Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. Z. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ dėl prievolės reikalavimo teisės perleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. Z. kreipėsi į teismą, ieškiniu (CBP-4816) prašydama (i) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Litesko“ perleisti ieškovei S. Z. prievolę į skolininkę L. Z.; (ii) neperleidus prievolės reikalavimo teisės ieškovei, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pastarosios sumokėtas finansines lėšas už trečiąjį asmenį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., taip pat priskaičiuoti 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą mokėtą laikotarpį; (iii) priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur kompensaciją už sukeltus nepatogumus, prarastą laiką rašant įvairaus turinio dokumentus, ginant savo teisėtus reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei S. Z. terminą ieškinio trūkumams pašalinti - tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (nurodyti tiksliai, kokią atsakovės prievolę prašoma įpareigoti perleisti); nurodyti ieškinio sumą nurodyti visus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi šį civilinė byla, nurodant dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardą, pavardę ir kitus įstatymo reikalaujamus duomenis; pateikti duomenis, už kokias konkrečiai atsakovės suteiktas paslaugas nurodomu laikotarpiu buvo mokėta, taip pat rašytinius įrodymus, kad mokėjimai buvo atlikti, kad atlikdama mokėjimus atsakovei ieškovė naudojo savo, o ne L. Z. lėšas; įrodymus, pagrindžiančius nurodomas aplinkybes, jog L. Z. davė sutikimą dėl reikalavimo teisės perdavimo; pateikti detalią skaičiuoklę, kas sudaro 3 000 Eur dydžio kompensaciją.

3. Ieškovė 2024 m. birželio 25 d. pateikė procesinį dokumentą (DOK-26077), kuris įvardintas kaip „Trūkumų šalinimas“, kuriuo prašė: (i) priteisti ieškovei S. Z. iš atsakovės UAB „Litesko“ ir įpareigoti grąžinti visas finansines lėšas – 7 633,53 Eur, už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d.; (ii) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną padarytą įmoką į UAB „Litesko“ sąskaitą 2 553,50 Eur; (iii) priteisti iš atsakovės 23,16 Eur, 104,22 Eur už AB „Swedbank“ sumokėtą mokestį sąskaitos išrašui gauti; (iv) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 000 Eur kompensaciją už rašomus įvairaus turinio dokumentus; (v) priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą už palūkanų apskaičiavimą.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi nurodė, jog (i) ieškovė naujai pateiktame procesiniame dokumente, kuris pavadintas „Trūkumų šalinimas“, iš esmės pakartoja pirminiame 2024 m. birželio 6 d. teismui pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau naujame procesiniame dokumente ieškovė formuoja iš esmės kitus (naujus) reikalavimus; (ii) iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų nėra galimybės spręsti, kokius reikalavimus palaiko ieškovė, t. y. ar suformuluotus pirminiame ieškinyje, ar formuluojamus po trūkumų šalinimo; (iii) nors ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, tačiau tokio žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje nepakanka; (iv) ieškovė tinkamai nenurodė L. Z. procesinės padėties byloje; (v) ieškovė nepateikė tikslių duomenų dėl prašomos priteisti 3 000 Eur kompensacijos. Teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir tuo pačiu informavo ieškovę, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu teismui ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

5. Ieškovė S. Z. 2024 m. liepos 24 d. pateikė teismui procesinį dokumentą (DOK-29903), kuris įvardintas kaip „Trūkumų šalinimas“, kuriame nurodė, jog ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomos sumos bus pareikalautos iš atsakovės tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisė nebus perleista naujai kreditorei – ieškovei; L. Z. procesinė padėtis yra ex-skolininkė atsakovės UAB „Litesko“ atžvilgiu, ir jos statusas pasikeis tik tada, kai reikalavimo teisė bus perleista naujai kreditorei – ieškovei. Ieškovė nurodė, kad papildomai primokėjo 46 Eur žyminio mokesčio bei pridėjo papildomus dokumentus, pagrindžiančius prašomą priteisti 3 000 Eur kompensacijos sumą bei išlaidas už suteiktas kopijavimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės S. Z. procesinius dokumentus (registracijos Nr. CBP-4816, DOK-26077, DOK-26298, DOK-29903) su priedais laikė nepaduotais teismui ir grąžino juos padavusiam asmeniui - ieškovei.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino – ieškovė nepateikė teismui duomenų / įrodymų pagrindžiančius prašomą priteisti iš atsakovės 3 000 Eur kompensaciją už sukeltus nepatogumus, rašant įvairaus turinio dokumentus (t. y. ieškovė pateikė atliktų darbų sąrašą, tačiau nepateikė teismui duomenų apie atliktų veiksmų realumą); ieškovė nenurodė ieškinyje minimos L. Z. procesinės padėties byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir priimti ieškovei palankią nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškinio trūkumai buvo pašalinti pilna apimtimi ieškovės 2024 m. birželio 25 d. (DOK-26077), 2024 m. birželio 26 d. (DOK-26298) bei 2024 m. liepos 24 d. (DOK-29903) procesiniais dokumentais, pavadintais „Trūkumų šalinimas“: primokėtas žyminis mokestis, pateikti įrodymai apie sumokėtas įmokas bei atliktus darbus. Ieškovė laiko, jog L. Z. statusas šiuo metu yra ex-skolininkė atsakovės UAB „Litesko“ atžvilgiu, tuo tarpu tikslų L. Z. statusą bus galima nustatyti teismo proceso metu, įvertinus visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

3. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

4. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš procesinės bylos eigos, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės procesinių dokumentų turinį ir daręs išvadą, jog nėra aiškus ieškovės atsakovei suformuluoto ieškinio reikalavimo dalykas bei pagrindas, ne kartą (o būtent 2024 m. birželio 13 d. bei 2024 m. liepos 10 d. nutartimis) nustatė ieškovei terminą, per kurį pastaroji turėjo pašalinti nutartimis nustatytus ieškinio trūkumus. Skundžiama 2024 m. liepos 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė vis dėlto nepašalino trūkumų, nustatytų minėtose nutartyse, ir ieškinį laikė nepaduotu. Apeliantė (ieškovė) S. Z. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pateikė teismui atskirąjį skundą.

5. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės S. Z. ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir su priedais grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

7. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir proporcingų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos.

8. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis.

9. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teismo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 5 punkte. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga yra jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2-27/2013).

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).

12. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniame ieškinyje (2024 m. birželio 7 d.) prašė (ieškinio dalykas) įpareigoti atsakovę UAB „Litesko“ perleisti ieškovei S. Z. prievolę į skolininkę L. Z.. Taip pat ieškovė suformulavo alternatyvų reikalavimą, tuo atveju, jei prievolės reikalavimo teisė jai nebūtų perleista, t. y. priešingu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės sumokėtas finansines lėšas už trečiąjį asmenį L. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., priskaičiuoti 6 proc. dydžio metines palūkanas už visą mokėtą laikotarpį. Be kita ko, ieškinyje ieškovė taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur kompensaciją už sukeltus nepatogumus, t. y. prarastą laiką rašant įvairaus turinio dokumentus, ginant savo teisėtus reikalavimus.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pirminiame ieškinyje nurodytus reikalavimus (būtent ieškinio dalyką), sprendė, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs ir 2024 m. birželio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (nurodyti tiksliai, kokią atsakovės prievolę prašoma įpareigoti perleisti); taip pat teismas įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio sumą.

15. Šalindama trūkumus ieškovė 2024 m. birželio 25 d. pateiktame procesiniame dokumente (DOK-26077), įvardintame kaip „Trūkumų šalinimas“, nurodė, jog prašo (i) priteisti ieškovei iš atsakovės ir įpareigoti grąžinti visas finansines lėšas – 7 633,53 Eur, už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d.; (ii) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną padarytą įmoką į UAB „Litesko“ sąskaitą 2 553,50 Eur; (iii) priteisti iš atsakovės 23,16 Eur, 104,22 Eur už AB „Swedbank“ sumokėtą mokestį sąskaitos išrašui gauti; (iv) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 000 Eur kompensaciją už rašomus įvairaus turinio dokumentus; (v) priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą už palūkanų apskaičiavimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė nepašalino teismo nurodyto ieškinio trūkumo, t. y. nepatikslino / neapibrėžė / nesukonkretino ieškinio dalyko.

17. Visų pirma, savo 2024 m. birželio 25 d. procesiniame dokumente ieškovė taip ir nepatikslino, kokią atsakovės prievolę prašoma įpareigoti perleisti. Savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė tik cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau tiksliai nei viename iš pateiktų procesinių dokumentų taip ir nesuformulavo, kokią būtent reikalavimo prievolę ieškovė prašo įpareigoti perleisti jai iš atsakovės.

18. Antra, pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartyje įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio sumą, kadangi pirminiame ieškinyje alternatyviu reikalavimu buvo abstrakčiai prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai pastarosios sumokėtas finansines lėšas už trečiąjį asmenį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. Pažymėtina, kad ieškovė savo 2024 m. birželio 25 d. procesiniame dokumente nors ir nurodė, jog už trečiąjį asmenį L. Z. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad šiame procesiniame dokumente laikotarpis jau yra pakeistas, nes pradiniu ieškiniu buvo nurodytas laikotarpis - nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.) ieškovė sumokėjo 7 633,53 Eur sumą, kurią šiuo patikslintu procesiniu dokumentu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, tačiau šiame procesiniame dokumente ieškovė iškėlė naujus reikalavimus - (i) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną padarytą įmoką į UAB „Litesko“ sąskaitą 2 553,50 Eur; (ii) priteisti iš atsakovės 23,16 Eur, 104,22 Eur už AB „Swedbank“ sumokėtą mokestį sąskaitos išrašui gauti; (iii) priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą už palūkanų apskaičiavimą.

