Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) statybininku, anksčiau teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 174 straipsnio 4 dalį – 650 Lt bauda (sumokėta);

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; 2011 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (bausmę atlikęs);

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 7800 Lt bauda (2023 m. lapkričio 30 d. teisme gauti duomenys iš antstolio dėl baudos išieškojimo);

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. J. kaltinamas tuo, kad 2023 m. lapkričio 12 d., apie 13 val., namuose, miegamajame kambaryje, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą artimo šeimos nario – sugyventinės D. R. atžvilgiu, t. y. lovoje gulinčiai koja vieną kartą spyrė į kairę šlaunį. D. R. bandant atsikelti, rankomis suėmęs už abiejų šlaunų, jas spaudė. D. R. atsikėlus, rankomis suėmė už abiejų žastų ir juos spaudė. Paleidęs rankas, kumščiu sudavė smūgį į pilvo sritį. Rankomis suimdamas D. R. už kaklo, sužalojo viršutinę lūpą, smaugė ją, taip smurtaudamas D. R. padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas odoje kakle, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejose šlaunyse – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis K. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad D. R. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie tris metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šį būstą nuomoja D. R.. Kartu su jais gyvena D. R. nepilnamečiai broliai Ž. ir D., nepilnametė sesuo U. 2023 m. lapkričio 12 d. apie 13 val. įvykio metu nepilnamečiai buvo namuose, tačiau paties įvykio nematė, jie buvo savuose kambariuose. Tarp jo ir D. R. įvyko konfliktas dėl jo kaltės, jis pradėjo priekaištauti dėl svetimų vyrų, nes D. susirašinėjo SMS žinutėmis, ir jam melavo. Apimtas pykčio miegamajame kambaryje dešine koja spyrė vieną kartą D. į kairę koją, tiksliai į kurią vietą, nepamena. D. norėjo išbėgti iš kambario, jis neišleido, rankomis suėmė už abiejų žastų ir laikė. Paleidęs žastus, kairiu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį. Tada abiem rankomis suėmė D. R. už kaklo iš priekio pusės, ir jį spaudė. Jis nepamena, kaip galėjo sužaloti D. lūpas, turbūt griebdamas už kaklo, galėjo ranka jas kliudyti. Matė, kad D. ant lūpos atsirado įdrėskimas. Papildomai apklaustas parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios D. R. parodymais, kad K. J. yra jos sugyventinis. Su juo kartu gyvena apie du metus adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Šį būstą ji nuomoja. Kartu su ja gyvena du jos nepilnamečiai broliai, tai D. B. ir Ž. B., bei sesė U. B.. Jai yra paskirta brolių ir sesės globa po mamos mirties. 2023 m. lapkričio 12 d. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo sugyventinis K. J., jos broliai ir sesė, pašalinių asmenų namuose nebuvo. Jie buvo blaivūs. Apie 13 val. jai su K. būnant miegamajame kambaryje, (vaikai tuo metu buvo savo kambariuose, įvykio nematė), kilo žodinis konfliktas. K. jai pradėjo priekaištauti, kad ji neištikima. Ji bandė paneigti, tačiau K. net neklausė, buvo labai supykęs. Jai gulint lovoje, K., priėjęs prie jos, ir koja, nepamena kuria, spyrė vieną kartą į kairę šlaunį, ji juto didelį fizinį skausmą. Jai bandant atsikelti, K. rankomis suėmė už jos šlaunų ir jas spaudė, neleido jai atsikelti, ji juto didelį fizinį skausmą. Kai K. pasitraukė nuo jos, ji (D. R.) atsikėlė, norėjo išbėgti iš kambario kviestis pagalbos. K. abiem rankomis suėmė jai už rankų žastų ir juos stipriai spaudė, ji juto fizinį skausmą. Paleidęs jos rankas, K. J. kumščiu, nepamena kuriuo dėl patirto streso, sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, ji juto fizinį skausmą. Abiem rankomis iš priekio pusės jai stovint, suėmė už kaklo ir jį stipriai spaudė, jai labai skaudėjo, trūko oro. Smaugimas truko apie 30 sekundžių laiko. K., griebdamas už kaklo jai ranka, nepamena kuria, užgavo viršutinę lūpą, ranka ją tiesiog užkabino, ji juto fizinį skausmą. Ji išsigandusi ir verkdama išbėgo iš miegamojo, paprašė sesės, kad jai duotų mobiliojo ryšio telefoną, nes jos telefoną K. buvo pasiėmęs, parašė draugei ir paprašė, kad ji paskambintų į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškviestų pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo apie įvykį. Pareigūnai K. J. sulaikė ir išsivežė. Greitoji jai nebuvo kviesta, į gydymo įstaigas po įvykio ji nesikreipė. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, ji nuvyko. K. J. jos atsiprašė, labai gailisi, pažadėjo ateityje taip nebesielgti. Prieš tai jis niekada nėra prieš ją naudojęs fizinio ar kitokio pobūdžio smurto;

3.2. nukentėjusiosios D. R. protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis;

3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1085/2023 (05), kurioje nurodyta, kad D. R. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos odoje kakle, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejose šlaunyse, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 11 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra Panevėžys, (duomenys neskelbtini);

3.5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo;

3.6. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 4:20 min. trukmės kūno kameros vaizdo įrašas PSS-20231112-133700 UTC 0200, kuriame užfiksuotas įtariamojo K. J. pokalbis su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais ir įtariamojo sulaikymas;

3.7. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas 2:05 min. trukmės Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip pranešėja kviečia policijos pareigūnus, nurodo girdinti moters riksmus.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. J. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš D. R. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo K. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam K. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, dirba, psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas); į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 12 d. (13.30 val.) iki 2023 m. lapkričio 13 d. (13.48 val.) (BK 65-66 straipsniai).

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

10. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. J. galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 12 d. (13.30 val.) iki 2023 m. lapkričio 13 d. (13.48 val.), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Išaiškinti K. J., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.