Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-11-03 · Byla Nr. A2.6.-15446-1034/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-03
Bylos Nr.
A2.6.-15446-1034/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13678-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas
E. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15446-1034/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13678-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2016-08-24 apie 11.52 val., Vilniuje, Sporto g. 18, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė ventiliacijos šachtą ir ją apgadino, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2dalyje.

Be to, E. L. 2016-08-24 apie 11.52 val., Vilniuje, Sporto g. 18, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė ventiliacijos šachtą ir ją apgadinęs, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šią administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Nušalinimų nepareikšta. Taip pat išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teisės suprastos. Prašymų nepareikšta.

Teismo posėdžio metu E. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad neapsižiūrėjo, kontakto nepajuto, tą pačią dieną buvo skrydis į užsienį, todėl išvažiavo. Norėjo atlyginti padarytą žalą. Pripažįsta tiek tai, jog kliudė ventiliacijos šachtą, tiek tai, jog pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Teisė vairuoti jam reikalinga darbui, netekęs teisės vairuoti prarastų darbą. Įvykio metu automobilis buvo draustas, jis nebuvo išgėręs. Atlygins padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). E. L. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad 2016-08-24, parduodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį. Vairuodamas atbuline eiga su automobilio kabliu atsitrenkė į ventiliacijos vamzdį ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl įvykusio įvykio gailisi, buvo nuvažiavęs pas pastato administraciją dėl žalos atlyginimo (b. l. 12). Be paties E. L. visiško prisipažinimo jo padarytą pažeidimą patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. B. 2016-08-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad 2016-08-29 dirbant kartu su vyr. patruliu A. T. gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Sporto g. 18, kurio metu buvo apgadinta pastato konstrukcija, ventiliacijos šachta, automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu pasitiko pastato, adresu Sporto g. 18, Vilniuje, direktorius J. N., kuris paaiškino, kad vaizdo kameromis yra užfiksuota, jog automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė ventiliacijos šachtą ir ją apgadino. Automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus ir išvažiavo (b. l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai apgadinimų nebus, nes atsitrenkė su kabliu (b. l. 7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); fotolentelė (b. l. 12); J. N. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-09-24 11.52 val. automobilis Audi, važiuodamas atbuline eiga aikštelėje, adresu Sporto g. 18, Vilniuje, atsitrenkė į UAB SPORTO 18 pastato kiemo konstrukciją-ventiliacijos šachtą. Autoįvykį užfiksavo pastato video sistema (b. l. 8). E. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. L. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d.

KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. E. L. kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. B. 2016-08-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad 2016-08-29 dirbant kartu su vyr. patruliu A. T. gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniuje, Sporto g. 18, kurio metu buvo apgadinta pastato konstrukcija, ventiliacijos šachta, automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu pasitiko pastato, adresu Sporto g. 18, Vilniuje, direktorius J. N., kuris paaiškino, kad vaizdo kameromis yra užfiksuota, jog automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė ventiliacijos šachtą ir ją apgadino. Automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus ir išvažiavo (b. l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai apgadinimų nebus, nes atsitrenkė su kabliu (b. l. 7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 6); fotolentelė (b. l. 12); J. N. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016-09-24 11.52 val. automobilis Audi, važiuodamas atbuline eiga aikštelėje, adresu Sporto g. 18, Vilniuje, atsitrenkė į UAB SPORTO 18 pastato kiemo konstrukciją-ventiliacijos šachtą. Autoįvykį užfiksavo pastato video sistema (b. l. 8). E. L. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes pažeidėjas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindamas galimybę nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, E. L. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadintas svetimas turtas), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus E. L. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, bei tai, kad jis dirba, galiojančių nuobaudų neturi, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad E. L. būtų anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, jo sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių, duomenų, kad įvykio metu jis galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nenustatyta. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje E. L. parodė nuoširdų apgailestavimą dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. L. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą baudą ir jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, bei paskiriant mažesnį nei sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos E. L. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą, taip pat laikytis KET reikalavimų, reglamentuojančių su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas.

Paskirtosios nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30¹, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

E. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062336637 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas