- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-898-253/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Julija Gražina Vaitulionienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- P. A.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Pankauskienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.
2007 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Ilonai Rimkuvienei, dalyvaujant apeliantui P. A., jo atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2006-12-01 ieškovė A. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, jog atsakovas P. A. yra jos dukters D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 8600 Lt – ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra vaiko tėvas, tačiau juo visiškai nesirūpina ir neteikia jam išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas rodo, jog ji gyvena palaidą gyvenimą, nes augina dar vieną vaiką, kuriam tėvystė taip pat nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-06-27 sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad atsakovas P. A. yra D. K. tėvas, priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006-12-01 iki vaiko pilnametystės. Taip pat priteisė iš atsakovo 8600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Teismo medicinos ekspertizės aktu nustatyta, kad P. A. yra D. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas yra D. K. tėvas. Teismas nustatė, kad tėvas išlaikymo dukrai neteikia. Ieškovė nurodė, kad D. poreikiams per mėnesį reikia 500 Lt, todėl teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį po 250 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, išskaičiuojant 400 Lt, atsakovo sumokėtus ieškovei dukros išlaikymui (250 Lt x 36 mėn. – 400 Lt = 8600 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. A. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimą ir priteisti iš jo nepilnametės dukros išlaikymui po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006-12-01 iki vaiko pilnametystės. Prašo sumažinti iki 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išdėstant mokėjimą po 209 Lt kas mėnesį dvejiems metams nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Nurodo, kad teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimu, kad vaiko poreikiams reikia 500 Lt per mėnesį, tačiau nenustatinėjo vaiko poreikių turinio. Dukters poreikiai yra minimalūs, nes iki 14 metų jos išlaikymui pakako vieno iš tėvų pajamų. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį, nenustatė abiejų tėvų turtinės padėties. Atsakovas nuo 1998 metų iš esmės yra bedarbis, jo darbingumo lygis – 45 proc., pragyvenimo šaltinis yra atsitiktiniai darbai ir žmonos D. A. darbo užmokestis, kuris nesiekia 600 Lt per mėnesį. Atsakovas mano, kad jis turėtų mokėti kas mėnesį po 150 Lt periodinių išmokų vaiko išlaikymui, nes daugiau mokėti neturi galimybių. Sumažinus išmokų dydį, susidarytų 5000 Lt įsiskolinimas, kurio atsakovas neturės galimybių sumokėti, todėl mano, jog yra pagrindas priteistą įsiskolinimą išdėstyti po 209 Lt per mėnesį dvejiems metams, per kuriuos bendra išmoka per mėnesį būtų daugiau nei 350 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. K. nesutinka su skundu ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, nes jis superka gyvulius, juos paruošia pardavimui ir porą kartų per savaitę prekiauja turguje mėsa.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kadangi atsakovas neginčija 2007-06-27 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, o tik prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyti vaiko išlaikymo periodinių išmokų ir šių išmokų įsiskolinimo dydžiai, kolegija patikrina tik šios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.).
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Byloje nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 650 Lt darbo užmokestis ( b. l. 8), ji nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17, 7). Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas gali teikti prašomą išlaikymą dukrai, kadangi jis turi nekilnojamojo turto (nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis ir nurodė, jog visą nekilnojamąjį turtą atidavė uošvei) (b. l. 94- 96), taip pat turėjo pajamų pardavęs turtą (b. l. 99). Argumentas, kad atsakovas nuo 2006-11-29 buvo registruotas Darbo biržoje (b. l. 75), nuo 2007-06-27 iki 2008-06-26 nustatytas dalinis neįgalumas (b. l. 77), dėl to jam mokama 210,94 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 87), nelaikytinas pagrįstu mažinti prašomą išlaikymo dydį. 2007-11-28 teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog nors negali dirbti vairuotojo darbą, bet kitą darbą dirbti gali. Kolegijos nuomone, atsakovas iš esmės pripažino, jog nesiima visų būtinų veiksmų ir neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, o atvirkščiai, perduodamas nekilnojamąjį turtą uošvei, turtinę padėtį stengiasi pabloginti. Tokį atsakovo elgesį kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaiko išlaikymo ir būtinų sąlygų jam vystytis sudarymo vengimą, tai savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004 yra išaiškinęs, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį, orientaciniu kriterijumi gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus, anot Aukščiausiojo Teismo, gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo tik po 250 Lt mėnesinių periodinių išmokų, t. y. net mažiau, negu ji galėtų prašyti. Savo prašymą ji pagrindė minimaliais vaiko poreikiais. Atsakovas nepateikė jokių šį ieškovės teiginį paneigiančių įrodymų. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė vaiko išlaikymui po 250 Lt mėnesinių periodinių išmokų.
CK 3.200 straipsnis numato išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje atsakovas teigė, jog niekada neteikė išlaikymo savo dukrai. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra davęs 400 Lt dukros išlaikymui, jie pirmosios instancijos teismo buvo minusuoti iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo irgi nekeistina.
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeitus išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti mokėjimą po 209 Lt kas mėnesį dvejiems metams nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.
Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CK 312 straipsnis), todėl šis atsakovo prašymas nesvarstytinas, išaiškinant, kad su tokiu prašymu atsakovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, įrodančius jos patirtas išlaidas vykstant atlikti DNR ekspertizę ir pačios ekspertizės apmokėjimą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti, prašo iš atsakovo šias išlaidas priteisti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo išlaidų, susijusių su vykimu į ekspertinę įstaigą (344 Lt), į teismo posėdžius (20,5 Lt), ekspertizės apmokėjimą (903 Lt). Šios išlaidos atsižvelgiant į jų pobūdį vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1d.).
Atsižvelgiant į tai, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme iš atsakovo ieškovei yra priteista už advokato teisinę pagalbą 220 Lt (b. l. 19, 65-67), prašoma priteisti už advokato paslaugas suma mažintina, atsižvelgiant į darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme bei į 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus dydžius. Todėl atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo P. A. ieškovei priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, t. y. 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 8.11 p.) ir 600 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.18 p.), iš viso 1100 Lt (CPK 88 str. 1d. 6 p., 98 str. 2 d. ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. A. ieškovei A. K. 2367,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.