Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 28 d., apie 14.49 val., Kaune, J. G. g. ties namu Nr. 11, R. S. vairavo transporto priemonę - automobilį Mercedes – Benz (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) ir, sustabdytas policijos pareigūnų, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą nepripažino, dėl vairuotojo pažymėjimo nepateikimo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 28d. jis važiavo iš PC Mega. Jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo dokumentus bei liepė R. S. pasitikrinti girtumą. Kadangi R. S. buvo blaivus, tikrintis atsisakė. Jis klausė pareigūnų ar jis jiems atrodo neblaivus, tačiau pareigūnai vis tiek reikalavo, kad jis tikrintųsi girtumą.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. gavo pranešimą iš PK budėtojų, jog Šilainiuose pajudėjo automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Nurodytą automobilį jie sustabdė Kuršių gatvėje. Kolega P. D. patikrino vairuotojo dokumentus bei norėjo patikrinti jo girtumą, tačiau vairuotojas atsisakė.

Liudytojas P. D. parodė, kad sustabdžius automobilį bei priėjęs prie vairuotojo, P. D. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog vairuotojas automobilį vairuoja galimai būdamas neblaivus bei paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė visus automobilio dokumentus, tačiau vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Buvo paprašyta pasitikrinti girtumą, tačiau vairuotojas tikrintis atsisakė, teigdamas, kad nepasitiki pareigūnais bei jų alkotesteriais. Taip pat sakė, kad jis nieko blogo nepadarė, kad turėtų tikrintis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, iš kurių matyti, kad 2015 m. gruodžio 28 d., apie 14.40 val. buvo gautas pranešimas, kad prie „Taubučių“ automobiliu MB, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus asmuo. Sustabdžius automobilį J. G. g. ties namu Nr. 11, priėjus prie automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens, prisistačius jam ir pasakius stabdymo priežastį, buvo paprašyta pateikti mašinos dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. S., pateikė visus automobilio MB dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo nepateikė, paaiškindamas, kad jį paliko kitoje mašinoje. Patikrinus mašinos dokumentus, kurie buvo galiojantys, vairuotojo buvo paprašyta pasakyti savo asmens anketinius duomenis. R. S. duomenis pasakė ir per POLIS duomenų bazę buvo nustatyta jo asmens tapatybė. Po to, R. S. buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą, bet asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė (b. l. 3; 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-13), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 14), asmens duomenys (b. l. 16-18).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę ne tik už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, bet ir už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir KET 17 punkte. Kelių eismo taisyklių 17 punkte yra numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).

2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau Taisyklių) 4p. numatyta, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš byloje esančių pareigūnų P. D. ir R. K. tarnybinių pranešimų bei jų parodymų matyti, kad jie R. S. vairuojamą automobilį sustabdė iš Kauno AVPK budėtojo gavę pranešimą prie parduotuvės „Taubučiai“ automobiliu MB, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus asmuo. Taigi pareigūnams sustabdžius R. S. ir turint duomenų, kad jis gali būti neblaivus, bei paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, R. S. turėjo pareigą pasitikrinti savo stovį.

Kaip matyti iš policijos pareigūnų P. D. ir R. K. tarnybinių pranešimų bei jų parodymų, apklausus juos liudytojais, vairuotojui nurodžius pasitikrinti blaivumą, asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė. Byloje nebuvo nustatyta, jog objektyviai nebuvo galima atlikti R. S. neblaivumo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju policijos pareigūnai neprivalėjo pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą pristatyti R. S. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti. Taisyklių 27 p. numato, kad „Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.“ Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad R. S. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties R. S. išreikštos valios nesitikrinti. Tokia R. S. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius. Pažymėtina, kad konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

R. S. administracinėn atsakomybėn patraukas dėl vengimo tikrintis neblaivumą, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal šią normą yra reikšminga vairuotojo išreikšta pozicija dėl neblaivumo pasitikrinimo. Vairavimo esant neblaiviam aplinkybė nėra inkriminuota R. S., todėl pats neblaivumo faktas nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl vengimo tikrintis neblaivumą.

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Byloje nustatyta, kad R. S. tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., sankcijų ribose. Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skirtina papildoma administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. –600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d.– 7 Eur (septynių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.