Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-219-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
1-219-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36520-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-219-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36520-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; (S) 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J., matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 4⁴² val. viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kieme be priežasties išlupo iš kiemo darželio cementinį bloką ir sviedė jį į automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. U., ir taip apgadino automobilio vairuotojo pusės dureles bei stogą ties vairuotojo durelėmis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. J., matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2016 m. gruodžio 3 d. apie 3³⁰ val. viešojoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini), sugriebė nukentėjusiajam Ą. S. už striukės ir tyčia sudavė kumščiu du smūgius į veidą, po to, abiems nugriuvus ant žemės ir susigrūmus, sudavė kumščiais bei spyrė koja tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, kairę ir dešinę plaštakas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą dešiniame momenyje, nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairės plaštakos penktame piršte ir dešinės plaštakos trečiame piršte, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu 2016 m. rugpjūčio 3 d.:

Kaltinamojo (įtariamojo) L. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 7-9, 20-21, 48-50), kuriuose nurodyta, kad jis iš pradžių neigė, vėliau prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš vakaro prieš 2016 m. rugpjūčio 3 d. visą vakarą su draugais gėrė alkoholį. 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 4⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini) kieme tyčia metė cemento bloką į nukentėjusiosios M. U. automobilį ir jį apgadino. Žino, kad įvykį matė nukentėjusiosios kaimynė. Suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų padaręs nusikaltimo. Jis nukentėjusiosios atsiprašė ir turtinę žalą atlygino. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Nukentėjusiosios M. U. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 65-66), kuriame teigiama, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 4⁴⁰ val. jos namo kieme buvo tyčia apgadintas sesers sūnui A. L. nuosavybes teise priklausantis automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125). Automobilis pirktas už jos pinigus, juo naudojasi tik ji. Kadangi įstatymai neleidžia registruoti automobilių asmenims, kurie registruoti prie savivaldybės, jis formaliai įregistruotas jos sesers sūnaus vardu. Tačiau dėl apgadinimo ji patyrė žalą. Automobilis kol kas nesuremontuotas. Autoservise pasakė, kad jo taisymas kainuos apie 150 €.

Nukentėjusiajai apie automobilio apgadinimą pranešė kaimynė iš pirmo aukšto, po kurios langais stovėjo mašina. Kaimynė pasakė: „eik į lauką, tavo mašiną gadina“. Išėjusi į lauką, pamatė, kad jos automobilio stogas ir vairuotojo pusės durelės sulankstytas. Cemento blokas, su kuriuo greičiausiai tai buvo padaryta, gulėjo šalia automobilio. Tai padariusių asmenų tuo metu kieme nebuvo, tačiau už kelių minučių iš ketvirto aukšto nusileido du asmenys. Vieną, tamsaus gymio kaimyną iš kitos laiptinės, ji gerai pažinojo. Kitas pažįstamas iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino. Yra jį kelis kartus mačiusi kieme. Tą dieną prie laiptinės girdėjo triukšmą, nes eina parūkyti. Tai buvo apie 24⁰⁰ val. Pas juos laiptinėje ketvirtame aukšte dažnai vyksta baliai. Ten gyvena 19 m. vaikinukas. Minėti du vaikinai iki paryčių kėlė triukšmą ir šventė šitame bute.

Kartu su nukentėjusiąja kieme buvo kaimynė, pranešusi apie įvykį. Pamačiusi antrąjį jaunuolį, kaimynė dūrė į jį pirštu ir pasakė: „tai tas jaunuolis su kepure ir šortais, kuris sudaužė automobilį“. Jaunuolis pasakė: „ką čia, durne, nusišneki“. Pirmas jaunuolis parodė į ją (M. U.) ir pasakė: „va ta durnė iškvietė mentus“. Atvykus policijos pareigūnams, kaimynė papasakojo apie įvykį ir parodė jaunuolį, kuris apgadino automobilį. Policijos pareigūnai minėtą jaunuolį sulaikė ir išsivežė. Žino, kad šio jaunuolio vardas L., nes taip jį vadino draugas. Bijojo rašyti pareiškimą, nes turi du mažamečius vaikus ir jie gali nukentėti. Išvykus policijos pareigūnams pirmas jaunuolis puolė ją ir jos sutuoktinį, grasindamas sumušti, sakydamas, kad jie abu per kiemą nepraeis, nes iškvietė policijos pareigūnus ir jei rašys pareiškimą. Kadangi jos sutuoktinis ramus, konflikto nebuvo. Ji pretenzijų dėl išsakytų grasinimų neturi, mano, jie nebuvo realūs, taip jis kalbėjo dėl per daug išgerto alkoholio.

