- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- I-1540-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- V. G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant pareiškėjui V. G. R., vertėjai Ritai Nasalytei, atsakovės atstovo atstovei Jūratei Uptienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turtinės ir moralinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. R. su patikslintu skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus 8 694 Lt dydžio turtinės bei 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, padarytą valstybės institucijų neteisėtais veiksmais.
Paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatsižvelgusi į susiklosčiusias pareiškėjo gyvenimo ir privalomosios tarnybos aplinkybes, klaidingai jo atžvilgiu pritaikė LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 4 d., neteisėtai įrašė jo pavardę į juodąjį kriminalinių nusikaltėlių sąrašą, dėl tokių institucijos veiksmų pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-08-28 sprendimu atsisakė išmokėti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą nuo 1997-04-01 iki 2002-06-20 ir tuo pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimdama šį sprendimą vadovavosi 2002-06-19 LR Konstitucinio Teismo nutarimu, tačiau klaidingai jį pritaikė, nes paaiškinimas, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 1997-04-01 iki 2002-06-20 prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei sudaro galimybę institucijai neteisėtai praturtėti, todėl mano, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteistina jam išmokėti priklausanti neišmokėta 8 694 Lt suma, kuri pareiškėjo vertintina kaip patirta turtinė žala. Patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Lt dydžio suma, nes pareiškėjas patyrė daug išgyvenimų, baimės ir nemigo naktų, buvo pažeista jo nervų sistema bei sveikata, jis susirgo Parkinsono liga ir yra kamuojamas daugelio kitų susirgimų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyrius), su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 26-28) nurodė, kad nuo 1995-01-01, vadovaujantis tuo metu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, pareiškėjui, kaip Antrojo pasaulinio karo dalyviui, remiantis Lenino rajono karinio komisariato 1990-10-17 pažyma, buvo paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. 1996-07-11 priėmus Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, buvo nustatyta, jog nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, 1939-1954 metais tarnavusiems ar dirbusiems baudžiamuosiuose (naikintojų), „liaudies gynėjų“ būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą. VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius, peržiūrėjęs pareiškėjo pensijų bylą ir įvertinęs personalinio pensininko byloje esančius duomenis, tai, kad V. G. R. nuo 1944 metų 08 mėn. iki 1945 metų 10 mėn. dirbo NKVD organuose parengtinio sulaikymo kameros viršininku, stribų bataliono Šiaulių mieste vadu, remdamasis minimo įstatymo 11 str. 4 d., nuo 1997-04-01 nutraukė jam nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimą. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2002-06-19 nutarimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius atnaujino pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą nuo 2002-06-21. Pažymėjo, kad pareiškėjui išmokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo 1997-04-01 iki 2002-06-20 nėra jokio teisinio pagrindo. 2007-08-28 raštu VSDFV pritarė 6 pensijų skyriaus sprendimui nuo 1997-04-01 nutraukti nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimą, o nuo 2002-06-21 – atnaujinti nukentėjusiojo asmens valstybinės pensijos V. G. R. mokėjimą. Atkreipė dėmesį, jog, pagal CK normas, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip ir teisės pažeidimo sudėties elementai, yra žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Būtina sąlyga pareiškėjo skundui dėl padarytos žalos – neišmokėtos valstybinės nukentėjusio asmens pensijos ir dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkinti, yra valstybės valdžios institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo konstatavimas, tačiau jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindu, todėl nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV prie SADM) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l.32-34) vertina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai atnaujino nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą pareiškėjui nuo 2002-06-21. Nurodė, kad šio ginčo šalis sieja prievolė dėl žalos atlyginimo, kurią reguliuoja deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, tačiau norint asmeniui pritaikyti deliktinę civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį. Pagal CK normas, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip ir teisės pažeidimo sudėties elementai, yra žala, žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Būtina sąlyga pareiškėjo skundui dėl padarytos žalos – neišmokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos – atlyginimo tenkinti yra valstybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumo konstatavimas. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindu. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Mano, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas, nes iki Konstitucinio Teismo 2002-06-09 nutarimo paskelbimo VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius, mokėdamas pareiškėjui pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis LR valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyriaus darbuotojai, nuo 1997-04-01 nutraukdami, o nuo 2002-06-20 atnaujindami nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo ir remiantis tuo, nėra pagrindo išmokėti pareiškėjui nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nuo jos nutraukimo iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti 20 000 Lt neturtinę žalą taip pat nepagrįstas. LR CK numato galimybę atlyginti neturtinę žalą, tačiau tik tuo atveju, jei yra pagrindas atlyginti turtinę žalą. VSDF valdybos Vilniaus 6 pensijų skyrius veikė taip, kaip nustatyta įstatymų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas. Atkreipė dėmesį, kad šio ginčo teisiniams santykiams taikytinas LR CK nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, o ieškininės senaties terminui suėjus, išnyksta teisė į pažeistos teisės teisminę gynybą. Pareiškėjas reikalauja priteisti 8 694 Lt dydžio turtinę žalą nuo 1997-04-01 iki 2002-06-19. Ieškininės senaties termino eiga prasidėjo 1997-04-01, nutraukus nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pareiškėjui mokėjimą, todėl pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs CK nustatytą trejų metų senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Kadangi skundas teisme buvo priimtas suėjus ieškininės senaties terminui, administracinė byla nutrauktina LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 6 p. pagrindu.
