- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-637-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Romualdas Januška, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- E. K., R. P. J.
- Atsakovas
- R.P. J., Rimantui P
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-233/2009 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui Rimantui P. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S. dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad nuo 1978 m. su G. J. J., vedė bendrą ūkį, kartu naudojo gaunamas pajamas, laikė gyvulius, dirbo asmeniniam pagalbiniam ūkiui skirtą žemę. Nurodė, kad ji tuo metu abu dirbo L. G. kolūkyje, kuris iki pradedant gyventi kartu su atsakovo broliu, jai skyrė 30 arų žemės sklypą asmeniniam ūkiui. Šiame sklype 1987 metais su G.J. J. pradėjo statyti gyvenamą namą, ūkio pastatus, turėdami tikslą kartu gyventi ir naudotis bendrai pasistatytais pastatais. Teigia, kad į nepilnai įrengtą namą, ji, G.J. J. ir jos motina, įsikėlė 1988 metais. 1994-04-14 G.J. J. mirė. Ieškovė nurodo, kad gautas pajamas iš ūkio naudojo namo statybai, be to, prie namo statybos prisidėjusi asmeniniu darbu ir lėšomis, statybininkams ruošdavusi pietus, jiems sumokėjo už darbą. Teigia, kad abudu su G. J. J. rūpinosi gyvenamojo namo projektu, o statybinėmis medžiagomis rūpinosi G.J. J., dirbęs staliumi. Nurodė, jog L. G. kolūkis G.J. J. vardu jiems skyrė 10 000 rublių negrąžinamą pašalpą, kadangi abu dirbo kolūkyje. Teigia, kad po G.J. J. mirties atsakovas Rimantas P. J. prašė namo dokumentų. Ji informavusi atsakovą, kad dalis pastatų priklauso ir jai. Atsakovas nurodęs, kad jiems ieškovės dalies nereikia ir ji galinti name gyventi. Teigia, kad jokio susitarimo su atsakovu R.P. J. neterminuotai jai naudotis pastatais už namo priežiūrą nebuvo. Po G.J. J. mirties ji gyveno ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektrą. Kad G.J. J. broliams R.P. J. ir A.J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą gyvenamąjį namą su priklausiniais, sužinojo tik gavusi R.P. J. ieškinį dėl jos iškeldinimo iš gyvenamo namo. Ieškovė nurodė, kad sutvarkyti dokumentų dėl jai priklausančios ½ pastatų dalies negalėjusi dėl sveikatos būklės. Prašė teismą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); panaikinti Rimantui P. J. ir Algimantui J. J. 1994-10-19 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino ieškovei E. K. nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)bei iš dalies pripažino negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą 1994 m. spalio 19 d. R. P. J. ir A. J. J. bei 1994 m. spalio 19 d. jų sudarytą paveldėto turto pasidalijimo sutartį. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens D. S. paaiškinimus, liudytojų, V. J., V. K., R. Č., R. M., A. D., F. Š. parodymus, darė išvadą, kad ieškovė E. K. ir G.J. J. nuo 1978 metų gyvendami faktinėje santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, turėdami pastovius darbus ir dirbdami L. G. kolūkyje bei turėdami asmeninį pagalbinį ūkį ir gaudami iš to papildomas pajamas, kartu kaupė lėšas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir bendromis pastangomis šį namą pastatė. Teismas nustatė, kad 1988 m. Rokiškio rajono L. G. kolūkis išmokėjo G.J. J. negrąžinamą pašalpą namo statybai, o visi namo statybos dokumentai buvo įforminti G.J. J. vardu bei konstatavo, jog rašytinis susitarimas tarp ieškovės E. K. ir G.J. J. dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo sudarytas. Teismas darė išvadą, kad šie įrodymai nepaneigia ieškovės nurodytų ir liudytojų patvirtintų aplinkybių dėl E. K. ir G.J. J. bendros nuosavybės objekto sukūrimo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laikė esant pakankamu pagrindu pripažinti buvus E. K. ir G.J. J. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 str.). Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad ieškovė žinojo ir neprieštaravo, jog statomas ginčo namas su pastatais būtų įformintas G.J. J. vardu, laikytina jos, kaip jungtinės veiklos dalyvio, duotu pavedimu G.J. J. vadovauti jungtinei jų veiklai dėl gyvenamo namo su kitais pastatais statybos, kartu tvarkant ir kitus bendrus jų abiejų, kaip jungtinės sutarties dalyvių reikalus, kas visiškai atitiko 1964 m. CK 473 str. reikalavimus. Teismas, pripažinęs ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo jos asmenine nuosavybe į ½ gyvenamo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), darė išvadą esant iš dalies pagrįstu ir ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiais dalyje dėl ½ dalies ginčo statinių ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą R.P. J. ir A.J. J. bei paveldėto turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp R.P. J. ir A.J. J. 1994-10-19, nes likusioje dalyje paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties iš esmės ieškovė neginčija. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nėra pažeidusi įstatymu nustatyto ieškinio senaties termino pažeistai teisei ginti, nes atsakovas 13 metų po paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo ir turto perleidimo sutarties sudarymo ginčo namu, kitais pastatais, žeme nesinaudojo, namų valdos netvarkė ir jos neprižiūrėjo, o pretenzijas ieškovei pareiškė tik 2008-07-29, išsiųsdamas ieškovei pranešimą dėl išsikėlimo iš gyvenamo namo ir kitų patalpų. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog iki bylos iškėlimo teisme, ji nemaniusi, kad jos teisės yra pažeistos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas teigia, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Nurodo, jog gyvenamasis namas buvo užbaigtas statyti 1988 metais ir tuo metu galiojęs civilinis kodeksas numatė, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti sutuoktinių ir kolūkiečių kiemo, tačiau šalių ginčui šios nuostatos netaikytinos, nes jie nebuvo sutuoktiniai ir nesudarė kolūkiečių kiemo, todėl galėjo atsirasti tik bendroji dalinė arba asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pripažinti ieškovei 1/2d. į turtą grindžia susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę faktu, tačiau rašytinė sutartis ar kitoks sandoris dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo nebuvo pateiktas. Šią aplinkybę teismas laikė įrodyta vadovaujantis liudytojų parodymais. Teigia, jog aplinkybė, kad ieškovė ir G.J. J. gyveno kartu, neįrodo, jog ieškovė namo statybai skyrė asmeninių lėšų ar dirbdama gamino pietus dirbantiems prie namo statybos darbų. Nurodo, jog teismas nesidomėjo šalių turtine padėtimi iki namo statybų. Mano, jog teismas tinkamai neįvertino Panevėžio apskrities archyvo išduotos pažymos apie G.J. J. išmokėtą pašalpą namo statybai, iš kurios matyti, kad ginčo namui statyti buvo išleista 20 000 rublių ir, kad remiantis 1988-11-18 visuotinio narių susirinkime priimtu nutarimu buvo nuspęsta būtent G. J. skirti 10 000 rublių, 50 proc. statybos išlaidoms padengti iš kolūkio lėšų, skirtų kolūkiečiams, gerai atliekantiems jiems pavestą darbą, išdirbusiems ūkyje ne mažiau kaip 10 m.. Nurodo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad namo statybų metu ji turėjo 10 000 rb., o duomenų apie ieškovės kolūkyje išdirbtą laiką byloje nėra, todėl mano, kad archyvo išduotas rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad G.J. J. buvo kompensuota 50 proc. lėšų, būtent jo namo statybai. Byloje esantis Rokiškio rajono Jūžintų apylinkės viršaičio 1994-10-05 pažymėjimo nuorašas taip pat patvirtina kad ginčo namas ir kiti pastatai G.J. J. priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis ir buvo jo paties pastatyti 1989 m.. Atsakovas nurodo kad minėtos aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, todėl turėjo būti laikomos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2 d.). Apeliantas teigia, jog teismas, vadovaudamasis tik ieškovės pakviestų liudytojų parodymais neteisingai nustatė subjektą, kuriam priklauso nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus ir ieškovės dalyvavimą sukuriant ginčo turtą grindė neleistinomis priemonėmis, liudytojų parodymais bei nenurodė, kodėl taiko tokią įrodymų leistinumo išimtį. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu galiojęs įstatymas reikalavo rašytinės formos sandoriams kurių vertė viršijo 500 rb., todėl teigdama lėšas G.J. J., ieškovė turėjo sudaryti rašytines sutartis. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo vadovautis liudytojų parodymais. Atsakovas teigia, kad teismas nepateikė visų, esančių byloje įrodymų vertinimo, nes nesiaiškino žemės sklypo, ant kurio, pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kilmės klausimo, atsakovo pateiktų draudimo liudijimų už 1995-2008 m., kurie turi svarbią reikšmę įrodant, kad atsakovas paveldėtu turtu rūpinosi kaip sąžiningas ir rūpestingas savininkas. Be to, nurodo, jog teismas atsakovą buvo įpareigojęs pateikti inventorinę ginčo pastatų bylą, tačiau ji nebuvo pateikta ir šis rašytinis įrodymas nėra įvertintas. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino ieškinio senaties terminą, be to, ieškovė šį prašymą grindė liga, tačiau teismas nevertino ar liga yra įtraukta į sunkių ligų sąrašą ar ji egzistavo sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu, ar dėl jos pobūdžio ieškovė negalėjo ginti savo pažeistų teisių. Be to, mano jog sprendime nėra nurodyta ieškinio senaties atnaujinimo priežastis.