Liudytojo R. U. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 101-103), kuriame pažymėta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 4⁴⁰ val. namo kieme buvo tyčia apgadintas sutuoktinės sesers sūnui A. L. nuosavybes teise priklausantis automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pirktas už jo sutuoktinės pinigus, ji juo naudojuosi, jis dėl apgadinimo žalos nepatyrė. Automobilis nesuremontuotas. Autoservise pasakė, kad jo taisymas kainuos 150 €.

Apie apgadintą automobilį jiems pranešė kaimynė iš pirmo aukšto, nes jų mašina stovėjo jai tiesiai po langais. Atėjusi kaimynė pasakė: „eik į lauką, tavo mašiną gadina“. Išėję į lauką, pamatė, kad automobilio stogas bei vairuotojo pusės durelės apgadinti. Cemento blokas, su kuriuo greičiausiai tai buvo padaryta, gulėjo šalia automobilio. Tai padariusių asmenų tuo metu kieme nebuvo, tačiau už kelių minučių iš ketvirto aukšto nusileido du asmenys. Nė vieno iš minėtų asmenų nepažinojo, nes šiame name gyvena nesenai ir mažai būna namuose. Juos matė pirmą kartą. Kartu kieme buvusi kaimynė, kuri pranešė apie automobilį, pamačiusi antrąjį jaunuolį, dūrė į jį pirštu ir pasakė: „tai tas jaunuolis su kepure ir šortais, kuris sudaužė automobilį“. Jaunuolis pasakė: „ką čia, durne, nusišneki“. Pirmas jaunuolis parodė į jo sutuoktinę ir pasakė: „va ta durnė iškvietė mentus“. Po to atvažiavusiems policijos pareigūnams, kaimynė papasakojo ir parodė jaunuolį, kuris apgadino automobilį. Policijos pareigūnai minėtą jaunuolį sulaikė ir išsivežė. Žino, kad šio jaunuolio vardas L. Taip jį vadino draugas. Išvykus policijos pareigūnams pirmas jaunuolis puolė jį ir jo sutuoktinę grasindamas sumušti, sakydamas, kad jie abu per kiemą nepraeis, su mašina nepravažiuos. Pretenzijų dėl išsakytų grasinimo neturi, mano, kad jie nebuvo realūs, taip jis taip kalbėjo dėl per daug išgerto alkoholio.

Liudytojos R. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 83-85), kuriame nurodyta, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena neseniai, todėl namo gyventojų beveik nepažįsta. Gyvena pirmame aukšte, miegamojo langas yra namo kiemo pusėje. Kai įvyko įvykis, miegamojo balkonas buvo atidarytas. 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 1⁰⁰ val. prie laiptinės kilo triukšmas. Triukšmą kėlė du vaikinai ir dvi merginos. Jie buvo neblaivūs, keikėsi, šūkavo. Vienas iš vaikinų šaukė, kad jo gimtadienis ir kad jis tuoj leis fejerverkus. Girdėjo, kaip priešais gyvenanti kaimynė juos nuramino ir liepė eiti triukšmauti kitur. Pasižiūrėjo, kas triukšmauja. Tai buvo tie patys jaunuoliai, iš kurių vienas sugadino kaimynės automobilį. Merginų neįsidėmėjo, todėl apibūdinti ir atpažinti negalėtų. 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 3⁴⁵ val. vėl išgirdo triukšmą prie laiptinės. Gulėdama lovoje išgirdo duslų garsą, lyg kažkas sunkaus būtų nukritęs. Atsikėlė ir išėjo į balkoną. Ten pamatė du jaunuolius. Vienas iš jaunuolių stovėjo prie laiptinės, o kitas tuo metu nubėgo nuo vyšninės spalvos mašinos. Nematė, ar jis ją sugadino, rankose jis nieko neturėjo. Mašina stovėjo už 5-10 metrų. Vaikinas, kuris daužė, buvo žemesnio ūgio. Abiejų vaikinų apranga buvo panaši. Žemesnis jaunuolis pribėgo prie aukštesnio vaikino. Tada nuėjo prie kaimynės darželio ir pradėjo judinti cemento bloką, norėdamas jį ištraukti. Jam nepavyko. Tada jis priėjo beveik šalia jos, todėl jį gerai įsidėmėjo, ir po jos balkonu ėmė traukti cementinį bloką - plytelę. Tuo metu prie laiptinės stovintis draugas jam sakė: „L., nedaryk to, paskui gailėsies“. Tačiau jaunuolis, pavadintas L., jo neklausė, ištraukė bloką ir nuėjo prie kitos mašinos, stovėjusios šalia vyšninės, ir metė cementinį bloką į automobilį. Matėsi, kad jaunuolis nenori pavogti automobilyje esančių daiktų, nes prieš tai jis net nežiūrėjo, kas yra automobilio viduje. Be to, matėsi, kad jis trenkė bloku į automobilio stogą specialiai norėdamas apgadinti automobilio stogą, o ne išdaužti stiklą. Blokas skilo pusiau ir nukrito šalia automobilio. Ji liko šokiruota, nesitikėjo, kad jaunuolis taip pasielgs. Atsipeikėjusi sušuko: „ką darai?“. Jaunuolis, stovėjęs toliau, įbėgo į laiptinę, o automobilį apgadinęs jaunuolis nubėgo tolyn nuo įvykio vietos ir nubėgdamas jai sušuko: „čiulpk bybį“. Namuose buvo sutuoktinis, tačiau jis miegojo ir nieko negirdėjo. Pažadino jį ir papasakojo, kas atsitiko, paklausė, ar kviesti policiją. Sutuoktinis pasakė, kad jaunuolis pasišalino ir greičiausiai nebegrįš, todėl kviesti policiją mažai prasmės, be to, nežinojo, kam priklauso mašina. Po 15 minučių prie laiptinės išgirdo triukšmą. Išėjusi į balkoną pamatė tą patį jaunuolį, kuris apgadino automobilį. Jis stovėjo prie laiptinės ir telefonu skambino kažkam, klausė, koks laiptinės kodas. Matė, kaip jaunuolis įėjo į laiptinę. Tada ji nuėjo pas priešais gyvenančią kaimynę, nes ji gerai pažįsta namo gyventojus. Toji kaimynė pasakė, kad apgadinto automobilio savininkai gyvena (duomenys neskelbtini). Kelias minutes nedrįso ten eiti, nes girdėjo, kad jaunuoliai triukšmauja viršuje. Vis tik nuėjo ir pranešė kaimynams apie apgadintą automobilį. Su kaimynais išėjo į kiemą prie automobilio. Kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Tada pamatė, kad tie patys jaunuoliai leidžiasi laiptais į apačią. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Abu jaunuoliai - žemesnis ir aukštesnis - buvo prie laiptinės ir policijos pareigūnams ji parodė jaunuolį, kuris apgadino automobilį. Jaunuolis neigė tai padaręs, tačiau ji buvo visiškai tuo tikra, nes gerai jį įsidėmėjo. Ji dar jo paklausė, ar jo vardas L., jis atsakė, kad taip, jis vardu L.. Tai tikrai buvo tas pats jaunuolis, kuris apgadino automobilį. Pareigūnai sulaikė minėtą jaunuolį ir jį įsivežė. Išvykus pareigūnams, kitas jaunuolis išplūdo visus necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jie nepraeis pro kiemą dėl to, kad iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad jo grasinimai nebuvo pasakyti rimtai ir nebuvo realūs, mano, kad taip buvo dėl alkoholio. Pretenzijų jaunuoliui dėl išsakytų grasinimų neturi. Automobilį apgadinęs jaunuolis buvo 19-20 m., lieso kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, šviesia kepuraite su snapeliu, šviesiomis kelnėmis ar bridžais, bei striuke. Kitas jaunuolis buvo panašaus amžiaus, lieso sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio, su kepuraite, apsirengęs plėšytais džinsais, kitų rūbų neprisimena. Abu vaikinus gerai įsidėmėjo.

