Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

S. K., asmens kodo nėra, Rusijos Federacijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį,

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotu atstovu, 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant kompanijos veiklą vykdyti M. C., vykdydamas (duomenys neskelbtini)veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę ir neužsiregistravęs įmonės mokesčių mokėtojų registre bei nepateikęs mokesčių mokėtojo registravimosi duomenų, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ,,Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis" ir 46 straipsnio 1 dalies „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ nuostatas. Nemokėdama mokesčių Lietuvoje, kompanija (duomenys neskelbtini)pažeidė Mokesčių administravimo Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu“. S. K., nepranešęs mokesčių administratoriui, vykdė kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu komercinę veiklą, šaldytos žuvies filė prekybą, ir už tai kompanija (duomenys neskelbtini)gavo 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, kompanija (duomenys neskelbtini), kaip užsienio vienetas, veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokesčių administratoriui neteikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204U forma už 2010 m., 2011 m., 2012 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-10-08 įsakymu Nr. 289 patvirtintos Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 forma už 2011 m., 2012 m., vykdė komercinę veiklą, už 2010 - 2012 metus gautų 3 513 070,79 Lt (1017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo, pelno mokesčio įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, tiesiogiai, bei per M. C., S. K. kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu ėmėsi šaldytos žuvies filė prekybos, kiekvieną dieną, asmeniškai bei, davęs nurodymus M. C., kuris S. K. nurodymu tęsdamas nusikalstamą veiką, tarpininkavo kompanijai (duomenys neskelbtini)kaip juridiškai nepriklausomas asmuo bei vykdė (duomenys neskelbtini)pardavimus Lietuvos Respublikoje. Kompanija (duomenys neskelbtini)už šaldytos žuvies filė prekybą Lietuvos Respublikoje gavo ne mažiau kaip 3 513 070,79 Lt apmokestinamųjų pajamų, t.y. S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu, padedant M. C., versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas leidimo veiklai – šaldytos žuvies filė prekybai, kuriai ji reikalinga ir (duomenys neskelbtini)gavo ne mažiau kaip 1 3 513 070,79 Lt (3913655,81 €) apmokestinamųjų pajamų bei už 2010 - 2012 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 488 864 litų (141584,80 €) pelno mokesčio, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

Be to, S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompanijos (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nuolatinės buveinės apskaita turėjo būti organizuojama ir tvarkoma, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr. X-117 8 redakcija, nuo 2007-06-21) nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkiniu įvykiu įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalies nuostatas „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais", 16 straipsnio „Apskaitos registrai" 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, todėl negalima iš dalies nustatyti 2010 metų kovo mėn. - 2012 metų vasario mėn. laikotarpio (duomenys neskelbtini)turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

M. C. 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padėjo S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui, vykdyti (duomenys neskelbtini)veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatine buveinę, neužsiregistravę įmonės mokesčių mokėtojų registre bei nepateikę mokesčių mokėtojo registravimosi duomenų, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ,,Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis" ir 46 straipsnio 1 dalies „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ nuostatas. Nemokėdama mokesčių Lietuvoje, kompanija (duomenys neskelbtini)pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu “. M. C., S. K. nurodymu, nepranešęs mokesčių administratoriui, padėjo vykdyti kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu komercinę veiklą, šaldytos žuvies filė prekybą, ir už tai kompanija (duomenys neskelbtini)gavo 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, kompanija (duomenys neskelbtini), kaip užsienio vienetas, veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokesčių administratoriui neteikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204U forma už 2010 m., 2011 m., 2012 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-10-08 įsakymu Nr. 289 patvirtintos Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 forma už 2011 m., 2012 m., vykdė komercinę veiklą, už 2010 - 2012 metus gautų 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo, pelno mokesčio įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, M. C., S. K. nurodymu, kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu ėmėsi šaldytos žuvies filė prekybos, kiekvieną dieną, asmeniškai, bei tarpininkavo kompanijai (duomenys neskelbtini)kaip juridiškai nepriklausomas asmuo bei vykdė (duomenys neskelbtini)pardavimus Lietuvos Respublikoje. Kompanija (duomenys neskelbtini)už šaldytos žuvies filė prekybą Lietuvos Respublikoje gavo ne mažiau kaip 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, t.y. M. C. padėjo S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu, versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu verstis ūkine veikla neturėdami leidimo veiklai – šaldytos žuvies filė prekybai, kuriai ji reikalinga ir (duomenys neskelbtini)gavo ne mažiau kaip 1 3 513 070,79 Lt (3913655,81 €) apmokestinamųjų pajamų bei už 2010 - 2012 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 488 864 litų (141584,80 €) pelno mokesčio, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