Atsiliepimas
Ieškovė E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R.P. J. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė teigia, kad teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ji ir G.J. J. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, tai yra bendromis lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančiais Malūno g. 22, Laibgalių kaime, Rokiškio rajone. Teismas, nustatęs, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2008-07-29 gavusi atsakovo pranešimą dėl jos išsikėlimo iš gyvenamo namo ir kitų patalpų, pagrįstai tenkino ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, to neginčija ir atsakovas, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kuriais naudojasi ieškovė E. K., buvo statomi E. K. ir G.J. J. gyvenant kartu. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrašai Jūžintų apylinkės ūkinėje knygoje Nr.19 (1t. b.l. 41-44). Tačiau atsakovas R.P. J. neigia teismo išvadas, kad E. K. ir G.J. J. sukūrė bendros dalinės nuosavybės objektą. Civilinio kodekso (toliau CK) 474 straipsnio nuostatos (1964 m. įstatymo redakcija, galiojusi ginčo pastatų statybos metu) nustatė, jog bendram ūkiniam tikslui pasiekti, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami darbu. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Šio straipsnio 2 dalis numatė, kad sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas arba įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas išvadą esant pakankamu pagrindu pripažinti buvus E. K. ir G.J. J. susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę darė įvertinęs ieškovės ir liudytojų parodymus. Byloje nustatyta, kad rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, todėl vadovautis liudytojų parodymais teismas gali jeigu byloje yra ir kitokių rašytinių įrodymų, ar atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 2 d., 6 d.). Ieškovė nurodo, kad ji dirbo L. G. kolūkyje, gavo pajamų iš pagalbinio ūkio, todėl turėjo lėšų ir tiek ji, tiek ir jos motina skyrė jas namo statybai, todėl tiek darbu, tiek lėšomis buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Nors liudytojai V. J., V. K. ir kt. patvirtino, kad ieškovė dirbo prie namo, mokėjo už darbą statybininkams, tačiau teiginių, kad E. K. tuo metu gavo pajamų, turėjo santaupų, teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė nurodo, jog gyvenamasis namas ir pastatai pastatyti jai kolūkio skirtame žemės sklype, kurį ji yra privatizavusi, be to, teigia, kad L. G. kolūkio visuotinio narių 1988-11-18 visuotinio nutarimu 10 000 rublių, 50 proc. statybos išlaidoms padengti buvo skirta ne tik G.J. J. bet ir jai, tuo metu dirbusiai šiame kolūkyje paukštininke. Nurodytos aplinkybės nėra išaiškintos, be to, iš bylos dokumentų matyti, kad 2008-03-27 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra sudaręs R.P. J., todėl neaišku už kokį žemės sklypą ar jo dalį yra apmokėjusi ieškovė (1t., b.l. 9). Iš archyvinės pažymos apie kolūkiečių visuotinio 1988-11-18 susirinkimo nutarimą skirti G.J. J. 10 000 rb matyti, kad nutarime minimas ankstesnis nutarimas, todėl ieškovei teigiant, kad dalis šių lėšų buvo skirta ir jai, tikslinga išsiaiškinti kokio dydžio vienam asmeniui buvo skiriama lėšų namo statybai kompensuoti ir tuo patvirtinti ar paneigti ieškovės teiginius jog dalis lėšų buvo skirta ir jai (1t., b.l.38). Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, todėl kolegija iš dalies sutinka su atsakovo teiginiais, kad teismas nepilnai išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes.
Be to, ieškovė ginčija paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėto turto pasidalijimo sutartį todėl svarstytina ar šioje byloje A. J. J. įpėdiniai nėra atsakovais.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus jog byloje būtina surinkta daug įrodymų, sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.