Liudytojos E. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 116-118), kuriame teigiama, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 00³⁰ val. ją pažadino didelis triukšmas, mat gyvena pirmame aukšte. Priėjo prie lango ir jį atidarė. Ji stovėjo prie virtuvės lango, kuris yra už kelių metrų nuo laiptinės. Prie laiptinės, matė, stovėjo du jaunuoliai. Vieną, kaimynas iš gretimos laiptinės, vardu A., gerai pažinojo. Kito jaunuolio nepažinojo. Taip pat girdėjo merginos ar merginų balsus, tačiau jų prie laiptinės nematė. Gražiai paprašė jaunuolių nekalbėti garsiai, eiti nuo laiptinės prie suoliukų. L. jai pasakė: „užsidaryk langą, nes čia tuoj bus fejerverkai“. Ji užsidarė langą ir nuėjo miegoti, tačiau neužmigo. Jaunuoliai, kurie šventė ketvirtame aukšte pas ten gyvenantį jaunuolį, vaikščiojo laiptais pirmyn ir atgal. Apie 3⁰⁰ val. ji vėl išgirdo, kad jaunuoliai prie laiptinės triukšmauja. Priėjo prie lango ir pamatė tuos pačius jaunuolius: A. ir L.. A. stovėjo prie laiptinės, o L. lakstė aplinkui ir kažko ieškojo. L. nuėjo prie namo darželio, pabuvo kelias minutes ir grįžo atgal tuščiomis. Tada jis nuėjo į kitą pusę, t. y. į kaimynės R. darželį, perlipo per tvorą. Nematė, kur jis toliau nuėjo. A. tuo metu stovėjo šalia laiptinės, nieko nedarė ir nesakė. Daugiau prie laiptinės ir kieme nieko nebuvo. Nuėjo miegoti. Užmigti nespėjo, išgirdo stiprų dunktelėjimą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs į metalinį daiktą. Pagalvojo, kad jaunuoliai stipriai spyrė koja į šarvuotas laiptinės duris. Už kelių minučių jai į duris paskambino kaimynė R., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad matė, kaip jaunuolis metė betono luitą ant kaimynės iš (duomenys neskelbtini) mašiną ir ją apgadino. Jaunuoliai stovėjo prie laiptinės, todėl ji pasiūlė palaukti, kol jie pakils į ketvirtą aukštą. Jos palaukė, tada nuėjo pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie apgadintą automobilį. Visi nusileido į kiemą. Priėjo prie apgadinto automobilio ir šalia jo pamatė betono luitą, kuriuo buvo apgadintas automobilis. Luitas buvo perskilęs. Atpažino šį luitą, nes prie laiptinės buvo padariusi betoninius aptvėrimus vienodus tiek jos pusėje, tiek ir R. darželio pusėje. Minėtas jaunuolis ėjo pasiimti betono bloko į jos pusę, tačiau blokas buvo vientisas, o R. pusėje blokas buvo negiliai žemėje ir jį pavyko ištraukti. Be to, blokas buvo įskilęs, ji jį suklijavo ir atpažino pagal šį įskilimą. Kaimynė iškvietė policijos pareigūnus. Prieš atvykstant pareigūnams jaunuoliai A. ir L. nusileido į apačią. R. parodė į nepažįstamą jaunuolį ir paklausė, ar jo vardas L., bei nurodė, kad matė, kaip šis jaunuolis paėmė betono bloką ir jį metė ant kaimynės automobilio. R. sakė, kad jaunuolio nepažįsta, tačiau girdėjo kaip A. ramino draugą sakydamas: „L., ką darai?“. L. išvaizdos neįsidėmėjo ir apibūdinti, atpažinti negalėtų, nes matė trumpai, tačiau yra įsitikinusi, kad būtent šiuos jaunuolius ji ramino apie 00³⁰ val. ir būtent jie stovėjo prie laiptinės ir triukšmavo.

