Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-203-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-01Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-01
Bylos Nr.
A20.-203-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00186-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris, Benediktas Paulauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-203-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00186-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjams užsieniečiams F. M., R. M. ir Z. M. bei jų atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjams Shayma Mustafa, Tarek Augustas Hammond,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečių F. M., R. M. ir Z. M. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4319 bei 2022 m. vasario 24 d. sprendimų Nr. 22S4889 ir Nr. 22S4886 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas pareiškėjų atstovo skundai, kuriais prašoma panaikinti 2022 m. vasario 23 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S4319 bei 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamento sprendimus Nr. 22S4889 ir Nr. 22S4886 dalyje dėl F. M., R. M. ir Z. M. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti juos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas skunduose nurodė, kad 2022 m. vasario 23 d. bei 2022 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais nutarė įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjai buvo supažindinti su skundžiamais sprendimais. Sprendimai motyvuojami tuo, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės atstovais, neturi asmens tapatybes patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai nesutinka su sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių (UTPĮ 115 straipsnis).

Šiuo atveju užsieniečiams gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalimi prašoma panaikinti sprendimų Nr. 22S4319, Nr. 22S4889 ir Nr. 22S4886 dalis dėl F. M., R. M. ir Z. M. judėjimo laisvės apribojimų ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti dėl F. M., R. M. ir Z. M. VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjų atžvilgiu yra taikomas minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Šiuo atveju pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22M71342, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimus dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų kelionės tikslas, pareiškėjai gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėjo F. M. pasakojimas, kaip įrodymas buvo vertintinas kritiškai, pasakojimas apie įvykius kilmės šalyje yra neišsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, jo pateikti duomenys nėra nuoseklūs, nustatyti prieštaravimai. Vertinant pareiškėjo ir jo žmonos S. S. pasakojimus, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai pateikė skirtingas esmines jų pasakojimo detales. Dėl to, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Pabrėžė, kad pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.

Atsiliepimas

Dalyje dėl nepilnamečių pareiškėjų, atsiliepime nurodyta, jog atsižvelgiant į R. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir Z. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu. Be to, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti kartu su šeima, nesuteikiant teisės tiek jiems, tiek kitiems jų šeimos nariams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

F. M. ir jo atstovas posėdžio metu skundus palaikė, prašė juos tenkinti. F. M. paaiškino, kad jis iš savo šalies pabėgo, kaip iš kalėjimo, tačiau dabar Lietuvoje gyvena, kaip kalėjime. Jam yra depresija, dėl kurios jis negauna tinkamo gydymo. Jo suaugusi dukra nori turėti draugų, išeiti pasivaikščioti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundus atmesti ir sprendimus palikti nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais F. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), R. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir Z. M., gimusia (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje užsieniečiai buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 25 d. Užsieniečiai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2021 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22M71342, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. vasario 24 d. priėmė sprendimus įleisti F. M., R. M. ir Z. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime pažymėta, kad užsienietis F. M. nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis su savo nepilnamečiais vaikais gali pasislėpti. Su priimtu sprendimu užsieniečiai supažindinti 2022 m. kovo 1 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad užsienietis F. M. su savo nepilnamečiais vaikais R. M. ir Z. M., kirtę Lietuvos Respublikos sieną nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, nepateikė kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę, jų nurodytos Lietuvos Respublikos sienos kirtimo ir į jų atvykimo priežastys nėra pilnai įtikinančios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis F. M. su nepilnamečiais vaikais R. M. ir Z. M., gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsieniečiui pasislėpus, jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsienietis F. M. su savo nepilnamečiais vaikais R. M. ir Z. M. neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundas atmestinas, o skundžiami sprendimai minėtose dalyse paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečių F. M., R. M. ir Z. M. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4319 bei 2022 m. vasario 24 d. sprendimų Nr. 22S4889 ir Nr. 22S4886 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė