sofos-lovos ir atsisėdo. Gal būtų ir dar davęs, bet anūkas A. ją užstojo, tėvą sulaikė. Ji pradėjo šaukti, atbėgo iš virtuvės dukra R. S., pamatė, kad bėga kraujas iš nosies, pradėjo Juozą varyti iš namų. Tai jis ir ant jos puolė muštis. Anūkas jį sutramdė, o dukra R. iškvietė policiją ir žentą išvežė. Medikų pagalbos ji atsisakė, nes nemėgsta gydytojų. Nosis nesulaužyta, tik oda prakirsta ir bėgo kraujas. Sužalojimų rimtų padaryta nebuvo, į medikus nesikreipė. Po suduoto smūgio juto fizinį skausmą (b. l. 9-10).

Tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad 2014-02-17 vakare, tiksliai kelintą valandą neprisimena, grįžo vyras J. S. išgėręs. Jie gyvena dviejų kambarių bute jos motina E. S. M.. Į jų kambarį atėjo jos mama ir pasiūlė A. išjungti šviestuvą, bei įsijungti stalinę lempą. Anūkas nereagavo į močiutės žodžius. Tada kilo žodinis konfliktas, po kurio jos vyras J. supyko ir šoko prie motinos, bei pasakė, kad išeitų iš kambario. Tada motina pradėjo ant J. rėkti, kad jis neturi teisės jos iš jos namų varyti. J. pagrasino, kad suduos, o motina atsistojo ir priėjusi prie jo pasakė: „duok“ ir jis atsisukęs trenkė vieną kartą ir pataikė į nosį. Jos motina buvo su akiniais, kurių rėmeliai metaliniai, matyt smūgio metu dėl to ir prakirto nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Ji iškvietė policiją, uždėjo šlapią kompresą motinai ant nosies. Vyras tuo metu jau buvo nusiraminęs. Atvažiavo policįjos pareigūnai, kurie siūlė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, bet E. S. M. nuo medikų pagalbos atsisakė. Vyrą J. S. policijos pareigūnai išsivežė. Toks konfliktas įvyko pirmą kartą, anksčiau policija kviesta nebuvo (b. l. 13-14).

Tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2014-02-17 jis dirbo prie kompiuterio savo kambaryje. Atėjo į kambarį tėtis ir atsisėdęs ant sofos pradėjo žiūrėti televizorių. Tėtis sėdėjo ramiai, jam netrukdė. Po kiek laiko į kambarį atėjo močiutė E. M.. Tada ji jo paklausė, ar nenoriu įsijungti dar vieną šviesą. Atsakė, kad nenori. Tada vis tiek dar kartą perklausė, o jis ir vėl atsakė jai, kad ne. Tada įsikišo tėtis ir pasakė močiutei, kad ji prie jo nesikabinėtų. Tada močiutė pradėjo bartis su tėčiu, kad jis neaiškintų, kad jis iš vis nieko negali čia spręsti. Tėtis trenkė vieną kartą delnu, o močiutė atsisėdo ant sofos - lovos nuo smūgio. Močiutė buvo su akiniais ir dėl to metaliniai rėmai prakirto nosį ir bėgo kraujas. Mama iškvietė policiją. Jeigu močiutė neprovokuotų tėčio, tai nieko nebūtų įvykę. Tėtis nekonfliktiškas, ko negali pasakyti apie močiutę - ji visiems jiems reguliuoja gyvenimą. Po to įvykio daigiau konfliktų nebuvo (b. l. 15-16).

Tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra smurtaujama. Nuvykus nurodytu adresu, smurtą patyrusi E. S. M. juos pasitiko susijaudinusi, verkė. Ji paaškino, kad konfliktas įvyko tarp jos ir anūko dėl kompiuterio, o tada įsiterpė jos žentas J. S., pradėjo priekaištauti jai, kad ji reguliuoja jiems gyvenimą. E. S. M. pasakė, kad konflikto metu J. S. trenkė jai vieną kartą į veidą ir prakirto nosį. Ant M. matėsi smurto žymės, nosis buvo prakirsta ir kraujavo. Jie pasiūlė medikus, bet E. S. M. atsisakė medicinos pagalbos, pasakiusi, kad kreipsis pati vėliau, jeigu reikės. Bute aplinka buvo tvarkinga. J. S. buvo ramus. Į klausimą kas atsitiko, jis jiems nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad pastūmė E. S. M.. J. S. akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 8).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014-02-17 21.53 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje namuose girtas sutuoktinis muša pranešėją (b. l. 6).

Iš 2014-02-17 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato KPS tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014-02-17 apie 22.00 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. A. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje smurtaujama. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė E. S. M.. Įvykio vietoje nustatė, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo žmonos mamą E. S. M., kuri buvo emociškai susijaudinusi, verkė, ant veido matėsi smurto žymės, pranešėja buvo blaivi, neapsvaigusi. J. S. buvo neblaivus. E. S. M. paaiškino, kad jos neblaivus žentas J. S. grįžo namo neblaivus, ėmė konfliktuoti su pranešėjos dukra R. S. ir su ja pačia. J. S. trenkė į veido sritį, nosį ir ją prakirto. Tuo sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau nėra buvę smurto atvejų. Smurtu įtariamas J. S. įvykio vietoje paaiškino, kad pastūmė uošvienę, bet kumščiu nesmūgiavo. Pristatomas į policiją elgėsi ramiai, specialios priemonės nebuvo panaudotos (b.l.3-5).

Iš alkotesterio parodymų pažymų matyti, kad 2014-02-17 22.27 val. J. S. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 18).

Minėtų įrodymų visuma, t. y. J. S. ir nukentėjusiosios E. S. M. tarpusavyje atitinkantys parodymai, nukentėjusiosios pareiškimo turinys, liudytojų parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad J. S. smurtaudamas fiziškai prieš E.S M. sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b. l. 46), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis J. S. Lietuvos Respublikoje teistas, VŠĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 35). VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 36), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 34)

J. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. J. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis kartą teistas, dirba, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. S. prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu J. S. skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014-02-17 iki 2014-02-18 kaip atliktą dviejų dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas