Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolina

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. K. procesiniai dokumentai įteikti – CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu atsakovas nepateikė, todėl, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teisės į būtą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. liepos 14 d. registruotos ieškovės vardu. Šalių santuoka Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimu nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovė ragino atsakovą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovas į raginimus nereaguoja.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovei priklausantį butą jis valdo teisėtu pagrindu, kad šalis sieja kokie nors prievoliniai santykiai, darytina išvada, jog, gyvendama ieškovės nuosavybėje be ieškovės sutikimo, jis pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, teises, apribodami jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra. Toks nuosavybės teisės pažeidimas šalintinas iškeldinant atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų (CK 4.98 straipsnis).

Ieškovė šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovo valstybei priteistina žyminis mokestis už iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – 75 Eur. Byloje nepateikta ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje išlaidos (pažyma), todėl jos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visu atsakovui priklausančiu turtu.

Iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Valstybei priteista suma (žyminis mokestis) turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.