Teisėja, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš pareiškėjo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių viseto, šis ginčas kilo dėl neišmokėtos pareiškėjui nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos (kurią pareiškėjas įvardija kaip žalą) laikotarpiu 1997-04-01 - 2002-06-20 , teisinio pagrindo ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos nukentėjusių asmenų valstybės pensijų teisinius santykius nustatančios bei civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos - Valstybinių pensijų įstatymas (redakcija 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-730), Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. 4 d. (redakcija 1996 m. liepos 11 d. Nr. I-1484), CK.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM atsiliepime į skundą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti taikomas trejų metų ieškininės senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 str. 8 d., kurį pareiškėjas praleido ir neprašė atnaujinti, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad žala, padaryta asmeniui neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginama bendraisiais pagrindais, nagrinėjant tokius ginčus taikytinos ir ieškininę senatį reglamentuojančios normos, todėl reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo, ieškininė senatis taikoma tik esant skolininko reikalavimams (LAVT administracinė byla Nr. AS 7 -331-2001 Biuletenis Nr. 1, p. 255-258). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neprašė taikyti ieškininės senaties terminą, šio termino teismas netaiko ir pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėja iš esmės.
Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1d. (redakcija 1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730) nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys: kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių; reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai; rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais; kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams arba buvo getuose ir koncentracijos stovyklose; Antrojo pasaulinio karo dalyviai; asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius; kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 1995-06-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu Nr. 26319 pareiškėjui, kaip Antrojo pasaulinio karo dalyviui, buvo paskirta nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija (Pensijos byla).
Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 str. 4 d. (redakcija 1996 m. liepos 11 d. Nr. I-1484) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1954 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose naikintojų, "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventojų genocidą.
Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 1997-08-25 rašto Nr. 1407 matyti, kad V. G. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1944 m. rugpjūčio iki 1945 m. spalio mėn. dirbo NKVD organuose, buvo parengtinio sulaikymo kameros (KPZ) viršininkas, stribų bataliono Šiaulių mieste vadas, todėl pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 str., jam nukentėjusiojo asmens pensija neturėtų būti mokama.
Nuo 1997-04-01 VSDFV 6-asis Pensijų skyrius nutraukė nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimą pareiškėjui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002-06-19 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 str. 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo 20 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 str. 2 daliai.
Iš pareiškėjo Pensijos byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius 2005-08-11 sprendimu Nr. 3841 nuo 2002-06-21 atnaujino pareiškėjui nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.
Viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu), bet nebūtinai tiesiogiai siejant ją su turinės žalos padarymu (LVAT administracinė byla Nr. A 6 -816-2002 Biuletenis Nr. 3, p. 158-165). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose t.y. atsakomybės už žalą, atsiradimas sietinas su trimis sąlygomis: neteisėtais veiksmais ar neveikimu, žala ir priežastiniu neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiu. Visų šių trijų elementų konstatavimas yra būtina civilinės atsakomybės CK 6.271 straipsnio pagrindu atsiradimo sąlyga. Valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (LVAT kolegija, administracinė byla Nr. A11 -85/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2003-06-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(5)-264/2003, pažymėjo, jog pagal įstatymo teisėtumo prezumpciją, įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Ši pareiga taikytina ne tik privatiems asmenims, bet ir viešojo administravimo subjektams.
Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų bylos rašytinių įrodymų turinio, atsakovas - VSDFV Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius veikė pagal galiojančių įstatymų reikalavimus, tinkamai juos taikė, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių galėtų būti kildinama žala, nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas patikslintame skunde prašo priteisti 20000 Lt neturtinę žalą, nes dėl atsakovo veiksmų patyrė daug išgyvenimų, baimės ir nemigo naktų, kurių pasakoje buvo sukrėsta jo nervų sistema, pažeista jo sveikata, jis susirgo Parkinsono liga ir patyrė kitus susirgimus.
Pagal CK 6.250 str. - neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes ir išanalizavęs teisės normas, rašytinių įrodymų turinį, nenustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto, bei į tai, kad pareiškėjas nei kartu su patikslintu skundu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą, dėl neturtinės žalos atlyginimo, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.