Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Pareiškėjui L. K. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-10-31, apie 20.36 val., Tolių kaime, Kretingos rajone, vairuodamas transporto priemonę BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų staigiai akseleravo, taip priversdamas galinius ratus prasisukti ir privertė automobilį slysti šonu. Tokiu būdu važiuodamas gadino kelio dangą ir kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui, taip darė iš chuliganiškų paskatų, rodydamas savo išskirtinumą, nepagarbą visuomenei, ignoruodamas bendras elgesio ir vairavimo taisykles. 2016-11-16 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio tyrėjos nutarimu už KET 4 p., 5 p. ir 9 p. reikalavimų pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² str. 2 d., 289 bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Sutinkamai su Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 str. 2 d., administracinius teisės pažeidimus, padarytus iki 2017-01-01, paskirtos nuobaudas, tačiau jos neįsiteisėjo, perkvalifikuoja teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo. Sutinkamai su šio įstatymo 3 str. 2 d. ir 5 str. 4 d., šioje byloje teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017-0-01, kadangi ankščiau galiojusio įstatymo sankcija buvo švelnesnė.

Skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas skundžia priimtą nutarimą ir teismas patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar L. K. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad L. K. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą KET specialiosios dalies normos pažeidimas net nebuvo nurodytas, todėl visiškai neaišku, kokį KET specialiosios dalies normas L. K. pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganišką vairavimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK 2016 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodyta, kad L. K. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas mano, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Nutarime nurodyta, kad L. K. vairuodamas transporto priemonę BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini) staigiai akselaravo taip priversdamas galinius ratus prasisukti ir privertė automobilį slysti šonu. Taip važiuodamas gadino kelio dangą ir kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui. Liudytojas policijos pareigūnas T. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagal pranešimą iš Klaipėdos AVPK jis kartu su tyrėja L. Š. nuvyko į Tolių kaimą. Važiuojant keliu matėsi automobilio slydimo šonu žymės, kurios tęsėsi kelis šimtus metrų, automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir gadino kelio dangą bei kėlė pavojų eismo saugumui. Analogiškai patvirtino ir liudytoja policijos pareigūnė L. Š.. Prie administracinės bylos medžiagos yra pridėtas vaizdo įrašas, kuris padarytas iš policijos tarnybinio automobilio, kuris pagal nurodymą iš Klaipėdos apskrities VPK, vyko į Tolių kaimą prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio. Vaizdo įraše matyti ant šlapios žvyro dangos palikti automobilio ratų pėdsakai, kelio danga duobėta, automobilio ratų pėdsakas veda iš vienos eismo juostos į priešingą eismo juostą apvažiuojant kelyje esančias duobes. Iš pateiktos vaizdo medžiagos negalima daryti neabejotinos išvados, kad automobilio ratų pėdsakai ant kelio dangos, kurie matosi vaizdo įraše, palikti L. K. vairuojamo automobilio, šie pėdsakai padaryti priverčiant automobilį slysti šonu. Pareiškėjas L. K. parodė, kad jis neturi vairavimo patirties ir dėl to jis nesuvaldė šlapia kelio danga važiuojančio automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Jis dėl susijaudinimo ir išgąsčio sutiko su pareigūnų pateiktais įvykio paaiškinimais. Tokie pareiškėjo parodymai nėra paneigti, policijos pareigūnai įvykio nematė, jie apie paliktų ant kelių pėdsakų atsiradimą sprendė remiantis savo subjektyvia nuomonę, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta.

Teismas sprendžia, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. K. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Teismas sprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad L. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama L. K. pagal ATPK 124² str. 2 d., netinkamai jo vairavimą įvertino kaip chuliganišką. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl administracinė byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių ATPK 302 str. teismas

nutarė:

Panaikinti 2016-11-16 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VP Kelių policijos poskyrio tyrėjos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.