- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- I3-3242-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00017-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja, ir G. S.) 2021 m. sausio 21 d. per pašto įstaigą paduotu skundu ir patikslintu skundu, administraciniame teisme 2022 m. kovo 3 d. gautu (toliau – abu dokumentai vadinamu skundu), pastarajame procesiniame dokumente suformulavusi galutinius reikalavimus, prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 21R4-166 (AGA-143/19-2021) (toliau – ir Sprendimas) bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) 2021 m. spalio 25 d. raštą Nr. 19-2656 (4.5Mr) „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ (toliau – ir Raštas); 2) perduoti Panevėžio miesto savivaldybei pareiškėjos 2021 m. spalio 13 d. skundą nagrinėti iš naujo ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę atlikti veiksmus (b l.1–2, 11–13).
Teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti G. S. patikslinto skundo reikalavimus dėl Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 21R4-166(AGA-143/19-2021) ir Administracijos 2021 m. spalio 25 d. parengto Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodyta nutartimi teismas patikslinto skundo dalį dėl pareiškėjų V. L., G. L. ir R. Ž. reikalavimų laikė nepaduota. Ši teismo nutarties dalis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi ( b. l. 56–57).
Šalies argumentai
G. S. skunde nurodė, kad ji ir kiti gyvenamųjų patalpų – butų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkai ir gyventojai nesutinka, jog būtų išduota licencija šiame pastate verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Sužinoję, kad pastato pirmajame aukšte bus atidarytas baras, pareiškėja 2021 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į Administraciją ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini), esančiame pastate, įvardintame kaip parduotuvė, yra įregistruoti butai ir yra jame gyvenančių asmenų. Pareiškėja atsakovei nurodė, jog (duomenys neskelbtini) esančiame pastate yra Nekilnojamojo turto registre registruoti trys butai, turintys jiems suteiktus unikalius numerius. Pareiškėja teigė, kad ši aplinkybė Administracijai iki to laiko nebuvo žinoma. Pareiškėja tvirtino, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – licencija) išdavimui būtina gauti (duomenys neskelbtini) name esančių gyvenamosios paskirties patalpų savininkų sutikimą, nes gyvenamasis namas, kuriame yra daugiau nei trys butai laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, kaip numato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir Savininkų bendrijų įstatymas). G. S. tvirtino, kad ji, kaip ir kiti butų savininkai, tokio sutikimo nedavė, su jais prekybos prekiauti alkoholiniais gėrimais valandų nederino, į juos dėl tokio susitikimo niekas nesikreipė. Be to, pareiškėja nurodė, kad Administracijos 2021 m. spalio 25 d. Raštas buvo skundžiamas Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 22 d. priimtu Sprendimu skundo netenkino. G. S. teigė, kad Raštas nepagrįstas, parengtas formaliai, Komisijos priimtas Sprendimas irgi nepagrįstas bei neteisėtas, grindžiamas vieninteliu argumentu, jog (duomenys neskelbtini) esantis pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip prekybos paskirties pastatas, o Nekilnojamojo turto registre neišviešintas faktas negali būti panaudotas. Pareiškėja šį argumentą vertino kaip nepagrįstą, kadangi pastate esančios trys gyvenamosios patalpos (butai) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti. G. S. nuomone, ši aplinkybė nulemia, kad pastatas tapo daugiabučiu namu, o jo savininkai ir gyventojai turi tam tikrų teisių. Pabrėžė, kad pastato ploto didžioji dalis yra gyvenamosios paskirties, o sandėliukai ir rūsiai negali būti skaičiuojami į prekybinį plotą (b. l. 11–13).
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. spalio 13 d. pateiktą
pranešimą "Dėl prekybos alkoholiu licencijos išdavimo adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamųjų patalpų – butų savininkų nesutikimo“ ir 2021 m. spalio 25 d. parengtu Raštu G. S. atsakė, jog (duomenys neskelbtini) esančių butų gyventojų sutikimas licencijai išduoti ir pradėti alkoholinių gėrimų prekybos veiklą aukščiau nurodytame pastate esančios kavinės patalpose yra nereikalingas. Atsakovė paaiškino, kad Raštas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog licencijos prašytojo viešojo maitinimo vieta įrengta yra ne daugiabučiame gyvenamajame name, o prekybos paskirties pastate; kavinės patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, todėl teisė į ramią gyvenamąją aplinką nėra pažeidžiama, ir Administracija negali riboti licencijos prašytojo pageidaujamos vykdyti komercinės veiklos. Administracija priimtą Raštą grindė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 16 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Licencijavimo taisyklės) 23 punktu. Administracija, atsižvelgusi į Savininkų bendrijų įstatyme pateiktą daugiabučio namo sąvokos apibrėžimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR „Statinių klasifikavimas“) pateiktą statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, teigė, kad daugiabučiai gyvenamieji pastatai ir negyvenamieji pastatai yra priskiriami skirtingoms pastatų grupėms. Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi ir 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsniu, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne daugiabutis gyvenamasis namas, o parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Administracija tvirtino, kad G. S. skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodytas teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės bei atsisakymo tenkinti Pareiškėjos prašymą motyvas, kuris yra aiškus ir pakankamas. Atsakovė nurodė, kad Administracija, išduodama licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais, veikia jai suteiktos kompetencijos ribose, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis tokio pobūdžio licencijų išdavimą, todėl reikalauti iš ūkio subjekto, norinčio gauti licenciją, tokių dokumentų, kurių pateikimo nereglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas ir Taisyklės, neturėjo jokio teisinio pagrindo (b. l. 63–66).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis administracinės bylos ir Komisijos pateiktos bylos (b. l. 62) „S. (taip originale) G. skundo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjimo dokumentai“ (toliau – Dokumentų byla) duomenimis, nustatyta, kad: 1) G. S. 2021 m. spalio 13 d. parengtu pranešimu "Dėl prekybos alkoholiu licencijos išdavimo adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamųjų patalpų – butų savininkų nesutikimo“ kreipėsi į Administraciją ir pranešė, kad ji ir kiti (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų patalpų savininkai nesutinka, kad būtų išduota licencija šiame pastate verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 68); 2) Administracija 2021 m. spalio 25 d. parengė Raštą, kuriuo G. S. buvo atsakyta, jog (duomenys neskelbtini) esančių butų gyventojų sutikimas licencijai išduoti ir pradėti alkoholinių gėrimų prekybos veiklą aukščiau šiame pastate esančios kavinės patalpose yra nereikalingas (b. l. 19–21).
G. S. 2021 m. lapkričio 17 d. pateiktu Komisijai skundu prašė panaikinti Administracijos 2021 m. spalio 25 d. Raštą ir perduoti jos 2021 m. spalio 13 d. pranešimą (originale – skundą) nagrinėti iš naujo, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę atlikti veiksmus – pareikalauti iš ūkio subjekto, prašančio išduoti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini) pateikti gyvenamųjų patalpų – butų, esančių (duomenys neskelbtini), sutikimą, reikalingą išduoti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais (Dokumentų byla, l. 1–2).
Alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalis nustato, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu, be kita ko, licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai; licencijų prašytojai įpareigoti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Licencijavimo taisyklių 23 punktas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prašytoją įpareigoja, be kitų dokumentų, pateikti ir daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuris turi atitikti Alkoholio kontrolės įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name (23.2 punktas).
G. S., pagrįsdama skundo reikalavimą, tvirtino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra jos ir kitų asmenų nuosavybės teise valdomi 3 butai, laikytinas daugiabučiu gyvenamuoju namu, kadangi jis atitinka Savininkų bendrijų įstatyme nurodytą apibrėžimą.
Teismas, spręsdamas dėl pastato priskyrimo daugiabučio gyvenamojo namo kategorijai, remiasi Savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ įtvirtintomis teisės normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus, gyvenamuoju namu laikomas pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos (9 dalis), o daugiabučiu namu – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų (8 dalis). Pagal STR „Statinių klasifikavimas“ 5 punkto (Aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. D1-962 redakcija) nuostatas, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinierinius statinius (5 punktas); statiniai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus (5.1 punktas). Tame pačiame 5 punkte nurodyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai; kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą, o tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą; įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus; gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris – žemės sklypai; statiniai; butai daugiabučiuose namuose; patalpos (1 dalies 1–4 punktai); nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą; registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke (2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, registruojami ir registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai.
Kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apibrėžia kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (2 dalis); nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.6 punktą, nustatant statinių kadastro duomenis, yra nustatoma statinio pagrindinė naudojimo paskirtis ir pavadinimas, įrašomas adresas.
Byloje nustatytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos; šiame pastate yra 161,65 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, kurių savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė; 108,07 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31,63 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dvi 21,15 kv. m ir 20,72 kv. m. ploto pagalbinio ūkio paskirties patalpos (sandėliukai); be to, šiame pastate yra trys gyvenamosios paskirties patalpos – butai, tarp jų ir pareiškėjai priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visų butų bendras plotas sudaro 183,01 kv. m, t. y. apytikriai 33,55 proc. bendro pastato ploto (b. l. 22; Dokumentų byla, l. 21–22).
Įstatymų leidėjas, CK įtvirtindamas viešąjį registrą reglamentuojančias nuostatas, nustatė bendrą taisyklę, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Ši įsakmi taisyklė suformuluota ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenys apie šio pastato pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. kad tai prekybos pastatas, yra nustatyta tvarka nuginčyti (ginčijami) ar pakeisti (keičiami). Esant nurodytoms aplinkybėms ir remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis viešo registro duomenų teisinį statusą, nėra pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį.
Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Administracijos 2021 m. spalio 25 d. parengtas Raštas atitinka viešojo administravimo subjekto priimamam administraciniam sprendimui Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus: jame išdėstyti motyvai pagrįsti objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, t. y. jame nurodytas šio administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, be to, Raštas atitinka aukščiau nurodyto straipsnio 5 dalies 1-3, 7 ir 8 punktuose, 6 dalyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindo patenkinti skundo pagrindinį reikalavimą dėl Administracijos 2021 m. spalio 25 d. Rašto ir Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo panaikinimo nenustatyta, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, netenkinamas ir skundo išvestinis reikalavimas dėl Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti G. S. 2021 m. spalio 13 d. skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos G. S. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.