Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei L. N., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti jos ir anūko, t. y. atsakovės nepilnamečio sūnaus N. K. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė turėtų teisę bendrauti su anūku penkias dienas iš eilės buvimo Lietuvoje metu paimant vaiką į ieškovės sūnaus R. K. namus, adresu Radailių k., Klaipėdos r., įspėjant atsakovę apie būsimą bendravimą prieš savaitę. Ieškovė nurodė, kad 2006-12-25 ieškovės sūnui R. K. ir atsakovei L. N. gimė sūnus N. K., ieškovė su anūku bendravo nuo pat jo gimimo, padėjo jį prižiūrėti ir dalyvavo jo auklėjime, tačiau 2007 m. gegužės mėn. atsakovei kartu su anūku išėjus gyventi pas atsakovės tėvus, jos ir atsakovės santykiai tapo įtempti, kyla nuolatiniai ginčai dėl bendravimo su anūku, todėl ieškovė prašė teismo atsižvelgti į šeimos narių ryšį bei vaiko interesus bei nustatyti bendravimo su anūku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovė apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos ir anūko bendravimo trukmę. Ieškovė teigė, kad teismo nustatyta tvarka ne suartins, o atitolins šeimyninius ryšius. Kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007). Pagal byloje esančius duomenis, ieškovės ir anūko ryšys yra nuolatinis, artimas, abipusis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovę ir anūką sieja artimi šeimos ryšiai. Tokiu atveju, byloje svarbu nustatyti, ar anūko bendravimas teismo nustatyta tvarka su ieškove atitiks jo interesus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė prašė leidimo pasiimti anūką tam tikram laiko tarpui su nakvyne, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys konfliktuoja ir ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, o grįžusi iš užsienio ieškovė gyvena pas giminaičius arba draugus, todėl nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis tomis dienomis gyventų nepilnametis vaikas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti mažamečio vaiko interesus, pagrįstai nustatė ne tokią intensyvią bendravimo tvarką.

Ieškovė taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimas sudaro prielaidas kilti papildomiems konfliktams tarp šalių, be to yra realiai neįvykdomas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės išdėstytais argumentais ir teigia, kad teismas pagrįstai nustatė ne tokią intensyvią ieškovės ir anūko bendravimo tvarką tik siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne nustatė, o tik išaiškino, kad sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su ieškove tvarka neužkerta kelio šalims tarpusavyje, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir šalių galimybes, susitarti ir dėl papildomų bendravimo dienų ar valandų. Todėl toks teismo išaiškinimas nesudaro galimybės kilti papildomiems konfliktams, o tik skatina šalių bendradarbiavimą dėl sąlygų įgyvendinant teisę į šeimos ryšių palaikymą.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrindė išvados dėl ieškinio patenkinimo iš dalies. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, todėl ieškinio patenkinimas pagal pareikštus reikalavimus pažeistų vaiko interesus. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktą medžiagą apie šalių konfliktus ir tai patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė kartu su ieškiniu (b.l. 10,11). Teismas, įvertindamas bylos medžiagą, konstatavo, kad medicininiai duomenys patvirtina vaiko neurozę, būtinumą nekeisti jo gyvenamosios aplinkos ilgesniam laikotarpiui (b.l. 106). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, dėl kurių priežasčių teismas padarė išvadą dėl ieškinio patenkinimo iš dalies.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.