Liudytojo A. M. parodymais, užfiksuotais 2016 m. rugpjūčio 9 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 106-107), kuriame sakoma, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesio praeitą savaitę buvo namuose. Pas liudytoją atėjo L., su juo vartojo alkoholį. Paryčiais, tikslios valandos neprisimena, palydėjo L. iki laiptinės apačios ir svečias pėsčiomis išėjo namo. Jis (liudytojas) nebuvo išėjęs iš laiptinės, palydėjęs svečią grįžo namo. Apie kaimynų automobilio apgadinimą akmeniu nieko nežino, nieko nematė. Kaimynai galėjo apkaltinti jį ar jo svečią, nes jie išeidavo prie laiptinės parūkyti.

Liudytojo A. M. parodymais, užfiksuotais 2016 m. rugsėjo 21 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 121-123), kuriame pažymėta, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį jis buvo namuose. Apie 23⁰⁰ val. pas jį atėjo L.. Jie vartojo alkoholį. Jie vartojo alkoholinius gėrimus ir kitoje laiptinėje ketvirtame aukšte pas J.. Su jais buvo viena nepažįstama mergina. Vieną kartą su L. nusileido parūkyti į apačią. Mergina liko pas J.. Jie su L. tik parūkė. Nematė, kad ką nors jis būtų daužęs, gadinęs. Parūkęs grįžo pas J., o L. nuėjo, kaip jis sakė, namo. Neprisimena, kiek laiko tada buvo. Praėjus 30-40 minučių, SMS žinutėmis susirašė su L. ir vėl atėjo prie J. laiptinės. Neatsimena, ar jis buvo atėjęs pas J.. Jis nusileido iki antro ar trečio aukšto ir susitiko su L.. Tada atvažiavo policija. Ten buvę kaimynai kažką kalbėjo, dėl girtumo tiksliai neprisimena ką būtent. Gimtadienio niekas nešventė. Neprisimena, ar dar kas nors laiptinėje triukšmavo, ką nors šventė. Neatsimena, ar kai stovėjo prie laiptinės, kaimynai būtų šaukę dėl jų keliamo triukšmo. Nematė, kaip L. apgadino automobilį, jo tada nebuvo. Apie apgadintą automobilį sužinojo, kai atvyko policijos pareigūnai. Visą vakarą buvo kartu, atskirai nevaikščiojo. L. vienas niekur išėjęs nebuvo.

Liudytojo J. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 111-113), kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 24⁰⁰ val. grįžo neblaivus ir prie greta esančio namo laiptinės pamatė sėdintį pažįstamą kaimyną A., iš matymo pažįstamą L. ir kelias nepažįstamas paneles. Jie sėdėjo ir gėrė alkoholį. Priėjo pasisveikinti su A. ir jie pasiūlė pas jį namuose išgerti alkoholio. L. elgėsi agresyviai, norėjo pasirodyti. Jie gėrė alkoholį kelias valandas. Jis nerūko, tačiau kiti rūkė. Rūkyti jie nusileisdavo į apačią. Nežino kada tiksliai, tačiau viena mergina pasišalino, o kita mergina, kaip suprato, buvo A. panelė ir jie visą vakarą buvo kartu. Apie 4⁰⁰ val. L. ir A. išėjo parūkyti. A. mergina liko su juo bute. Jis išgirdo lauke triukšmą, lyg kažkas dužtų. Pasižiūrėjo pro langą, tačiau nieko nepamatė. Sudaužytos mašinos nesimatė, aplinkui jokių žmonių nesimatė. Po to pas jį į namus įbėgo L. ir A.. Jie buvo susijaudinę, kalbėjo apie sudaužytą automobilį. Nesuprato, kuris ir ką sakė, neklausinėjo, varė juodu lauk. Vėliau jie visi trys išėjo. Po kelių minučių pasižiūrėjęs pro langą pamatė į kiemą atvažiuojantį policijos automobilį. Apie įvykį jam vėliau papasakojo kaimynai. Jis nežinojo, kaip buvo apgadintas kaimynės automobilis, nieko nematė. Neprisimena, kaip vakaro metu buvo apsirengęs L.. Tą naktį laiptinėje daugiau niekas nešventė, laiptinėje buvo ramu. Viso vakaro metu jis nebuvo išėjęs į laiptinę. A. sakė, kad kai jie su L. rūkė prie laiptinės, išėjusi jo kaimynė juos ramino.

Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (1 t., b. l. 33-39), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. R. 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 124), UAB (duomenys neskelbtini) išduotu ir nukentėjusiosios M. U. pateiktu defektiniu aktu ir darbų sąmata (1 t. b. l. 74-77), daikto (skaitmeninės garso įrašo nukentėjusiajai M. U. skambinant į BPC kopijos) apžiūros protokolu (1 t., b. l. 130-131), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kuriuose nurodyta, kad liudytoja R. V. atpažino L. J. kaip automobilį sugadinusį asmenį, ir A. M., kaip su kaltinamuoju L. J. buvusį asmenį (1 t., b. l. 86-98), kaltinamojo asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (2016 m. rugpjūčio 3 d. 5¹³ val. jam nustatytas lengvas – 1,43 promilių – girtumo laipsnis) (1 t., b. l. 194), 2016 m. rugpjūčio 23 d. akistatos tarp kaltinamojo ir liudytojos R. V. protokolu (2 t., b. l. 12-13).

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu 2016 m. gruodžio 3 d.:

Kaltinamojo (įtariamojo) L. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 41-43, 48-50), kuriuose nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 3 d. nuo 24⁰⁰ val. iki 3³⁰ val. su draugu K. vaikščiojo po barus ir naktinius klubus, linksminosi ir gėrė alkoholį. K. pirmas išėjo iš klubo. K. išėjo ieškoti taksi, su juo abu būtų važiavę namo, o jis po kelių minučių išėjo ir ėjo bulvaru. Ten įvyko konfliktas su nepažįstamu jaunuoliu, kaip dabar žino, Ą. S.. Kadangi jis buvo labai girtas, viską atsimena kaip per miglą. Atsimena, kad sudavė nukentėjusiajam 4-5 smūgius rankomis ir kojomis į veido sritį ir kitas kūno vietas. Dėl girtumo neprisimena kur tiksliai. Alkoholio poveikis turėjo įtakos jo veiksmams, mano, kad blaivus nebūtų taip pasielgęs. Jis ilgą laiką negėrė, o tą vakarą išgėrė alkoholio. Konflikto metu K. šalia nebuvo. Gailisi, kas padarė nusikaltimą.

Nukentėjusiojo Ą. S. protokolu – pareiškimu ir jo parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 45-46, 136-138), kuriame teigiama, kad 2016 m. gruodžio 3 d. apie 3³⁰ val. ėjo su drauge R. Š. ties (duomenys neskelbtini). Pamatė iš galo atbėgantį nepažįstamą girtą jaunuolį, jis šaukė: „atiduok striukę“. Pribėgęs prie jo, vaikinas griebė už striukės ir be priežasties draugės akivaizdoje kumščiu trenkė per veidą. Jie su drauge išsigando ir pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Tada vaikinas dar kartą kumščiu sudavė jam per veidą. Jis parvertė vaikiną ant žemės, kad tasai daugiau jo nebemuštų ir galėtų iškviesti policiją. Gulėdamas ant žemės, vaikinas dar kelis kartus koja apyrė ir sudavė ranką jam į galvą. Kol jie abu gulėjo ir ritosi ant žemės, draugė paskambino į policiją. Aatvykę pareigūnai sulaikė chuliganiškai besielgusį jaunuolį. Kadangi skaudėjo žandikaulį ir rankas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jį pristatė į priėmimo skyrių. Įvykio metu jam buvo suplėšyti marškiniai ir padaryta 30 € materialinė žala. Daugiau įvykio niekas nematė, tik draugė filmavo, kaip jie ritosi ant žemės.

