- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-11654-617/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja J. M. pareiškime nurodė, kad ji yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sesers dukra bei J. S. testamentinė įpėdinė. J. S. (duomenys neskelbtini)buvo sudaręs santuoka su I. S., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini). Po I. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. J. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po I. S. mirties jos sutuoktinis J. S. liko gyventi jiems priklausiusiame bute, kur jie kartu gyveno iki I. S. mirties. J. S. visą nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo, šiame bute gyveno iki pat savo mirties, tokiu būdu priėmė palikimą po sutuoktinės I. S. mirties. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės I. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja J. M. yra J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sesers dukra bei J. S. testamentinė įpėdinė. J. S. ir I. S. buvo sutuoktiniai, jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). J. S. ir I. S. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Mirus J. S. į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo kreipėsi pareiškėja J. M..
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).
Pareiškėja nurodė, kad J. S. ir I. S. gyveno pastariesiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mirus I. S., J. S. liko gyventi tame pačiame bute ir gyveno iki pat savo mirties. J. S. tvarkė butą, valdė visą nekilnojamąjį turtą kaip savo. Iš byloje esančios atsiskaitymo knygelės matyti, kad J. S. po I. S. mirties mokėjo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą elektrą, vandenį ir dujas, t. y. jis naudojosi šiuo butu.
Kadangi J. S. kartu su I. S. gyveno jiems priklausančiame bute, mirus I. S. J. S. liko gyventi tame pačiame bute, po sutuoktinės mirties prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, valdė turtą kaip savo, darytina išvada, kad J. S. po sutuoktinės I. S. mirties priėmė palikimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina J. M. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., teismas
nusprendžia:
J. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės I. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.