19. Svarbu pabrėžti, jog tik apibrėžus ieškinio reikalavimo sumą, galima apskaičiuoti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumą. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė nurodo, jog sumokėjo bendrą 146 Eur žyminį mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad iš ieškovės pateikto ieškinio bei lydimų procesinių dokumentų, kuriais buvo šalinami ieškinio trūkumai, taip ir liko neaiški ieškinio suma, todėl nėra galimybės apskaičiuoti konkrečios mokėtino žyminio mokesčio sumos.

20. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nei ieškinyje, nei kituose savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nepagrindė ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė / nepatikslino faktinių bylos aplinkybių, kuriomis ji grindė savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.

21. Pirma, nors ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d. sumokėjo atsakovei už L. Z. 7 633,53 Eur sumą ir pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad minėtu laikotarpiu iš ieškovės banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Litesko“, tačiau ieškovė taip ir nenurodė / nepagrindė, kokiu pagrindu šie mokėjimai atsakovei buvo atlikti. Kaip matyti, ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovė šios aplinkybės neginčija, nenurodo, kad gyvena kitu adresu, priešingai - savo procesiniuose dokumentuose savo gyvenamąją vietą nurodo būtent šią). Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad iš savo banko sąskaitos ieškovė periodiškai mokėjo atsakovei UAB „Litesko“. Pažymėtina, jog iš sąskaitos išrašų nėra galimybės tiksliai nustatyti, už ką būtent buvo atliekami mokėjimai, tačiau teismas daro prielaidą, jog buvo apmokamos komunalinės paslaugos, atsakovės suteiktos adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinant tai, kad komunalinės paslaugos atsakovės buvo sutektos tuo adresu, kuriuo gyvena ieškovė, nesant byloje jokių kitų duomenų, atitinkamai teismui pagrįstai kilo klausimų, kokiu pagrindu ieškovė mokėjo už atsakovės suteiktas paslaugas, kokie teisiniai santykiai siejo ieškovę ir atsakovę / ieškovę ir L. Z. (buto savininkę), ar tarp nurodytų asmenų buvo sudarytas koks nors susitarimas / sutartis (rašytinė, žodinė), kokios buvo susitarimo sąlygos (pvz., ar ieškovė už paslaugas atsakovei mokėjo iš savo asmeninių lėšų, ar tie mokėjimai buvo kaip kompensacija už suteiktą gyvenamąjį plotą ar kito pobūdžio susitarimai). Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė turi reikalavimo teisę, kurią ieškiniu prašo perleisti iš atsakovės arba reikalavimo teisę į sumokėtas, kaip ji nurodo, už L. Z., sumas (7 633,53 Eur suma už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d.).

22. Antra, patikslintu savo 2024 m. birželio 25 d. procesiniu dokumentu, papildydama ieškinio reikalavimą, ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur sumą už palūkanų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kas tai per suma ir kokiu būdu ji buvo apskaičiuota. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų (skaičiavimų), kurie pagrįstų šios sumos pagrįstumą apskritai bei jos apskaičiavimo būdą.

23. Trečia, pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti detalią skaičiuoklę, kas sudaro prašomos priteisti iš atsakovės 3 000 Eur dydžio kompensacijos sumą. Nors ieškovė su 2024 m. birželio 25 d. procesiniu dokumentu pateikė sąrašą jos parengtų įvairių dokumentų, skirtų įvairioms įstaigoms (pvz. atsakovei, teismui, Policijos komisariatui, Ginčų komisijai ir pan.), tačiau šio sąrašo apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo laikyti detaliu, kadangi iš jo nėra galimybės spręsti dėl ieškovės prašomos priteisti 3 000 Eur sumos pagrįstumo.

24. Apibendrinant nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei tinkamai nesuformulavus ir nenurodžius pagrindinių ieškinio elementų – ieškinio dalyko (reikalavimų) ir pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys) – tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės nustatyti / apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, tiek kita bylos šalis (atsakovė) neturėtų galimybės aiškiai suprasti priešingos šalies (ieškovės) reikalavimų, t. y. ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminus pašalinti ieškinio trūkumus dėl ieškinio dalyko ir nurodomo faktinio pagrindo, o ieškovei per nustatytus terminus jų nepašalinus, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neužkerta kelio ieškovei, ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį teismui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taip pat teismas pasiūlo apeliantei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, t. y. kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į kvalifikuotus teisininkus, kad jos interesus atstovautų advokatas; be to, esant pagrindui, ieškovė dėl teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis ir į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, ieškinio grąžinimą nepašalinus trūkumų, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) S. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.