Liudytojos R. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 144-146), kuriame pažymėta, kad 2016 m. gruodžio 3 d. apie 3³⁰ val. ji su draugu Ą. S. ėjo bulvaru iš (duomenys neskelbtini) į namus. Ėjo dviese, abu buvo šiek tiek išgėrę alkoholio, tačiau apsvaigusi nesijautė, viską gerai atsimena. Einant pro (duomenys neskelbtini) iš galo atbėgo nepažįstamas jaunuolis ir šaukė: „atiduok striukę“. Po to jis sugriebė Ą. už striukės ir be priežasties sudavė jam kumščiu du smūgius į veidą. Po pirmo smūgio Ą. bandė jaunuolį nuraminti, vengė muštis, sakė: „baik, eik savo keliais, mes nenorim problemų“. Tačiau jaunuolis jam sudavė antrą kartą ir kvietė Ą., sakydamas: „einam muštis, aš turiu ginklą“. Ą. pasakė: „viskas, kviečiam policiją“. Jaunuolis nenurimo, todėl Ą. jį parvertė ant žemės. Jaunuolis vis tiek nenurimo, toliau mušė ir spardė kojomis Ą.. Nematė, kiek smūgių jis sudavė, kur pataikė, nes jie buvo susikibę, muistėsi, o ji tuo metu telefonu kvietė policijos pareigūnus. Stovėjo apie 2-3 m. nuo jų, saugojosi, kad jai nekliūtų. Vaizdo niekas neužstojo, viską matė gerai. Sulaikytas jaunuolis buvo girtas, kalbėjo nesąmones. Jis be priežasties rėkdavo, atrodė kaip apsėstas, reikalavo tik atiduoti striukę. Ginklo jaunuolis neturėjo ir nieko neišsitraukė. Jaunuolis buvo vienas, su striuke. Nesuprato, kodėl jis šaukė: „atiduok striukę“, nes jaunuolį matė pirmą kartą, klube šio jaunuolio ji nematė. Ą. smūgių jaunuoliui nesudavė, tik gynėsi ir vengė jaunuolio smūgių. Pareigūnai atvyko už penkių minučių. Ą. laikė prispaudęs jaunuolį prie žemės. Pareigūnai sulaikė jaunuolį, paklausė jo vardo ir pavardės. Sužinojo, kad tai - L. J.. L. J. pareigūnams įvykio aplinkybių neaiškino. Kraujo nebuvo, tačiau Ąžuolo veidas buvo patinęs. Ą. skundėsi, kad jam skauda žandikaulį. Šis įvykis ją sukrėtė, šokiravo, nes pirmą kartą buvo užpulta be aiškios priežasties, jai matant buvo sužalotas jos draugas.

Liudytojos D. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 148-150), kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 3 d. su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistu D. Š. patruliavo ekipaže Alksna-15. Apie 3³² val. gavo pranešimą, kad Vilniaus g. 139 nepažįstamas vyras pranešėjos draugui rankomis trenkė per veidą, grasino ginklu, nežinojo, ar jį iš tikrųjų turi. Užpultas asmuo vyrą sulaikė, laukia tarnybų. Apie 3³⁵ val. nuvykę minėtu adresu, pastebėjo ant žemės gulinčius du vyrus. Vienas buvo prispaudęs kitą prie žemės. Priėjus prie jų, jaunuolis, kuris buvo prispaudęs (Ą. S.), atsitraukė ir leido jiems sulaikyti kitą vyrą. Ą. S. paaiškino, kad, jiems su drauge R. Š. einant bulvaru, iš nugaros priėjo jaunuolis ir griebė Ą. S. už striukės, sakė: „atiduok striukę“ ir kumščiu trenkė per veidą. Neprisimena, kokie sužalojimai buvo padaryti Ą. S., tačiau jam buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba. Pristatant sulaikytą jaunuolį panaudota specialioji priemonė - antrankiai, nes jis buvo agresyvus. Apie įvykį sulaikytas jaunuolis nieko neaiškino.

Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (1 t., b. l. 51-56), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. S. 2016 m. gruodžio 3 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 175), daikto (skaitmeninės garso įrašo liudytojai R. Š. skambinant į BPC kopijos) pateikimo ir apžiūros protokoluose (2 t., b. l. 50-53), DVD su vaizdo įrašu ir CD su garso įrašu apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 172-174, 178-181), specialisto išvada Nr. G 1632/2016(04) (1 t., b. l. 137), kaltinamojo asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (2016 m. gruodžio 3 d. 4⁰⁴ val. jam nustatytas vidutinis – 1,73 promilių – girtumo laipsnis) (2 t., b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, išskyrus liudytojo A. M. parodymus, teismas sprendžia, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, abejoti kaltinamojo L. J. kalte nėra pagrindo. Liudytojo A. M. parodymus, kurių nepatvirtina nei kaltinamojo paaiškinimai, nei kitų liudytojų R. V. ir E. K. parodymai, teismas laiko melagingais, todėl jais nesiremia.

2017 m. sausio 1 d. neteko galios BK 284 straipsnio 2 dalis ir dabar BK 284 straipsnį sudaro viena dalis. Kaltinamajam L. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuotos veikos į veiką pagal BK 284 straipsnį neperkvalifikuojamos, nes ji nelengvina kaltinamojo padėties ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 1-2 d.).

Už nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais [...], visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str. 1 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą 2016 m. rugpjūčio 3 d. skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą 2016 m. gruodžio 3 d. skirti kaltinamajam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 m. 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, siūlo nutraukti procesą pagal civilinius ieškinius, nes žalos visiškai atlygintos; tris kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, nukentėjusiosios M. U. pateiktą apžiūrėtą darbų sąmatą ir defektinį aktą palikti saugoti baudžiamojoje byloje; kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Kaltinamasis sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 80-83).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikų atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis nuo 2016 m. spalio 10 d. nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 182-183). Neįrašytas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (1 t., b. l. 186, 189). Administracine tvarka nebaustas, neteistas (1 t., b. l. 190-193 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padaręs, gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Prokurorė, be kita ko, siūlė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Chuliganiškos paskatos – tyčiniai veiksmai, kuriais šiurkščiais pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimas. Toks asmens elgesys - atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kadangi pažeidžiant viešąją tvarką kaltininkas visada veikia dėl chuliganiškų paskatų, chuliganiškos paskatos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikomos.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų priežastis, padarinius, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytus nusikaltimus galėtų būti prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3, 5 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. 4⁴⁹ val. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. 11³⁴ val. (vieną parą), nuo 2016 m. gruodžio 3 d. 3³⁵ val. iki 2016 m. gruodžio 3 d. 11³⁰ val. (vieną parą) (1 t., b. l. 195-198; 2 t., b. l. 29-34). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 14-16, 51-56) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. U. 2016 m. rugpjūčio 17 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 155 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 78-80.). 2016 m. spalio 7 d. sutartimi dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamasis L. J. įsipareigojo iki 2016 m. spalio 20 d. atlyginti nukentėjusiajai M. U. padarytą 155 € turtinę žalą, perduodamas pinigus grynais (2 t., b. l. 22).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 29,78 € turtinės žalos už nukentėjusiajam Ą. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo priteisimo (1 t., 161-164 b. l.). Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) L. J. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą savanoriškai 2017 m. sausio 10 d. sumokėjo 29,78 € (1 t., 167-168 b. l.).

Susiklosčius nurodytai situacijai, procesas pagal civilinių ieškovų M. U. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo nutraukiamas (BPK 107 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: du CD su garso įrašais ir vieną DVD su vaizdo įrašu, prisegti prie bylos viršelio; nukentėjusiosios M. U. pateiktas darbų sąmatas ir defektinis aktas, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje. (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2016 m. rugpjūčio 3 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2016 m. gruodžio 3 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, L. J. skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu L. J. skirtą subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį L. J. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančiojo institucijoje dienos.

L. J. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Procesą pagal civilinės ieškovės M. U. 2016 m. rugpjūčio 17 d. civilinį ieškinį dėl 155 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2016 m. gruodžio 19 d. civilinį ieškinį dėl 29,78 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: du CD su garso įrašais ir vieną DVD su vaizdo įrašu, prisegtus prie bylos viršelio, bei nukentėjusiosios M. U. pateiktą darbų sąmatą ir defektinį aktą, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti L. J., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė