- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-646-260/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30613-475/2015 pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., „Swedbank“, AB, L. B. ir V. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundo dėl antstolio veiksmų esmė
Pareiškėja R. A. 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą, kuriame pareiškė prašymus panaikinti antstolio R. S. 2015-10-23 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-10-23 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir 2015-10-23 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš R. A. pensijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėja nurodė, kad antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3652-144/2012 dėl skolos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai išieškojimo iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B.. Antstolis 2015-10-23 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti lėšas iš jos vardu atidarytų banko sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė VSDFV Kauno 1-ajam pensijų skyriui iš jos pensijos atlikti atitinkamo dydžio išskaitas, be to 2015-10-23 turto arešto aktu areštavo jai priklausantį turtą – automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai nėra aišku, kokiu pagrindu antstolis atliko tokius veiksmus. Jos nuomone, antstolis, nusprendęs nukreipti išieškojimą į jai priklausantį turtą, areštuodamas jos turtą ir nurodydamas priverstinai nurašyti jos pinigines lėšas bei daryti išskaitas iš pensijos, padarė grubius procesinės teisės normų pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes antstolis, jau pardavęs hipoteka įkeistą turtą, tolesnį vykdymą vykdomojoje byloje galėjo vykdyti tik esant išieškotojo reikalavimui, o tokio reikalavimo nebuvo. Be to, kadangi įkeistas turtas jau yra parduotas, likusios skolos išieškojimas turi vykti pagal bendrąsias įstatymo nustatytas vykdymo proceso taisykles t.y. skolininkui turi būti siunčiamas raginimas ir tik jam nesumokėjus skolos geruoju per numatytą terminą, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Jai raginimo antstolis neatsiuntė. Taip pat antstolis areštavo turtą, nors turto areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jei egzistuoja aplinkybės, kad yra pavojus, kad skolininkas ketina turtą ar pinigines lėšas paslėpti, be to skolininkei nebuvo suteikta teisė dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (b. l. 8-13).
Antstolis R. S. 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės R. A. skundą „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir jį su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 3-7).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. A. skundą, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30613-475/2015, skundo dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino.
Teismas pripažino, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. hipotekos nutartį Nr. 2-3652-144/2012 vykdo 47389,48 Eur skolos, sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą - patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalimi nuosavybės teise priklausančią R. A., ir (duomenys neskelbtini) dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią L. B. ir V. B.. 2015-05-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduota negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos, esanti (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „Liutaurita", į. k. 303034690, už 28700 Eur. Antstoliui paskirsčius gautas lėšas ir priėmus patvarkymą dėl hipotekos išregistravimo, 2015-05-18 buvo gautas išieškotojo prašymas tęsti išieškojimą iš kito skolininkų turto/gaunamų lėšų ir pan. 2015-05-19 antstolis R. S. priėmė patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą. 2015-10-23 antstolis areštavo skolininkės R. A. turtą, priėmė ir išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. A. pensijos į VSDFV Kauno pensijų skyriaus 1-ąjį poskyrį bei priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkei priklausančių sąskaitų, skolai ir vykdymo išlaidoms dengti.
Teismas vertino, kad pardavus įkeistą turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui UAB „Liutaurita“, likusi išieškotojui neišieškota skolos dalis buvo pradėta išieškoti antstolio 2015-05-19 pagrįstai ir teisėtai, nes išieškotojas to prašė, o tokią galimybę numato CK 4.193 straipsnio nuostatos. Tokiu būdu pareiškėjos R. A. teiginys, kad antstolis veikė savavališkai, nesant išieškotojo valios yra nepagrįstas. Taip pat teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad antstolis, toliau vykdydamas išieškojimą, privalėjo jai (skolintinei) išsiųsti raginimą dėl skolos sumokėjimo gera valia ir tik jai per nurodytą terminą nesumokėjus skolos likučio, pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog Hipotekos teisėjo nutartis ir/ar notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2438-555/2014; kt.). Teisinis situacijos reglamentavimas akivaizdžiai parodo, kad antstolio veiksmai, kurių jis ėmėsi tolesniam skolos išieškojimui, yra pagrįsti. Teisės aktai neįpareigoja išieškotojo iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos likučio priteisimo, o vykdymo procesas nėra pradedamas iš naujo t. y. skolininkui siunčiant raginimą sumokėti skolą gera valia. Taip pat teismas pažymėjo, kad antstolis R. S., vadovaudamasis CPK 664 str. ir 675 str. nuostatomis, nukreipė išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas, gaunamas išmokas bei kilnojamąjį turtą, neviršydamas sumos, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl jis, net ir nesiųsdamas skolininkei naujo raginimo ir toliau vykdydamas išieškojimo veiksmus, priimdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos vardu atidarytų banko sąskaitų, priimdamas patvarkymą atlikti išskaitas iš pareiškėjos pensijos bei areštuodamas pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį turtą, elgėsi pagrįstai bei teisėtai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirąjį skundą (b.l. 26-30) pateikusi pareiškėja R. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos R. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti. Ji nurodo, kad, jos nuomone, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis yra nepagrįsta, neatitinka materialinių ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių likusios skolos išieškojimo veiksmų po hipoteka įkeisto turto realizavimo tvarką, todėl naikintina.
Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
CK 4.193 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog jeigu realizavus
Šalies argumentai
įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nepatenkinus viso kreditoriaus reikalavimo iš įkeisto turto, išieškojimo veiksmai tęsiami esant šiai įstatymo nustatytai imperatyviai tvarkai: 1) kreditorius privalo pareikšti reikalavimą išieškoti įsiskolinimą iš kito skolininko turto; 2) išieškojimui iš kito skolininko turto taikomos bendros Civilinio proceso kodekso normos. Taigi, antstolis tai galėjo padaryti tik laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Todėl teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, privalėjo įvertinti, ar antstolis likusios skolos išieškojimą nukreipė į kitą skolininkams priklausantį turtą, laikydamasis CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išieškojimo veiksmų tęsimo tvarkos. Kreditoriui pareiškus reikalavimą išieškoti įsiskolinimą iš kito skolininko turto, antstolis privalėjo ją, kaip skolininkę, kaip tą nustato CPK 624 str. 1 d., paraginti įvykdyti sprendimą geruoju ir tik to nepadarius nukreipti išieškojimą į kitą turtą.
Šalies argumentai
apie skolos likutį neinformavo, nesuteikė galimybės pateikti informacijai, kad gal būt skolą ji galinti grąžinti pati, mokėdama reikiamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi antstolio veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys jos teises.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi apskųstoje nutartyje nurodyta teismų
Šalies argumentai
praktika. Teismo cituojama praktika nėra susijusi su jos skundo dalyku.
Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl CPK 658 straipsnio netaikymo yra nepagrįsti. Sutinkamai su CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatomis antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą tik tuo atveju, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti. Antstolis tokiu atveju priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo, aplinkybes, dėl kurių pripažįsta, jog yra pavojus turtą ar lėšas paslėpti. To antstolis byloje nagrinėjamu atveju nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsprendžia, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis R. S. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., vykdo išieškotojo „Swedbank“, AB naudai 47389,48 Eur skolos, sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B., priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalimi nuosavybės teise priklausančią R. A., ir (duomenys neskelbtini) dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią L. B. ir V. B.. 2015-05-06 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įkeistas turtas, t. y. negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) už 28700 Eur parduota pirkėjui UAB „Liutaurita“. Gautos piniginės lėšos 2015-05-06 buvo paskirstytos ir pervestos skolai bei vykdymo išlaidoms dengti. Išieškotojas „Swedbank“, AB 2015-05-18 pateikė antstoliui R. S. prašymą tęsti 31398,27 Eur skolos likučio išieškojimą iš kito skolininkų turto, gaunamų lėšų ir pan. 2015-05-19 antstolis R. S. priėmė patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą. Tęsdamas išieškojimą antstolis R. S. 2015-10-23 areštavo skolininkės R. A. turtą, priėmė ir išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš šios skolininkės pensijos į VSDFV Kauno pensijų skyriaus 1-ąjį poskyrį bei priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkei priklausančių sąskaitų, skolai ir vykdymo išlaidoms dengti. Pareiškėja R. A., nesutikdama tokiais antstolio R. S. veiksmais, dėl antstolio veiksmų pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jį 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog ši nutartis yra nepagrįsta, neatitinka materialinių ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių likusios skolos išieškojimo veiksmų po hipoteka įkeisto turto realizavimo atlikimo tvarką, todėl naikintina.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais nesutinka, pripažįsta juos nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi teismų praktika ir konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. ir 2014 m. birželio 20 d. civilinėse bylose Nr. 3K-3- 526/2010 ir Nr. 3K-3-328/2014 pateiktais išaiškinimais apie CK 4.193 straipsnio 1 dalies taikymą, t. y. kad CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka, o hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis pripažintina, kad antstolis R. S., gavęs išieškotojo prašymą tęsti išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., 2015 m. gegužės 19 d. pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo tęsimo iš kito skolininkams priklausančio turto, pardavus įkeistą turtą. Ne pradėdamas naujos skolos išieškojimą, bet tęsdamas priverstinį skolos išieškojimą antstolis neprivalėjo siųsti raginimą ir siūlyti skolininkei įvykdyti neįvykdyto sprendimo dalį pačiai, vykdymo procesą reglamentuojantys įstatymai to nereikalauja. Priimdamas pareiškėjos ginčijamus patvarkymus bei nurodymą, prieš tai neišsiuntęs jai, kaip skolininkei, raginimo įvykdyti sprendimą pačiai, antstolis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus neteisėtais.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja, kaip skolininkė, dar 2013 m. sausio 17 d. antstolio R. S. pranešimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 9) buvo informuota apie pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartį Nr. 2-3652-144/2012, išduotą 2012 m. liepos 2 d., pradėtą priverstinį išieškotojo „Swedbank“, AB naudai 47389,48 Eur skolos, sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 139 Lt žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų R. A., L. B. ir V. B., priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą daiktą – patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šiame pranešime buvo paaiškinta apie skolininkų galimybes sumokėti išieškomą skolą patiems, apie CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininkų teisę pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti skolą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į turtą, taip pat kitos skolininkų teisės bei pareigos. Be to pareiškėjai, kaip ir kitiems skolininkams, buvo žinoma, kad įkeistas turtas buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už skolininkų nurodytą kainą, antstolis, išsiųsdamas 2015-05-19 patvarkymą, informavo visus pareiškėjus, kad po įkeisto turto pardavimo tęsiamas išieškojimas iš kito skolininkams priklausančio turto. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad skolininkės teisės vykdymo procese pareiškėjai buvo gerai žinomos, apie pareigą sumokėti visą išieškomą skolą, t. y. ir tą skolos dalį, kuri yra didesnė nei gauta už parduotą įkeistą turtą suma, ji privalėjo suprasti. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad antstolis R. S. pažeidė pareigą bedradarbiauti, neužtikrino išieškotojo ir skolininkų interesų pusiausvyros.
Negalima, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutikti ir su pareiškėjos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl CPK 658 straipsnio netaikymo yra nepagrįsti. CPK 658 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kada antstolis gali areštuoti skolininko turtą iškart po to, kai išsiunčia raginimą įvykdyti sprendimą. Turto arešto vykdant priverstinį išieškojimą CPK 658 straipsnis nereglamentuoja.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,52 Eur, t. y. didesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos, kurios atskirasis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4,52 Eur (keturis eurus ir 52 centus) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.