Telšių apylinkės teismo sprendimas

2011-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-1177-875/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-10
Bylos Nr.
2-1177-875/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Atsakovas
S. L.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1177-875/2011m.(Proceso Nr.2-12-3-00953-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 63.3.; 99.9.; 116.5.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal AB „Citadele“ (buv. AB „Parex“) banko ieškinį dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Citadele“ bankas prašo priteisti iš atsakovo 3600,00 Lt negrąžinto kredito sumą, 1384,67 Lt palūkanas, 2442,24 Lt delspinigius, 100,00 Lt kortelės tvarkymo mokestį, 16% (šešiolikos procentų) metines palūkanas už 3600,00 Lt negrąžinto kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2009-01-27 Kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), o taip pat 226,00 Lt žyminį mokestį ir 270,89 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešai paskelbiant. Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento būtų priimtas sprendimas už akių.

Akmenės rajono apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovui buvo įteiktas paskelbiant respublikiniame dienraštyje „Respublika“ (b.l. 35) ir vietiniame laikraštyje „Vienybė“ (b.l. 36), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nuo įteikimo dienos teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – Sutartį (b.l. 7-9); 2009-10-23 ieškovo raštą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 10); 2009-12-09 ieškovo raštą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl sutarties nutraukimo (b.l. 11); skolos grafiką (b.l. 12, 13) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2009-01-27 suteikė atsakovui mokėjimo kortelę su 3600,00 Lt kredito limitu, kurį atsakovas pilnai išnaudojo 2009-03-16, o panaudotas kreditines lėšas turėjo grąžinti kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną sumokėdamas 180,00 Lt dydžio įmokas į kortelės sąskaitą. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas kredito grąžinimo įmokų nemokėjo ir Sutartis, prieš tai įspėjus, buvo nutraukta pagal jos 10.5.1 punkto nuostatas.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, bet atsakovas nemokėjo nustatytų kredito grąžinimo įmokų. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. Nemokėdamas kredito grąžinimo įmokų atsakovas pažeidė Sutarties 2.1, 8.1.2 ir 9.1 punktus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal Sutartį negražintą 3600,00 Lt kredito sumą yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 100,00 Lt kortelės sąskaitos tvarkymo mokestį, nes dėl tokio mokesčio susitarta Sutarties 8.1.1 punkte.

3. Dėl mokėjimo palūkanų. Kreditavimo santykiams taikomoje CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo tos dienos, kada kredito suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į CK 6.37 straipsnyje numatytų procesinių palūkanų mokėjimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje yra numatyta 16% (šešiolikos procentų) metinė palūkanų norma. Todėl iki ieškinio pareiškimo dienos susikaupusios mokėjimo palūkanos ieškovui priteistinos konkrečia jo apskaičiuota pinigų suma (1384,67 Lt), o nuo bylos iškėlimo teisme momento priteistinos 16% (šešiolikos procentų) metinės palūkanos už negrąžintą 3600,00 Lt kredito sumą.

4. Dėl delspinigių. Pradinės skolos dydis yra 3600,00 Lt. Be šios sumos ir priskaičiuotų 1384,67 Lt palūkanų, ieškovas dar prašo priteisti 2442,24 Lt delspinigius. Iš Sutarties 8.1.3 punkto matyti, kad už Sutartį pažeidžiantį įsiskolinimą klientas (atsakovas) įsipareigoja mokėti banko (ieškovo) įkainiuose nustatyto dydžio delspinigius. Įkainiuose (b.l. 18) nustatyti 30% (trisdešimties procentų) metiniai delspinigiai už laiku nepapildytą sąskaitą. Tokiu būdu, delspinigiai už vieną dieną sudaro apytikriai 0,082%.

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr.3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr.3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr.3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr.3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr.3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Pažymėtina, kad skolininkui laiku neįvykdant piniginės prievolės, kreditorius įgyja subjektinę teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš skolininko netesybų. Nors kredito grąžinimo įmokos nebebuvo mokamos iš esmės nuo 2009 m. kovo mėn. (b.l. 12), ieškinys pateiktas tik praėjus daugiau nei dviems metams. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, ilgiau nei pusmetį skaičiuoja ir taip didelius 30 procentų metinius delspinigius, jie neatlieka skolininko skatinimo greičiau įvykdyti prievolę funkcijos, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei delspinigių sumai kompensacinė delspinigių funkciją transformuojasi į skolininko nubaudimą ir kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į delspinigius prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami.

Be to, ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl netesybų dydžio neatitinka CK 6.72 straipsnyje susitarimui dėl netesybų keliamo rašytinės formos reikalavimo, nes pačioje Sutartyje delspinigių dydis nenurodytas, o Sutarties 8.1.3 punktas iš esmės suteikia ieškovui teisę delspinigių dydį vienašališkai nustatyti įkainiuose.

Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, įvertinant galutinę sutarties kainą (4472,91 Lt), pradinę kredito sumą (3600,00 Lt), aukštą priteisiamų palūkanų normą (16%) ir sumą (1384,67 Lt), atsižvelgiant į kreditoriaus delsimą pareikšti ieškinį, taip pat į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas šešis kartus, vietoje reikalautų 2442,24 Lt priteisiant 407,04 Lt delspinigių.

5. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovas Sutartyje nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą, kortelės tvarkymo mokestį, mokėjimo palūkanas, ir delspinigius.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistinos proporcingos (72,96%) patenkintiems reikalavimams 226,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-07-22 mokėjimo nurodymu Nr.632424 (b.l. 6), ir 270,89 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešai paskelbiant (b.l. 34-37) dalys – iš viso 362,53 Lt. Teismo turėtos 12,30 Lt pašto išlaidos nėra didelės, nepriklausė nuo ieškinio patenkinimo masto, todėl visos priteistinos iš atsakovo (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3600,00 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų litų 00 ct) įsiskolinimą už negrąžintą kreditą, 1384,67 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 67 ct) palūkanas, 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) kortelės sąskaitos tvarkymo mokestį, 407,04 Lt (keturių šimtų septynių litų 04 ct) delspinigius, 16% (šešiolikos procentų) metines palūkanas už priteistą 3600,00 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų litų 00 ct) sumą ir 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 5491,71 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt vieno lito 71 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 362,53 Lt (tris šimtus šešiasdešimt du litus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Citadele“ bankui, juridinio asmens kodas 112021619, K. K. g. 13, LT-03107 Vilnius, ats. sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.

Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 12,30 Lt (dvylikos litų 30 ct) pašto išlaidas valstybei.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl reikalautų, bet nepriteistų dar 2035,20 Lt delspinigių.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Masiulis