S. K. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei M. C. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. K. parodė, savo kaltę pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą pripažįsta, bei parodė, kad nuo 1998-1999 metų pradėjo verslą susijusį su žuvies importu. Tuo laiku buvo vienos iš Rusijoje registruotų kompanijų vadovų. Žuvies produktus pardavinėjo Lietuvos bendrovėms. 2000 metais Rusijoje pakito kriminogeninė situacija, pradėjo vyrauti praktika, kuomet iš verslininkų buvo atiminėjami verslai. Taip atsitiko ir su juo. Tiesiog per įvairias valstybines institucijas, dirbtinai sudarant sunkumus iš jo buvo atimta įmonė. 2006 metais jo pažįstamas O. G. T. pasiūlė atnaujinti verslą. Jis pasakė, kad turi kontaktus Kazachstane ir galima vežti starkį iš Kazachstano ir pardavinėti Europoje. Saugumo sumetimais buvo nuspręsta jokiu būdu to nedaryti per Rusijos įmonę, todėl O. G. T. įsteigė (duomenys neskelbtini). Žuvies tiekėjus iš Kazachstano surasdavo visuomet O. G. T.. Pirkėjų kontaktų jis ieškojo pats. Tuo tikslu paprašė jam padėti draugo iš Lietuvos M. C.. Realiai M. jam davė tik kelis savo pažįstamų kontaktus ir daugiau veiklos su (duomenys neskelbtini) nevykdė. Vėliau prasidėjo problemos su Kazachstanu, O. G. T. susipyko su tiekėjais ir jie atsisakė tiekti žuvį. Automatiškai prasidėjo nesutarimai tarp jo ir O. G. T., o galiausiai jie susipyko. Kadangi verslas buvo geras, todėl nutarė pats organizuoti šį verslą. Suprato, kad vienas to nepadarys, tuomet paprašė savo draugo iš Lietuvos M. C. pagalbos. M. C. pažįsta apie 25 metus, yra labai geri draugai, Jis pažadėjo jam padėti su kontaktais Kazachstane, kadangi jis pats negalėjo ten dalyvauti, kadangi jie buvo praradę pastarųjų pasitikėjimą. M. pagalba buvo atnaujinti kontaktai. Kadangi buvo atnaujintas tiekimas, įsteigė kitą įmonę (duomenys neskelbtini). Kompaniją (duomenys neskelbtini)įsteigė jis pats per agentūrą, dabar nepamena jos pavadinimo. Tai buvo 2009 metų pabaigoje – 2010 metų pradžioje. Šią agentūrą surado per skelbimą kažkokiame Klaipėdos laikraštyje. Su kokiais konkrečiai žmonėmis iš šios agentūros jis bendravo dabar taip pat nepamena, gali pasakyti tik tiek, kad bendravo su vyru apie 50 metų amžiaus, lygtai buvo praplikęs, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kokiu adresu Klaipėdoje buvo ši agentūra dabar nepamena. Agentūroje jis buvo tik vieną kartą, kai pasirašė steigimo sutartį. Jam buvo pasiūlyti variantai, kur galima būtų įsteigti kompaniją. Jis pasirinko - Viktorijos mieste, Seišelyje. Tikslaus kompanijos steigimo adreso dabar nepamena. Kiek sumokėjo už kompanijos steigimo paslaugas, dabar nepamena, gali būti iki 1000 JAV dolerių, sumokėjo grynais. Daugiau jokių mokėjimų daryti nereikėjo. Kompanijos steigimo dokumentus gavo iš karto. Nuo kompanijos įsteigimo yra jos direktorius, visuose sandoriuose įmonę atstovauja kaip direktorius. Jokių įgaliojimų iš kitų žmonių veikti kompanijos vardu nėra gavęs. Be jo daugiau jokių darbuotojų nebuvo ir nėra. Kompanijos ofisas yra jo namuose (duomenys neskelbtini), Zelenogradske, Kaliningrado srityje. Šiuo adresu yra kompanijos buhalteriniai dokumentai. Buhalterinės apskaitos tvarkymui Kaliningrade samdė firmą, dabar nepamena nei jos pavadinimo, nei žmonių, kurie tvarkė apskaitą. Dėl (duomenys neskelbtini)bankinių sąskaitų atidarymo kreipėsi taip pat į agentūrą, kurią surado kažkur Klaipėdos mieste. Šiuo klausimu bendravo su vyriškiu, pavarde lygtai Ž., vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apie 40-45 metų amžiaus. Sąskaitos buvo atidarytos banke Baltikums Rygoje, Latvijos Respublikoje ir Lichtenšteine, kokiame banke nepamena. Sąskaitų atidarymo dokumentus jis pasiėmė agentūroje, kuri šiuos reikalus tvarkė. Kokie konkrečiai buvo dokumentai, dabar nepamena. Galbūt buvo sutartis, vokas su slaptažodžiu, ar dar kas nors jam buvo išduota nepamena. Kokiu būdu po to jis valdė šias bankines sąskaitas dabar negali paaiškinti. Kodėl buvo atidarytos dvi sąskaitos dabar tiksliai paaiškinti negali. Mano, tai nėra uždrausta. Tiesiog reikėjo padalinti pinigus. Iš artimesnės sąskaitos, esančios Rygoje, buvo vykdomi atsiskaitymai už žuvį, o Lichtenšteino sąskaita buvo reikalinga atsiskaityti su žmonėmis Lietuvoje, kurie tvarkė visus iš Kazachstano atvykusių automobilių su žuvimi įforminimą. Konkrečiai kokie tai buvo žmonės, dabar jis nežino. Žuvies, t.y. sterko filė, tiekėjai buvo iš Kazachstano. Gali paminėti keletą Kazachstano tiekėjų įmonių – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kitų tiekėjų dabar nepamena. Šių įmonių atstovai buvo N., I., kitų dabar nepamena. Šie ir kiti tiekėjai jį patys susirado. Kokiu būdu, dabar negali paaiškinti. Su jais buvo susitikta Kaliningrade ir aptartos sterko filė pirkimo sąlygos. Sutartys dėl žuvies pirkimo iš Kazachstano jį pasiekdavo paštu, arba kas nors atveždavo. Sutartys buvo sudaromos ilgalaikės, t.y. metams, jose buvo numatyta žuvies pirkimo kiekiai ir kainos. Pagal šias sutartis buvo tiekiama žuvis į Lietuvoje, Kaune, esančius sandėlius. Tiksliai dabar nežino, kieno tai sandėliai, lygtai sandėliai priklausė (duomenys neskelbtini). Žuvis buvo parduodama Lietuvos įmonėms, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vežėjai buvo Kazachstano bendrovės, kurioms už vežimus buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais ir grynaisiais pagal jų pageidavimus. Grynuosius pinigus, jo prašymu, iš įmonės sąskaitos kortele nuimdavo M. C. ir paduodavo juos vairuotojams. Mokėjimo pavedimus per el. bankininkystę darydavo per M. C. kompiuterį, būdamas Lietuvoje, ar prisijungdamas nuotoliniu būdu, kadangi apskritai bijojo vykdyti bet kokią veiklą iš Rusijos, nes buvęs verslo partneris O. G. T. grąsino susidaroti su juo ir įskųsti valstybinėms institucijoms. (duomenys neskelbtini)turėjo bankinę sąskaitą Latvijos banke, kadangi ypatingai planavo plėsti prekybą Latvijoje, nes Lietuvoje šioje prekyboje buvo jau ne vienas konkurentas. Apie Kazachstano pardavimo kainas jį informuodavo M. ir jis nuspręsdavo dėl pirkimo, o vėliau žuvį parduodavo Lietuvos ar Latvijos įmonėms. Kad būtų operatyvesnis darbas, jis paprašė muitinės tarpininko K. J., kad jis jam padėtų atspausdinti Invoisus. Tuo tikslu jam buvo palikęs ir spaudą. Pagal pateiktus duomenis jis atspausdindavo invoisus. Jis jo paprašė, kad kartais jis netgi pasirašytų jo vardu ir uždėtų spaudą ir šiuos visus dokumentus pateiktų muitinei. (duomenys neskelbtini)turėjo pasirašiusi sutartis dėl sandėliavimo su (duomenys neskelbtini), žuvies pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Latvijos įmone (duomenys neskelbtini). Pagrindiniai žuvies tiekėjai iš Kazachstano buvo (duomenys neskelbtini). Už žuvį buvo atsiskaitoma į šių įmonių bankines sąskaitas arba jų prašymu į kitas jų nurodytas bendroves. A. P., G. S. jam nėra pažįstami. Jis parašydavo įgaliojimus sutvarkyti visus prekių išmuitinimo klausimus. Įgaliojime nurodydavo, kad įgalioja tvarkyti (duomenys neskelbtini)prekių išmuitinimo klausimus, nenurodydamas konkretaus žmogaus nei vardo, nei pavardės. Tokį įgaliojimą pasirašydavo ir uždėdavo (duomenys neskelbtini)antspaudą. (duomenys neskelbtini)antspaudas buvo ir yra pas jį. Įgaliojimus paštu nusiųsdavo į Kazachstaną, arba atvažiuodavo žmogus iš Kazachstano paimti. Kas konkrečiai atvažiuodavo negali įvardinti, nes nepamena. Šie įgaliojimai būdavo įdedami vairuotojui, vežančiam žuvį. Jis nežino, kokie žmonės pagal tokius jo įgaliojimus tvarkė išmuitinimo klausimus. Atvykus mašinai su žuvimi į Kauną, kažkas įsirašydavo savo pavardę į jo įgaliojimą ir tada sutvarkydavo visas išmuitinimo procedūras. Žuvies pirkėjai Lietuvoje jį surado patys. Pagrindinis žuvies pirkėjas Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini), kurios atstovo dabar nepamena, su juo susitikęs niekada nebuvo, bendravo telefonu, elektroniniu paštu. Jo pašto adreso dabar nepamena. Su pirkėjais jis bendravo taip pat iš Kaliningrado. Tačiau, jeigu bendravo internetu, tai darė per M. C. kompiuterį, kuris buvo jo namuose (duomenys neskelbtini). Su pirkėjais jis bendravo kaip (duomenys neskelbtini)direktorius, M. C. niekada neprisistatydavo. Iš savo kompiuterio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Zelenogradske, Kaliningrado srityje, per tam tikrą programą jis prisijungdavo prie M. C. kompiuterio ir tada internetu bendraudavo su žuvies pirkėjais bei valdydavo (duomenys neskelbtini)banko sąskaitas. Kaip techniškai tai daroma, jis dabar nieko paaiškinti negali, nes tai padarydavo jo dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji per jo kompiuterį pasijungdavo prie M. C. kompiuterio, o tada jis jau pats darydavo bankinius pavedimus ir bendraudavo su pirkėjais. Bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos jis darydavo, kai gaudavo dokumentus iš Lietuvos paštu, arba kai juos jam atveždavo jo žmonės, kurie turėjo vizas ir dažnai važiuodavo į Lietuvą. Dabar įvardinti šių asmenų negali, nes nepamena. Iš Lietuvos gaudavo tokius dokumentus: TIR carnet, invoisus, kokybės sertifikatus, CMR, deklaraciją. Darant bankinius pavedimus, dukra viską techniškai sutvarkydavo, o jis tik paspausdavo mygtuką kompiuterio klaviatūroje, kai ji viską paruošdavo. Bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini)jis darydavo iš savo namų Kaliningrado srityje, bet prisijungęs tam tikra programa per M. C. kompiuterį, esantį jo namuose Lietuvoje. Apibendrinant gali paaiškinti, kad per metus (duomenys neskelbtini)nupirkdavo žuvies maždaug apie 400 -500 tonų, maždaug už vieną milijoną eurų. Per mėnesį būdavo nuperkama ir atvežama į sandėlius Lietuvoje apie 2-5 „fūras“ žuvies. Visą šį verslą jis pradėjo ir vykdė savo lėšomis. Kiek lėšų investavo į šį verslą, dabar negali paaiškinti. Visus (duomenys neskelbtini)dokumentus jis pats pasirašydavo. Iš tokių dokumentų jis gali paminėti žuvies pirkimo sutartis su Kazachstano įmonėmis ir pardavimo sutartis su Lietuvos įmonėmis. Sutartys buvo derinamos internetu, jis pats konkrečiai sutarčių nerengdavo, nebent padarydavo kokius nors pataisymus ir, suderinus su kita šalimi, pasirašydavo. Dar, kaip jau minėjo, pasirašydavo įgaliojimus. Daugiau nepamena, kad būtų surašęs ar pasirašęs kokius nors (duomenys neskelbtini)dokumentus. Visą komplektą dokumentų, susijusių su žuvies prekyba jis, kaip minėjo, gaudavo iš Lietuvos paštu ar atveždavo jo žmogus. Iš Kazachstano įmonių jis gaudavo tik pasirašytas sutartis su (duomenys neskelbtini), daugiau jokių dokumentų iš jų negaudavo. Reikiami dokumentai, kiek supranta, keliaudavo mašina, kuri veždavo žuvį į Lietuvą. Žuvies vežėjus užsakydavo Kazachstano įmonės – žuvies pardavėjos, o jam „išstatydavo“ sąskaitas faktūras, kurias jis apmokėdavo. Sutartis su vežėjais ir sąskaitas faktūras apmokėjimui jis gaudavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). M. C. su šia prekyba žuvimi nėra susijęs. Nebent labai retais atvejais (gal kokį kartą ar du kartus metuose) jis jo paprašydavo kuo nors jam pagelbėti, t.y. paimti kokius nors dokumentus, kur nors nuvažiuoti, tačiau ką konkrečiai prašė padaryti dabar nepamena. M. C. niekada neužsakinėjo ir nebendravo su žuvies pardavėjais iš Kazachstano, niekada netarpininkavo dėl žuvies pardavimo Lietuvos įmonėms, nevykdė jokių bankinių pavedimų (duomenys neskelbtini)vardu iš jos bankinių sąskaitų. M. C. su (duomenys neskelbtini)nėra susijęs nei darbo, nei jokiais kitais santykiais, jam niekada jokių raštiškų įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini)vardu nėra davęs. Su M. C. dėl atlygio už pagalbą jie nesitarė, tačiau planavo ateityje pradėti bendrą verslą. Realiai už pagalbą nespėjo atsilyginti, kadangi buvo areštuotos visos bendrovės sąskaitos ir sustabdytas verslas. Realiai tik dabar suprato, kad (duomenys neskelbtini)turėjo būti įregistruota Lietuvoje kaip mokesčių mokėtojas. Kadangi prieš tai konsultavosi su juristais, kurie patikino, jog to daryti gal ir nereikia, kadangi (duomenys neskelbtini)pardavimai buvo atviruose muitinės sandeliuose. Šiuo metu yra įregistruota mokesčių mokėtoju Lietuvoje, atidaryta bankinė sąskaita. Vydant veiklą nebuvo jokio tikslo slėpti mokesčių, realiai buvo sudarytos visos sutartys Lietuvoje dėl muitinės sandėlių ir muitinio tarpininkavimo, tiesiog tuo laiku nežinojo, jog būtina registruotis Lietuvoje, kaip įmonė, vykdanti veiklą per nuolatinę buveinę. Pagal (duomenys neskelbtini)atliktą specialisto išvadą sumokės valstybės biudžetui nustatytą žalą. Savo kaltę pripažįsta visiškai, patvirtina savo parodymus, kuriuos davė šioje byloje, bei prie apklausos pateikė mokėjimo pavedimą (t.20 b.l.16-20, 49-51, 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. C. parodė, kad Su K. S. yra pažįstami daugiau kaip 25 metai. Nuo 2010 metų jį su K. S. sieja komerciniai ir draugiški santykiai, nes yra patyręs asmuo žuvies prekybos srityje. Jis ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), kuri specializavosi žuvies prekyboje, yra šios įmonės direktorius ir vienas iš jos steigėjų. Turi ryšius su žuvies tiekėjais Kazachstane, kurių vienas buvo G. S.. Prieš porą metų į jį kreipėsi K. S. su prašymu tarpininkauti perkant žuvies produkciją Kazachstane ir ją parduodant Lietuvoje, kadangi, kaip paminėjo pastarasis, susipyko su savo verslo partneriu ir dabar ieško kontaktų ir galimų verslo partnerių. Kiek jam žinoma, K. S. buvo (duomenys neskelbtini)atstovas. Apie ankstesnes įmones, su kuriomis dirbo S. K., jam nieko nežinoma, kadangi jų veikloje nedalyvavo. Pirkimai ir pardavimai turėjo vykti (duomenys neskelbtini)vardu, kadangi S. K. vykdyti veiklos su Rusijos įmone negali. Dėl žuvies tiekimo jam skambindavo Kazachstano žuvies tiekėjų atstovai, siūlydavo tam tikros kokybės žuvies produkciją, tam tikromis kainomis. Jis perskambindavo K. S., perduodavo Kazachstano žuvies tiekėjų pasiūlymą ir pasiūlydavo K. S. šią žuvies partiją parduoti jo surastam pirkėjui. Pats K. S. nurodydavo, su kokiu antkainiu turėtų siūlyti šią žuvį Lietuvos pirkėjams. Po to jis skambindavo Lietuvos pirkėjams - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir siūlydavo įsigyti iš (duomenys neskelbtini)žuvį pagal K. S. nurodytą kainą. K. S. taip pat nurodydavo ir perkamos žuvies aukščiausią ir žemiausią kainą, derantis su Lietuvos pirkėjais ir Kazachstano pardavėjais. Suderinus su Lietuvos pirkėjais ir Kazachstano žuvies tiekėjais kainą, apmokėjimo sąlygas, tai buvo pasakoma K. S.. K. S. turėjo Kazachstano žuvies pardavėjų kontaktus, su kuriais derindavo apmokėjimo sąlygas, šiose derybose kartais dalyvaudavo ir jis. Apmokėjimą Kazachstano pardavėjams vykdydavo K. S., kuris gyveno Kaliningrado srityje. Daugiausia su K. S. bendrauta telefonu. K. S. lankydavosi pas jį namuose 3 – 4 kartus per metus ir gyvendavo pas jį nuo trijų dienų iki savaitės. Pristatymo sąlygas, transportavimo iš Kazachstano klausimus su Kazachstano tiekėjais spręsdavo S. K.. Ar su (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio direktoriumi K. J., ar su (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. P., tiksliai šiuo metu pasakyti negali, buvo sutarta, kad jie priims (duomenys neskelbtini)atsivežtą žuvį į (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlį. Šią informaciją jis pateikė K. S.. Kokiu būdu buvo sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio – jam nežinoma, bet žino, kad dėl sandėliavimo K. S. tiesiogiai kontaktavo su (duomenys neskelbtini) atstovais, ar kažkuriuo atstovu, su kuo tiksliai - jam nežinoma. Transportuojama žuvis atvykdavo su Kazachstano pardavėjo dokumentais ir pardavimo sąskaita – Invoice. Padėjus žuvies produkciją, atvykusią į muitinės sandėlius jau kaip (duomenys neskelbtini)nuosavybėje, K. S., atvykęs pateikdavo muitinės sandėlio atstovui, mano, kad arba K. J., arba kažkam iš muitinės sandėlio darbuotojų (duomenys neskelbtini)invoice dėl šios žuvies pardavimo Lietuvos pirkėjui. Jei K. S. negalėdavo atvykti, jis išrašytos (duomenys neskelbtini)invoice skenuotą kopiją įkeldavo į jų su K. S. sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), iš kur jis šį invoice atsispausdindavo ir pateikdavo Lietuvos pirkėjui. Mano, kad K. S. galėjo teikti (duomenys neskelbtini)invoice ir (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio atstovui K. J.. Mano, kad K. S. galėjo ir pats asmeniškai perdavinėti (duomenys neskelbtini)invoise Lietuvos pirkėjams. Atvykęs į Lietuvą K. S. atsiveždavo (duomenys neskelbtini)invoise, taip pat ir tą dalį, kurie buvo siųsti tik elektroniniu paštu, jei K. S. jam pateikdavo invoice, jis juos perduodavo Lietuvos pirkėjų atstovams. Mano, kad K. S. galėjo ir pats asmeniškai perdavinėti (duomenys neskelbtini)invoise Lietuvos pirkėjams. (duomenys neskelbtini) už sandėliavimo paslaugas išstatydavo sąskaitas (duomenys neskelbtini). Dalį sąskaitų paimdavo jis ir, kai K. S. atvykdavo į Lietuvą, perduodavo. Kokiu kitu būdu kitos (duomenys neskelbtini) už sandėliavimo paslaugas išstatytos sąskaitos pasiekdavo (duomenys neskelbtini)– jam nežinoma. Kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini)bankinius pavedimus elektroniniu būdu vykdė K. S.. Su G. S. yra pažįstamas apie septynis metus. G. S. ilgą laiką buvo praleidęs Kazachstane, pažinojo vietinius žuvies tiekėjus, jam kartu su G. S. nuvykus į Kazachstaną, šis supažindino jį su vietiniais žuvies pardavėjais ir pristatė kaip galimą žuvies pirkėją. G. S. su (duomenys neskelbtini). kiek jam žinoma, nesusijęs. Dėl (duomenys neskelbtini)sąskaitų gali pasakyti, kad jam yra žinoma, kad per jo nešiojamąjį kompiuterį ASUS, kurį 2012-02-07 kratos metu FNTT pareigūnai paėmė iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo jungiamasi iš S. K. priklausančio kompiuterio, esančio pastarojo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Zelenogradske, Kaliningrado. Tai darė S. K.. Prisijungęs per jo kompiuterį, jis atlikdavo bankinius pavedimus iš (duomenys neskelbtini)sąskaitų, koreguodavo (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras (invoice), esančias jo kompiuteryje. Visa tai buvo daroma tam, kad tokiu būdu jis ir S. K. galėtų derinti veiksmus, susijusius su sterko filė pirkimu ir pardavimu (duomenys neskelbtini)vardu. Kokius konkrečius veiksmus atliko S. K. per jo kompiuterį, jis dabar tiksliai paaiškinti negali, nes nepamena. Toks bendradarbiavimas per jo kompiuterį vyko nuo 2009 metų pradžios. Kokia programa buvo naudojama prisijungimui iš S. K. kompiuterio prie jo kompiuterio jis paaiškinti negali, kaip tai techniškai buvo daroma, taip pat paaiškinti negali, nes nieko apie tai nenusimanė ir nežino. Jis pats jokių veiksmų, susijusių su prisijungimu prie kompiuterio neatliko. Jis dabar negali tiksliai paaiškinti, ar S. K. pats neįdiegė kažkokios programos jo kompiuteryje, kuri leistų jam naudotis iš pastarojo namų esančio kompiuterio per jo kompiuterį. Kai S. K. atvykdavo pas jį, į svečius, jis galėdavo be jo naudotis pastarojo kompiuteriu. Gali būti, kad pastarasis pats ir įdiegė kokią nors programą. Gali pasakyti tik tiek, kad šia programa jie naudojosi apie du metus. Naudojant šią programą, jis galėjo matyti S. K. padarytų bankinių pavedimų (duomenys neskelbtini)sąskaitose kopijas, pats niekada bankinių pavedimų nedarydavo, prisijungimo prie (duomenys neskelbtini)bankinių sąskaitų generatorių ar slaptažodžių jis neturėjo. S. K. minėjo, kad jis bijo bet kokio pinigų valdymo iš Rusijos, kadangi jo buvęs verslo partneris siekė jį sužlugdyti ir skundė visoms valstybinėms institucijoms. Kiek jam žinoma, atsiskaitymai su (duomenys neskelbtini)tiekėjais ir pirkėjais buvo vykdomi bankiniais pavedimais, o atsiskaitymai su vežėjais kartais vykdavo grynais pinigais. Tokiu atveju, pinigai būdavo gryninami iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos, kurios sąskaitos dabar paaiškinti negali, nes nežino. Pinigus grynindavo S. K. arba perduodavo banko kortelę jam, pasakydavo slaptažodį ir jis išgrynindavo reikiamą pinigų sumą. Grynindavo maždaug nuo 1000 iki 5000 litų. Dažniausiai grynindavo Swed banko bankomate, esančiame Savanorių pr. ir Tvirtovės al. sankryžoje prie „Aklųjų" kombinato arba Snoro bankomate, esančiame Savanorių ir K. P. g. sankryžoje. Kiek jis išgrynino pinigų iš (duomenys neskelbtini)sąskaitų per dviejų metų laikotarpį, jis dabar pasakyti negali, nes apskaitos nevedė. Išgrynintus pinigus nuveždavo ir atiduodavau Kazachstano įmonių - vežėjų vairuotojams. Kiek išgryninti ir kam perduoti pinigus jam telefonu pasakydavo S. K.. Su juo bendravo mobilaus ryšio telefonu, kuris buvo iš jo paimtas 2012-02-07 kratos metu jo namuose, iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) . Jam skambindavo taip pat ir iš telekomo telefonų automatų. S. K. padėjo tikėdamasi ateityje su juo išvystyti veiklą. Už pagalbą jis jam žadėjo atsiskaityti, tačiau nespėjo, nes visos bendrovės piniginės lėšos buvo areštuotos. (duomenys neskelbtini)nebuvo įdarbintas, o buvo tik duotas įgaliojimas atskiriems veiksmams, kaip sutarties pasirašymui atlikti. Dėl (duomenys neskelbtini)registracijos ir veiklos Lietuvoje tuo laiku jam nekilo jokių abejonių, kad ją reikėjo registruotis. Kaip minėjo S. K. jis teiravosi advokatų Lietuvoje ir jį patikino, kad jokios registracijos nereikia, kadangi (duomenys neskelbtini)pardavimus LT įmonėms daro ne Lietuvos teritorijoje, o muitinės sandėliuose. Kiek jam žinoma šiai dienai (duomenys neskelbtini)yra įregistruota Lietuvoje, turi bankinę sąskaitą. Jis tarpininkavo bendraujant su Kazachstano tiekėjais dėl žuvies pardavimo ir Lietuvos pardavėjais dėl žuvies pirkimo (duomenys neskelbtini)vardu, draugiškų santykių su K. S. pagrindu, darbo užmokesčio iš jo negaudavo, yra gavęs kvietimus į žvejybą Kaliningrado srity, į pobūvius bei kas tris mėn. gaudavo tūkstančio litų kompensaciją už sugaištą laiką ir telefoninių pokalbių apmokėjimui. Rašytinių įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini)vardu jis, kiek pamena, gavęs nebuvo, kad juos būtų kažkam pateikęs, taip pat nepamena, nes visi žinojo, kad jis veikia šios įmonės vardu (t.18 b.l. 167-169, 172-174, t.19 b.l. 6-8, 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. J. parodė, kad M. C. jis pažįsta nuo 2009 metų, kai susipažino su juo pastarajam atvykus į (duomenys neskelbtini), o vėliau įsidarbino vadybininku (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ir M. C., tik neprisimena tiksliai, kokiose pareigose. Jam yra žinomos įmonės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi muitinės sandėlius (duomenys neskelbtini), o dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi kelias sutartis, tačiau dažniausiai muitinės tarpininko paslaugas bendrovei (duomenys neskelbtini) teikia (duomenys neskelbtini), esanti šalia (duomenys neskelbtini) teritorijos (duomenys neskelbtini). Jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2003 metų muitinės sandėlio direktoriumi. Jis, kaip muitinės sandėlio direktorius, yra atsakingas už tvarkymą dokumentų, susijusių prekių gavimu muitinės sandėlyje, jų importo ar tranzito įforminimu, išdavimu iš muitinės sandėlio, t. y. jis pristatydavo muitinės tarpininkui dokumentus, reikalingus įforminti prekių, pristatytų į muitinės sandėlį, priėmimą, importą ar tranzitą, jų išdavimą ar pardavimą. Jis vesdavo muitinės sandėlyje esančių prekių apskaitą, pildydamas reikalingus žurnalus, prekių apskaitos lapus ir suvesdamas muitinės sandėlio apskaitos duomenis į Muitinės departamento patvirtintą (duomenys neskelbtini) kompiuterinę sistemą. Jo darbo vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo atskirtą kabinetą. Šiame kabinete esančiu tarnybiniu stacionariu kompiuteriu naudojosi daugiausia jis, tačiau be jo žinios, jam nesant, juo galėjo pasinaudoti ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai ar dar koks nors asmuo, tačiau jis nežino tokių atvejų. Be to, jis į darbą atsinešdavo savo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo taip pat naudojausi tik jis. Kompanija (duomenys neskelbtini)jam yra žinoma, kadangi maždaug 2009 metais Kauno miesto senamiestyje kavinėje jis susitiko su M. C., su kuriuo kartu buvo vyriškis (50-60 metų amžiaus, neaukšto ūgio, trumpai kirptais plaukaus, truputį pliktelėjęs, stamboko kūno sudėjimo, kalbėjo rusiškai, pagal nuotrauką ar pamatęs gyvai jis galėtų jį atpažinti), kuris, kaip paaiškėjo iš jo ir M. C. pateiktų dokumentų (įgaliojimo ir kt.), buvo kompanijos (duomenys neskelbtini)atstovas S. K.. Šio asmens vardu jau buvo pasirašyta muitinės sandėlio sutartis iš kompanijos (duomenys neskelbtini)pusės su (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) pusės šią sutartį pasirašė jis. Minėtą sutartį kartu su kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliojimu S. K. vardu, jo paso kopija, jis pasiėmė ir įsegė į muitinės sandėlio apskaitos dokumentų segtuvą. Be to, S. K. to paties susitikimo metu, kartu su minėtais dokumentais, jam perdavė ir kompanijos (duomenys neskelbtini)antspaudą, pasakė, kad dėl operatyvumo ir greitumo, kai bus išrašomos (duomenys neskelbtini)sąskaitos (INVOICE), jis jas patvirtintų šios bendrovės anspaudu ir pasirašytų už jį. Tuo metu jam net nepasirodė, kad šiais veiksmais jis darys nusikaltimus, nes asmens, kurio vardu jis pasirašė, buvo duotas sutikimas tai daryti, t.y. pasirašyti už jį ir patvirtinti (duomenys neskelbtini)anspaudu. Šio susitikimo metu minėtasis S. K. pasakė, kad perduos per M. duomenis, pagal kuriuos jis turėtų išrašyti (duomenys neskelbtini)vardu Invoicus. Būtent kompanijos (duomenys neskelbtini)atstovo S. K. jam perduotas šios kompanijos antspaudas ir buvo rastas jo portfelyje, buvusiame jo darbo kabinete, ir paimtas 2012-02-07, atliekant kratą (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kaip M. C. yra susijęs su kompanija (duomenys neskelbtini), t.y. jis nežino, ar pastarasis yra šios kompanijos steigėjas, vadovas, darbuotojas ar atstovas. Jis su kompanija (duomenys neskelbtini)nėra susijęs jokiais darbo, atstovavimo ar kitais ryšiais, t.y. jis nebuvo ir nėra kompanijos (duomenys neskelbtini)steigėjas, vadovas, darbuotojas ir pan. Jis nieko nežino apie kompanijos (duomenys neskelbtini)veiklą ir ar iš vis tokia veikla yra vykdoma. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, kadangi jos vardu buvo išduotas įgaliojimas jam atstovauti šią įmonę išimant pakaitinius A formos sertifikatus Kauno teritorinėje muitinėje. Be to, ši Klaipėdos įmonė yra pirkusi žuvį iš (duomenys neskelbtini), nes, kiek žino, (duomenys neskelbtini) užsiima prekyba šaldyta žuvimi. Su (duomenys neskelbtini) atstovais yra bendravęs su šios įmonės direktoriumi M. V. ir darbuotoju A. P. (pareigų tiksliai nežino, gal vadybininkas). Jis yra pažįstamas su jais asmeniškai, bendraudavo betarpiškai, o taip pat ir telefonu. Jo santykiai su jais yra tik darbiniai. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, kadangi jos vardu buvo išduotas įgaliojimas jam atstovauti šią įmonę išimant pakaitinius A formos sertifikatus Kauno teritorinėje muitinėje. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) užsiima prekyba šaldyta žuvimi, tačiau tiksliai nežino, ar ši įmonė užsiima dar kokia nors veikla. Kaip su (duomenys neskelbtini) atstovu jis yra bendravęs su šios įmonės darbuotoju D. P. (pareigų tiksliai nežino, galbūt vadybininkas). Jis yra pažįstamas su juo asmeniškai, bendraudavo betarpiškai, o taip pat ir telefonu. Jo santykiai su juo yra tik darbiniai. 2010 m. kovo - 2012 m. sausio mėnesių laikotarpiu į (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlius buvo pristatomi sterko filė kroviniai, su kuriais pristatytuose dokumentuose buvo nurodyta, kad krovinio siuntėjas buvo įvairios Kazachstano įmonės (pavadinimų šiuo metu neprisimena), iškrovimo vieta - Kaunas, (duomenys neskelbtini) muitinės sandėliai, o gavėjas (duomenys neskelbtini)(tarp šios kompanijos rekvizitų buvo nurodyta, kad ji turi sąskaitas Latvijos banke „Baltikums", tačiau jis nežino, kas ir kokiu būdu jas valdė). Jis nežino, kas ir kokiu būdu užsakydavo minėtus žuvies krovinius Kazachstano įmonėse, bei kas ir su kuo derėdavosi dėl žuvies kainos. Minėtu žuvies krovinių gabenimu iš Kazachstano į Lietuvą rūpindavosi prekių siuntėjai - Kazachstano įmonės, krovinių pardavimo dokumentus iš Kazachstano įmonių jis taip pat gaudavo į savo asmeninius elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis nežino, ar elektroninio pašto adresai, iš kurių buvo siunčiami minėti dokumentai, buvo kažkokių asmenų asmeniniai, ar minėtų Kazachstano įmonių elektroninio pašto adresai. Šituos elektroninio pašto adresus jis sukūrė tam, kad gauti minėtus dokumentus iš Kazachstano įmonių, kad galėtų parengti veterinarinius įvežimo dokumentus ir suvesti jų duomenis apie krovinius į TRACES sistemą, kadangi jis buvo užregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, teiksiantis minėtus duomenis į šią sistemą. Remdamasis elektroniniu paštu atsiųstais sterko filė pardavimo dokumentais, parengdavo ir atspausdindavo Invoice, kuriame buvo nurodyta, kad kompanija (duomenys neskelbtini)parduoda sterko filė (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). M. C. ar S. K. jam nurodydavo, kokia įmonė turi būti nurodyta kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice kaip žuvies pirkėjas, o taip pat nurodydavo, kokią parduodamos žuvies kainą jis turi įrašyti minėtuose pardavimo Invoice, susidarė įspūdis, kad M. šiuos duomenis pateikdavo minėtasis (duomenys neskelbtini)atstovas S. K.. Minėtus nurodymus dėl Invoice spausdinimo ir kainos nurodymo M. C. arba tiesiogiai S. K. jam paprastai duodavo telefonu. Minėtus Invoice, kuriuos jis atspausdindavo, jis patvirtindavo kompanijos (duomenys neskelbtini)antspaudu, kurį jam buvo perdavęs šios kompanijos atstovas S. K., o taip pat šiuose Invoice pasirašydavo už kompanijos (duomenys neskelbtini)atstovą S. K., suklastodamas jo parašus, tačiau jis neprisimena, pagal kokiame dokumente esantį S. K. parašą jis imitavo jo parašus. Tai jis darė, nes jo to buvo prašęs S. K. ir jis tuo metu net nemanė, kad ką nors klastoja, nes darė tai su (duomenys neskelbtini)atstovo S. K., už kurį ir pasirašydavo žinia bei jo prašymu. Taip pat vieną kartą S. K. prašymu, gali būti, kad duomenis pateikė M., jis, pagal duomenis, gautus elektroniniu paštu (neprisimena, iš kieno ir kokio elektroninio pašto adreso), parengė ir atspausdino Invoice kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu dėl sterko filė pardavimo Latvijos įmonei (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino kompanijos (duomenys neskelbtini)antspaudu ir pasirašė šiame dokumente šios kompanijos S. K. vardu. Šį Invoice jis pateikė muitinės tarpininkui, kuris įformino prekių tranzito procedūrą, ir minėtas Invoice kartu su kitais krovinio dokumentais kartu su kroviniu išvežtas į Latviją, kur buvo įformintas šio krovinio importas. Jis dabar supranta, kad jis klastojo (duomenys neskelbtini)dokumentus - Invoice, tačiau, kaip jau minėjo, tuo metu jis nemanė, kad klastojo kompanijos (duomenys neskelbtini)i dokumentus, nes jis su (duomenys neskelbtini)atstovo S. K. žinia ir jo nurodymu spausdino Invoice kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu dėl sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patvirtindavo juos kompanijos (duomenys neskelbtini)antspaudu ir pasirašydavo už šios kompanijos atstovą S. K. taip pat su šio asmens žinia ir jo nurodymu. Jis nežino, kodėl šių Invoice negalėjo parengti ir atsiųsti kas nors iš kompanijos (duomenys neskelbtini). Manė, kad tai buvo daroma su jo pagalba vien tik dėl operatyvumo, dėl kažkokių formalumų ar ilgo laiko įgaliojimams jo vardu įforminti gavimo. Tuo atveju, kai M. C. prašymu, pagal (duomenys neskelbtini)atstovo S. K. pateiktus duomenis jis atspausdindavo Invoice kompanijos (duomenys neskelbtini)dėl sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini), jis, įforminęs šio krovinio importą (duomenys neskelbtini) vardu, pristatydavo visą paketą dokumentų (importo deklaraciją kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice, vežimo dokumentus, Kazachstano įmonių dokumentus dėl pardavimo kompanijai (duomenys neskelbtini)ir kt.) į (duomenys neskelbtini), kur dalį dokumentų (importo deklaraciją, vertės deklaraciją Invoice, veterinarinius vežimo dokumentus, garantiją) pateikdavo (duomenys neskelbtini) buhalterei N. A. arba vyriausiajai buhalterei E. K., o likusius dokumentus segdavo į muitinės sandėlio prekių apskaitos dokumentų segtuvus. Kiek žino, vėliau sterko filė (duomenys neskelbtini) vardu buvo parduodama Vokietijos įmonėms (duomenys neskelbtini) ), Lenkijos įmonei (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai M. C. prašymu, pagal (duomenys neskelbtini)atstovo S. K. pateiktus duomenis, jis atspausdindavo Invoice kompanijos (duomenys neskelbtini)dėl sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini), jis jį pateikdavo muitinės tarpininkui, kuris įformindavo krovinio importą (duomenys neskelbtini) vardu, dalį dokumentų (importo deklaraciją, vertės deklaraciją kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice, vežimo dokumentus, garantiją) perduodavo (duomenys neskelbtini) atstovui A. P. asmeniškai, jam atvykus į (duomenys neskelbtini) arba siųsdavo per Kauno autobusų stoties siuntų tarnybą, kaip siuntėją nurodydamas save, o kaip gavėją - A. P., arba pridėdavo juos prie sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini) vardu šiai įmonei dokumentų, kurie vykdavo kartu su kroviniu į (duomenys neskelbtini). O likusius dokumentus segdavo į muitinės sandėlio prekių apskaitos dokumentų segtuvus. Tuo atveju, kai M. C. prašymu, pagal (duomenys neskelbtini)atstovo S. K. pateiktus duomenis jis atspausdindavo kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice dėl sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini), jis jį pateikdavo muitinės tarpininkui, kuris įformindavo krovinio importą (duomenys neskelbtini) vardu, po ko dalį dokumentų (importo deklaraciją, vertės deklaraciją kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice, vežimo dokumentus, garantiją) (duomenys neskelbtini) atstovai pasiimdavo iš muitinės tarpininko. O likusius dokumentus segdavo į muitinės sandėlio prekių i apskaitos dokumentų segtuvus. Jis neprisimena, ar buvo atvejų, kai jis būtų perdavęs kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice dėl žuvies pardavimo (duomenys neskelbtini) šios Lietuvos įmonės atstovui. Jis nežino, kas ir kokiu būdu atsiskaitydavo kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu su Kazachstano įmonėmis už šių įmonių parduodamą žuvį. Už tai, kad jis spausdino Invoice kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu dėl sterko filė pardavimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir juos tvirtino kompanijos (duomenys neskelbtini)antspaudu bei juose pasirašė už šios kompanijos atstovą S. K., jis jokio atlygio iš nieko negavo (t.17 b.l. 139-143).

Nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas K. J. atžvilgiu buvo atskirtas į atskirą tyrimą ir 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio tvarka perdavus K. J. atsakomybei pagal laidavimą (t.21 b.l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad Kazachstano Respublikos, kuri buvo sterko filė eksportuotoja, vidaus politika prekybos srityje buvo gana sudėtinga. Siekiant išvengti rizikos, sterko filė buvo perkama per tarpininką (duomenys neskelbtini), kuri tiesiogiai kontaktavo su Kazachstano tiekėjais ir pristatydavo žuvį iki muitinės sandėlių Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) žuvies produkciją iš Kazachstano įsigydavo, kiek pamena, tik (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) muitinės sandėliuose. Apie (duomenys neskelbtini)steigėjus, biuro adresą jam nieko nėra žinoma. Yra matęs tik K. S. asmens tapatybės dokumentų kopiją, kuri buvo kartu su sutartimi tarp muitinės tarnybos struktūros (ar muitinės tarpininku, ar muitinės sandėliu, tiksliai nepamena). (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos, nurodytos žuvies tiekimo sutartyje tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), remiantis šia sutartimi ir buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) pavedimai į (duomenys neskelbtini)sąskaitas. Kokios datos buvo ši sutartis, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kaip buvo vykdomos priešsutartinės derybos, kas rekomendavo sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini)- šiuo metu nepamena. M. C. siūlydavo tam tikromis kainomis įsigyti žuvį tiekiamą iš Kazachstano, žuvis turėjo būti pristatyta į Lietuvos muitinės sandėlius, tačiau kaip susijęs M. C. su (duomenys neskelbtini), jam nežinoma, jis rėmėsi tik sutartimis, pasirašytomis tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini)ir muitinės struktūrų. Prekei esant muitinės sandėliuose, (duomenys neskelbtini) prekę pirkdavo iš (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, žuvis pasiekdavo muitinės sandėlius (duomenys neskelbtini)nuosavybėje ir (duomenys neskelbtini) prekių pristatyme iš Kazachstano nedalyvavo. Jis, kaip asmuo, o ne (duomenys neskelbtini) atstovas, taip pat jokiais žuvies pirkimais bei transportavimais iš Kazachstano į Lietuvą neužsiėmė. M. C. siūlydavo iš (duomenys neskelbtini)įsigyti žuvį, kuri yra ir dar Kazachstane, ir jau transportuojama, ir jau (duomenys neskelbtini) muitinės sandėliuose. Taip pat (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)disponuojamų prekių sandėliavimo muitinės sandėliuose, t.y. (duomenys neskelbtini)pristatomas ir sandėliuojamas prekes įsigydavo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kiti ūkio subjektai. Asmeniškai jam bendrauti su K. S. neteko. G. S. pažįsta, kiek jam žinoma, jis gana ilgą laiką praleisdavo Kazachstane, kur prižiūrėdavo siunčiamos žuvies kokybę. Jei buvo planuojamas (duomenys neskelbtini) žuvies pirkimas iš (duomenys neskelbtini), G. S. prižiūrėdavo, kad siunčiama žuvis, jos pakuotė, atitiktų kokybės reikalavimus. G. S. pažįsta M. C., bet kaip jie susiję žuvies tiekimo versle, jam nežinoma. Jei (duomenys neskelbtini) žuvį perka iš (duomenys neskelbtini)muitinės sandėliuose ir ją parduoda kitiems ūkio subjektams, tai M. C. ir G. S. sandėlyje tarp (duomenys neskelbtini) ir žuvies pirkėjo nedalyvauja. Jei (duomenys neskelbtini)tiesiogiai parduoda prekes iš muitinės sandėlio kitiems pirkėjams, jis, kaip asmuo, pardavime nedalyvauja, kaip su šiuo pardavimu susiję M. C. ir G. S. – jam nežinoma. (duomenys neskelbtini) už suteiktas krovos ir sandėliavimo paslaugas gauna apmokėjimą pavedimu iš (duomenys neskelbtini). Dažniausiai (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos faktūros (invoise) buvo pristatomos kartu su kroviniu bei kitais krovinio dokumentais (kokybės sertifikatais, deklaracijomis), bet yra matęs tuščius (duomenys neskelbtini)invoise blankus su C. S. parašais K. J. kabinete, mano, kad K. J. atliko techninį invoise spausdinimo darbą. Kieno prašymu tai buvo daroma, jam nežinoma (t.17 b.l. 154-156).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S., parodė, kad jis su M. C. prieš 5-7 metus dirbo vienoje įmonėje. Jis eilę metų yra gyvenęs Kazachstane, ten turėjo daug pažįstamų ir draugų, ten yra dirbęs žuvies pramonės technologu kazachų įmonėje, turi daug patirties šioje srityje. Turi daug pažįstamų, prekiaujančių šioje šalyje žuvimi. Apie 2008 metus (tiksliai datos neprisimena) jo pažįstamas, t.y. M. C., paprašė (pasinaudojant jo turimais ryšiais) surasti Kazachstane žuvies tiekėjus - pardavėjus. M. C. žinojo, kad jis turi daug pažįstamų Kazachstane, kurie prekiauja žuvimi, o M. C. tuo metu dirbo Lietuvoje, vienoje iš įmonių, kurios prekiauja žuvimi. Kadangi jis turėjo tokių pažinčių, sutiko su pasiūlymu. M. C. paprašė jo nuvykti į Kazachstaną, surasti tiekėjus, sužinoti kainas, ir apie tai informuoti. Tiksliai, nuo kada pradėjo tokią veiklą, pasakyti negali, gal nuo 2009 metų. Nuvykęs į Kazachstaną jis surado tiekėjus, sužinojo žuvies (sterko filė) kainas ir apie tai informavo M. C.. Sterko filė dažniausiai būdavo vežama neglazūruota. Dėl transporto, kuris turėjo vežti žuvį, rūpinosi dažniausiai prekių siuntėjas, gal buvo keli atvejai, kai transportu turėjo rūpintis jis pats. Kai jis turimą informaciją, o būtent žuvies kiekį, dydį ir kainą, sužinodavo, ją perduodavo M. C., o paskui pastarasis jau pats tardavosi su siuntėju dėl krovinio pristatymo. Jei iškildavo problemos dėl žuvies kokybės, M. C. apie tai jį informuodavo. Buvo atvejų kai M. C. skambino jam ir reikalavo atkreipti dėmesį į pristatomos iš Kazachstano žuvies kokybę. Jam grįžus į Lietuvą M. C. kartais sumokėdavo pinigų už jo atliktas paslaugas, susitarimo su juo apie pastovų mokėjimą nebuvo, negali ir pasakyti kiek jam M. C. yra sumokėjęs. Krovinių (sterko filė) gavėjas dokumentuose būdavo nurodyta kompanija „(duomenys neskelbtini)". Apie šią kompaniją gali pasakyti tik tiek, kad ji registruota Seišeliuose, jos savininkas - asmuo iš Kaliningrado srities, kur yra šios kompanijos buveinė, kas valdo šios įmonės bankines sąskaitas - nežino, antspaudo nevaldė ir ant jokių oficialių dokumentų nedėjo. Gali pasakyti, kad šioje kompanijoje jis nedirbo, taip pat nežino, kas joje dirbo. Ar M. C. atstovavo šią kompaniją, jis nežino. Apie firmos - pirkėjos „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus gali pasakyti, kad pirmą kartą juos pamatė ant sutarties, kuri buvo atsiųsta į Kazachstaną, žuvies. Dažniausiai sutartys buvo siunčiamos „DHL“ paštu, o kartais sutartys dėl žuvies pirkimų buvo atsiunčiamos jam į elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini). Siunčiama buvo iš elektroninio pašto, kurio pavadinime buvo žodis (duomenys neskelbtini). Lietuvoje įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo M. C.. Gali pasakyti, kad šis elektroninis paštas priklauso M. C., nes jie su juo susirašinėdavo, ir pastarasis jam siųsdavo laiškus būtent iš šio elektroninio pašto dėžutės, kurio pavadinime yra žodis (duomenys neskelbtini). Gal buvo ir kitų būdų, kuriais žuvies tiekėjai, gaudavo sutartis, bet buvo atvejų, kai jis perduodavo sutartis, kurias gaudavo iš M. C., žuvies tiekėjams. Ant šių sutarčių ir buvo nurodytas pirkėjas kompanija „(duomenys neskelbtini)“. Asmens vardu S. K. asmeniškai nepažįsta, yra matęs šią pavardę būtent ant kontraktų, kuriuos atsiųsdavo M. C. elektroniniu paštu (el.p. (duomenys neskelbtini)), jis buvo nurodytas kaip kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jei iškildavo problemos dėl atsiskaitymo, jis skambindavo M. C. ir pasakydavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėtų atsiskaityti. Tada M. C. atsiųsdavo dokumento kopiją patvirtinančią, kad už žuvies krovinį atsiskaityta (t.17 b.l. 25-28).

Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo mėn. 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas G. S. ir A. P. atžvilgiu nutrauktas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 202 str. 1 d. požymių (t.21 b.l. 59-68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), tačiau ofisas nuo 2011 metų pradžios yra adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2011 metų pradžios ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įsteigta 1995 metų gruodžio 19 d. Šiuo metu jis yra vienas iš trijų akcininkų ir turi 49 procentus akcijų. Nuo įmonės įsteigimo dienos yra šios įmonės direktoriumi. Ofise yra jo pagrindinė darbo vieta, taip pat čia laikomi buhalteriniai apskaitos dokumentai, tvarkoma apskaita. Apskaitą tvarko vyr. buhalterė R. K. ir buhalterė (jo žmona) G. V.. Be jo ir buhalterių, ofise dar dirba vadybininkas A. P.. (duomenys neskelbtini) veikla yra prekyba žuvimi, žuvies importas ir eksportas. Pagrindinis (duomenys neskelbtini) žuvies tiekėjas yra kompanija (duomenys neskelbtini). Šią kompaniją atstovauja M. C., kurį jis pažįsta maždaug nuo 1997 metų. M. C. jis ir visi jų bendri pažįstami vadina M. (duomenys neskelbtini), kiek jam žinoma, sterko filė tiekia iš Kazachstano. Maždaug 2005 metais M. C. jam pasiūlė pirkti sterko filė, kuri bus tiekiama iš Kazachstano Respublikos. Dėl šios prekybos žuvimi M. jį supažindino su pastarojo pažįstamu S. iš Kaliningrado srities. S. jam buvo pristatytas kaip žmogus, turintis ryšių Kazachstane su žuvies pardavėjais ir galintis jam tiekti sterko filė. M. kartu su S. buvo atvažiavę pas jį į Klaipėdą, susitikimo metu buvo aptartos sterko filė tiekimo galimybės. Buvo sutarta, kad S. kompanija tieks jam sterko filė į Lietuvą, jis, gavęs žuvį, apmokės bankiniais pavedimais, pervesdamas pinigus į jo kompanijos sąskaitas. Pagrindinė jo sąlyga buvo ta, kad žuvis būtų pristatyta į Lietuvą. Po šio susitikimo S. jis dar yra matęs gal kartą ar du. Visas žuvies pirkimas nuo šio susitikimo iki 2012 metų vasario mėn. buvo derinamas tik su M. C.. Su juo buvo aptariamos visos žuvies pirkimo sąlygos, kiekiai, kainos. Nuo 2010 metų pradžios S. kompanija tiekiant jam žuvį buvo (duomenys neskelbtini). Kaip jis suprato, šių kompanijų atstovas buvo ir M. C.. Su M. C. buvo suderinama žuvies pirkimo pardavimo sutartis, kuri būdavo tik formalumas, ji buvo pasirašoma kuo ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui metams ar iš viso neribotam laikui. Sutartyje nebuvo numatyta žuvies pirkimo kaina, žuvies kiekis būdavo numatomas taip pat apytikslis. Dabar tiksliai nepamena, kas parengdavo sutarties tekstą, būdavo tiesiog iš kažkur paimamas sutarties šablonas. Galutinį sutarties variantą su S. parašu jis gaudavo iš M. elektroniniu paštu ar faksu, arba perduodavo per siuntų tarnybas, kurios atveždavo dokumentus keleiviniais autobusais. Sterko filė pirkdavo pagal poreikius, kiekvienas pirkimas buvo derinamas atskirai su M., aptariant žuvies kiekius ir kainas. Kada žuvis bus Lietuvoje jam iš anksto pranešdavo M. Žuvis būdavo atvežama į muitinės sandėlius (duomenys neskelbtini), iš kur jis žuvį ir įsigydavo. Jam pačiam kiekvieną kartą važiuoti į Muitinės sandėlius nereikėdavo. Visi dokumentai, kurių kopijos reikalingos pristatyti muitinei, t.y. sutartis tarp LTD (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutartis tarp „(duomenys neskelbtini) ir žuvies pirkėjo, jo įmonės ir įmonės pirkėjos registracijos pažymėjimai, PVM registracijos pažymėjimai būdavo jo pristatyti iš anksto muitinės sandėlio direktoriui K. J.. (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo invoisą, kiek jis suprato, K. J. pristatydavo M. C.. Visus dokumentus K. J. nunešdavo (duomenys neskelbtini), kuri sutvarkydavo išmuitinimo procedūras. Kai būdavo forminama procedūra 4200 (žuvis nepatekdavo į muitinės sandėlius) arba 4271 (žuvis buvo sandėliuojama muitinės sandėliuose), žuvis būdavo eksportuojama iš Lietuvos mėnesio laikotarpiu. Šiuo atveju nereikėjo mokėti importo pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu atveju jis dar turėjo pateikti muitinei garantinį raštą. Kad jam nereikėtų dėl to važiuoti iš Klaipėdos į Kauną, jis K. J. buvo palikęs (duomenys neskelbtini) firminius blankus su savo parašais, ir kiekvienu atveju elektroniniu paštu atsiųsdavo garantinio rašto tekstą. K. J. šį tekstą pats atspausdindavo ant (duomenys neskelbtini) firminio blanko su jo parašais ir pateikdavo kartu su dokumentais (duomenys neskelbtini). Išmuitinus žuvį, ji būdavo vežama į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perdirbti, t.y. šiose įmonėse žuvis būdavo rūšiuojama, uždedama 10-20 procentų glazūra, pakuojama. Perdirbus žuvį jos svoris padidėdavo apie 10-20 procentų. Dėl žuvies perdirbimo su šių įmonių atstovais jis pats susiderindavo ir už perdirbimo paslaugas sumokėdavo (duomenys neskelbtini). Pasikeitus išmuitinimo procedūrų tvarkai, kai pagal 4200 ar 4271 nebuvo galima perdirbti žuvies Lietuvoje, buvo forminama procedūra 4000 arba 4071. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sumokėdavo importo PVM, kuris sugrįždavo eksportavus žuvį. Tokiu būdu tam tikram laikui būdavo įšaldomi (duomenys neskelbtini) pinigai. Būdavo tokių atvejų, kai jam neužtekdavo apyvartinių lėšų sumokėti PVM, tokiu atveju žuvį iš (duomenys neskelbtini)nupirkdavo (duomenys neskelbtini), sumokėdavo importo PVM, o jis iš jos perpirkdavo. Šiuo atveju jam pabrangdavo žuvies kaina apie 5-10 centų už kilogramą. Su (duomenys neskelbtini)jis atsiskaitydavo tik tada, kai parduodavo žuvį. Pinigus pervesdavo į (duomenys neskelbtini)sąskaitas, esančias Latvijoje ir Lichtenšteine. Atsiskaitymo visus klausimus derindavo su M. C.. Jis nurodydavo į kokią banko sąskaitą pervesti. (duomenys neskelbtini) pagrindinai sterko file pirkėjai yra Olandijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir Vokietijos įmonė „(duomenys neskelbtini) (t.15 b.l. 165-168).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra įmonės ofisas. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose jis yra nuo š.m. sausio mėn. pabaigos. Prieš tai, nuo įmonės įsteigimo (2008 m.) buvo komercijos direktoriumi. Šiuo laikotarpiu direktorius buvo A. T.. Įmonės veikla iki 2012 m. sausio mėnesio buvo prekyba nekilnojamuoju turtu bei prekyba žuvimi, žuvies eksportas, importas. Nuo 2012 metų sausio mėnesio įmonės veikla yra tik prekyba žuvimi, žuvies eksportas, importas. Nuo įmonės įsteigimo iki dabar jo sritis yra prekyba žuvimi, žuvies eksportas, importas. (duomenys neskelbtini) žuvies tiekėjai iš pradžių buvo Kaliningrado, Volgogrado įmonės. 2010-2011 metais pagrindinis sterko filė tiekėjas tapo kompanija (duomenys neskelbtini). Šios kompanijos atstovas -M. C.. Su juo yra pažįstamas maždaug nuo 2001 metų. Prieš du metus, dabar tiksliai nepamena datos, M. C. pasiūlė jo įmonei tiekti žuvį iš Kazachstano Respublikos. Pastarasis paaiškino, kad žuvis iš Kazachstano bus pristatyta į Lietuvą, dėl kiekvieno konkretaus pirkimo kiekių ir kainų bus derinama su juo. Tuo metu jis nesigilino, kokios įmonės vardu jis jam parduos žuvį. Su M. C. buvo suderintos visos sutarties sąlygos, po kurio laiko jis jam pateikė pasirašyti sutarties tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) du egzempliorius. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikui, joje nebuvo numatyta nei kiekiai nei kainos. Sutartį jis pasirašė kaip (duomenys neskelbtini) atstovas ir sugrąžino jam. Po kurio laiko M. C. jam pateikė sutarties egzempliorių, pasirašytą (duomenys neskelbtini)atstovo S. K.. Kiek jis suprato, šis asmuo gyvena Kaliningrado srityje ir yra (duomenys neskelbtini)savininkas. S. K. jis yra matęs vieną kartą, 2010 metais, tiksliai dabar datos nepamena. Susitiko pakeliui važiuodamas į Kaliningradą, tikslios susitikimo vietos nepamena, gali būti susitikimas įvyko Zelenogracke Lukoil degalinėje. Susitikimas vyko M. C. iniciatyva, apie ką kalbėjosi su S. K., dabar nepamena, nieko daugiau papildomai naujo, kas buvo kalbama su M. C., S. K. jam nepasakė. Susitikimo tikslas buvo susipažinti su (duomenys neskelbtini)atstovu S. K. S. K. buvo tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm., daugiau jokių bruožų nepamena, atpažinti negalėtų. Išskyrus šį susitikimą, su S. K. jam neteko daugiau nei bendrauti, nei jo matyti. Visus klausimus, susijusius su sterko filė pirkimu iš (duomenys neskelbtini), derino su M. C.. Iš pradžių su juo suderindavo žuvies kiekius, kainas ir preliminarų laiką, kada bus atvežta žuvis. Kai žuvis atvažiuodavo į Lietuvą, M. jam telefonu (jo naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešdavo paskambindamas arba atsiųsdamas žinutę. Tada elektroniniu paštu (jo naudojamo el.p. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo K. J. gaudavo invoice elektroninį variantą, kurį persiųsdavo deklarantui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris sutvarkydavo visus išmuitinimo klausimus, išduodavo importo deklaraciją ir kitus dokumentus. (duomenys neskelbtini) šiais klausimais bendravo su R. Č.. Visais atvejais Veterinarijos įvežimo dokumentą (VID) sutvarkydavo K. J.. Šiame dokumente žuvies gavėjas buvo visada nurodoma (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai buvo sutarta dėl žuvies pirkimo dar jai neatkeliavus į Lietuvą, žuvis nebuvo gabenama į (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlius, o Kazachstano vežėjai veždavo žuvį tiesiai į žuvies perdirbimo įmonę (duomenys neskelbtini), kur vyko žuvies perdirbimas, t.y. žuvies rūšiavimas, glazūravimas, pakavimas. Perdirbus žuvį, jos svoris padidėdavo apie 25 procentus. Dėl žuvies perdirbimo su šių įmonių atstovais jis pats susiderindavo ir už perdirbimo paslaugas sumokėdavo (duomenys neskelbtini). Kompanijos (duomenys neskelbtini)Invoice originalus su S. K. parašais gaudavo po kelių dienų iš M. C.. Invoisus jis jam atveždavo į ofisą (duomenys neskelbtini) ar šiaip susitikdavo kažkur Kauno mieste. Visų kitų dokumentų originalus, susijusius su žuvies vežimu, išmuitinimu gaudavo iš deklaranto. Tais atvejais, kai nupirkdavo žuvį, esančią jau (duomenys neskelbtini) muitinės sandėliuose, išmuitinimo klausimus sutvarkydavo deklarantas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutvarkytus dokumentus paimdavo iš K. J.. Iš (duomenys neskelbtini) sandėlių žuvies pervežimu į perdirbimo įmonę pasirūpindavo jis pats. Atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini)klausimai buvo derinami su M. C.. Paprastai (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervesdavo pinigus už nupirktą žuvį į kompanijos (duomenys neskelbtini)invoise nurodytą banko sąskaitą. Sąskaita buvo Baltikums banke Latvijoje. Perkant žuvį, dažniausiai būdavo forminama procedūra 42, ir tokiu atveju žuvis būdavo eksportuojama iš Lietuvos per mėnesio laikotarpį. Šiuo atveju nereikėjo mokėti importo pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu atveju, jis dar turėjo pateikti muitinei garantinį raštą. Vienas atvejis buvo, kai (duomenys neskelbtini) per mėnesį neeksportavo žuvies ir šiuo atveju buvo sumokėtas importo PVM, kuris sugrįžo eksportavus žuvį. (duomenys neskelbtini) pagrindinai sterko filė pirkėjai yra Olandijos, Vokietijos įmonės (t.15 b.l.179-182).

2012 m. vasario 7 d. atliekant kratą M. C. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta įvairūs (duomenys neskelbtini)dokumentai, kompiuteris, kurie patvirtina duomenis, kad M. C. padėjo S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui, vykdyti (duomenys neskelbtini)veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatine buveinę, neužsiregistravę įmonės mokesčių mokėtojų registre (t.2 b.l. 64-65, dėžė Nr. 3).

2012 m. balandžio 24 d. apžiūrėti M. C. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rasti įvairūs (duomenys neskelbtini)dokumentai (t.2 b.l. 68-74).

2012 m. vasario 8 d. apžiūrėtas M. C. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), rastas kompiuteris Asus, apžiūros metu atspausdinti elektroninio pašto bylų sąrašai, kurie patvirtina, kad M. C. gyvenamojoje vietoje rastame kompiuteryje, elektroniniame pašte ((duomenys neskelbtini)) yra elektroniniai laiškai, liudijantys (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikoje vykdytą veiklą (t.2 b.l. 75-109, dėžė Nr. 1).

2012 m. balandžio 18 d., raštu Nr. (11.1)1S-787 muitinės informacinių sistemų centras pateikė patvirtintas dokumentų apie 2010-03-01 – 2012-02-29 vykdytas procedūras, kai prekių siuntėju nurodyta firma (duomenys neskelbtini), gavėju (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kopijas (t.2 b.l. 15-17, dėžė Nr. 3).

2012 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) buhalterė R. K. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius sandorius tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (t.15 b.l. 136-137, dėžė Nr. 4).

2012 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) direktorius D. P. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius sandorius tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(t.15 b.l.172-175, dėžė Nr. 4).

2014 m. birželio 12 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. (04.1)AU22-19 nustatyta, kad įvertinus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, nustatyta, kad kompanijos (duomenys neskelbtini)2010 metu kovo mėn. - 2012 metu vasario mėn. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje vykdyta veikla atitinka dvi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnyje nurodytas nuolatinės buveinės sąlygas, t.y. veikla vykdyta nuolat bei veikla vykdyta per priklausoma atstovą (agentą), todėl daroma išvada, kad kompanija (duomenys neskelbtini)2010 metu kovo mėn. - 2012 metu vasario mėn. laikotarpiu Lietuvoje vykdė veikla per nuolatine buveinę.

Kompanija (duomenys neskelbtini)2010 metu kovo mėn. - 2012 metu vasario mėn. laikotarpiu Lietuvos Respublikoje vykdydama veiklą per nuolatinę buveinę ir neužsiregistravusi mokesčių mokėtojų registre bei nepateikusi mokesčių mokėtojo registravimosi duomenų, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ,,Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis“ ir 46 straipsnio 1 dalies „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymu nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienu po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ nuostatas. Nemokėdama mokesčių Lietuvoje, kompanija (duomenys neskelbtini)pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu “.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompanijos (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nuolatinės buveinės apskaita turėjo būti organizuojama ir tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentu išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal pateikta (duomenys neskelbtini)Generalinį įgaliojimą nustatyta, kad nuo 2009-12-03 iki 2010-12-02 kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotas atstovas buvo S. K.. Kas buvo kompanijos įgaliotas atstovas nuo 2010-12-03 iki 2012-02-28, nenustatyta. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr. X-117 8 redakcija, nuo 2007-06-21) nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaita, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ Pagal ūkinės finansinės veikos tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už kompanijos (duomenys neskelbtini)apskaitos tvarkymą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateikta tik dalis 2010 metų kovo mėn. - 2012 metų vasario mėn. kompanijos (duomenys neskelbtini)per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje vykdytos veiklos dokumentų (pateikti ne visi banko dokumentai, nepateikti kasos dokumentai), pateikti ne visi apskaitos registrai (pateiktas tik pirkimo operacijų žurnalas). Nuolatinės buveinės apskaita buvo organizuojama pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas “ 2 dalies nuostatas. ,,Į apskaita privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalies nuostatas „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 16 straipsnio ,,Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas. ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, todėl negalima iš dalies nustatyti 2010 metu kovo mėn. - 2012 metu vasario mėn. laikotarpio (duomenys neskelbtini)turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kompanija (duomenys neskelbtini), kaip užsienio vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2010 metų kovo mėn. - 2012 metų vasario mėn. laikotarpiu privalėjo teikti šias deklaracijas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintą Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204U formą už 2010 m., 2011 m., 2012 m.; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-10-08 įsakymu Nr. 289 patvirtinta Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formą už 2011 m.. 2012 m. (t.9 b.l. 146-168).

Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriaus III poskyrio vyresnioji specialistė E. K., papildydama savo 2014-06-12 Specialisto išvadą dėl (duomenys neskelbtini)(kodas (duomenys neskelbtini)) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr.(04.1)AU22-19 parodė, kad papildomai įvertinus (duomenys neskelbtini)vardu įmonei (duomenys neskelbtini) įformintą 2012-12-27 kreditinę sąskaitą faktūrą ir mokestinio patikrinimo metu pateiktus dokumentus bei surinktą informaciją, kompanijai (duomenys neskelbtini)iš viso apskaičiuota 488 864 Lt pelno mokesčio: 2010 m. – 323 640 Lt ((2 161 054,72 -3 452,80) Lt x 15 proc.), 2011 m. – 163 107 Lt ((1 107 329,22 - 18 458,67 - 1 492,55) x 15 proc.), 2012 m. – 2 117 Lt ((244 686,84 -200 327,83 - 30 246,53) Lt x 15 proc.). (t.9 b.l. 131).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad S. K. būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotu atstovu, 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant kompanijos veiklą vykdyti M. C., vykdydamas (duomenys neskelbtini)veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę ir neužsiregistravęs įmonės mokesčių mokėtojų registre bei nepateikęs mokesčių mokėtojo registravimosi duomenų, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ,,Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis" ir 46 straipsnio 1 dalies „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ nuostatas. Nemokėdama mokesčių Lietuvoje, kompanija (duomenys neskelbtini)pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu“. S. K., nepranešęs mokesčių administratoriui, vykdė kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu komercinę veiklą, šaldytos žuvies filė prekybą, ir už tai kompanija (duomenys neskelbtini)gavo 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, kompanija (duomenys neskelbtini), kaip užsienio vienetas, veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokesčių administratoriui neteikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204U forma už 2010 m., 2011 m., 2012 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-10-08 įsakymu Nr. 289 patvirtintos Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 forma už 2011 m., 2012 m., vykdė komercinę veiklą, už 2010 - 2012 metus gautų 3 513 070,79 Lt (1017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo, pelno mokesčio įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, tiesiogiai, bei per M. C., S. K. kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu ėmėsi šaldytos žuvies filė prekybos, kiekvieną dieną, asmeniškai bei, davęs nurodymus M. C., kuris S. K. nurodymu tęsdamas nusikalstamą veiką, tarpininkavo kompanijai (duomenys neskelbtini)kaip juridiškai nepriklausomas asmuo bei vykdė (duomenys neskelbtini)pardavimus Lietuvos Respublikoje. Kompanija (duomenys neskelbtini)už šaldytos žuvies filė prekybą Lietuvos Respublikoje gavo ne mažiau kaip 3 513 070,79 Lt apmokestinamųjų pajamų, t.y. S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu, padedant M. C., versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas leidimo veiklai – šaldytos žuvies filė prekybai, kuriai ji reikalinga ir (duomenys neskelbtini)gavo ne mažiau kaip 1 3 513 070,79 Lt (3913655,81 €) apmokestinamųjų pajamų bei už 2010 - 2012 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 488 864 litų (141584,80 €) pelno mokesčio, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą. Tokia kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teismo kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas laiko įrodyta ir tai, kad S. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeidė Pelno mokesčio Įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kompanijos (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, nuolatinės buveinės apskaita turėjo būti organizuojama ir tvarkoma, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatas, „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2007-06-07 įstatymo Nr. X-117 8 redakcija, nuo 2007-06-21) nuostatas „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkiniu įvykiu įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 2 dalies nuostatas „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais", 16 straipsnio „Apskaitos registrai" 1 dalies nuostatas „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, todėl negalima iš dalies nustatyti 2010 metų kovo mėn. - 2012 metų vasario mėn. laikotarpio (duomenys neskelbtini)turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teismo kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad M. C. 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padėjo S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)įgaliotam atstovui, vykdyti (duomenys neskelbtini)veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatine buveinę, neužsiregistravę įmonės mokesčių mokėtojų registre bei nepateikę mokesčių mokėtojo registravimosi duomenų, pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ,,Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis" ir 46 straipsnio 1 dalies „Jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo įstaigos funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ nuostatas. Nemokėdama mokesčių Lietuvoje, kompanija (duomenys neskelbtini)pažeidė Mokesčių administravimo Įstatymo 81 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu “. M. C., S. K. nurodymu, nepranešęs mokesčių administratoriui, padėjo vykdyti kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu komercinę veiklą, šaldytos žuvies filė prekybą, ir už tai kompanija (duomenys neskelbtini)gavo 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų kovo – 2012 metų vasario mėnesių laikotarpiu, kompanija (duomenys neskelbtini), kaip užsienio vienetas, veikianti per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokesčių administratoriui neteikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintos Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204U forma už 2010 m., 2011 m., 2012 m., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-10-08 įsakymu Nr. 289 patvirtintos Avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 forma už 2011 m., 2012 m., vykdė komercinę veiklą, už 2010 - 2012 metus gautų 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų nedeklaravo, pelno mokesčio įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, M. C., S. K. nurodymu, kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu ėmėsi šaldytos žuvies filė prekybos, kiekvieną dieną, asmeniškai, bei tarpininkavo kompanijai (duomenys neskelbtini)kaip juridiškai nepriklausomas asmuo bei vykdė (duomenys neskelbtini)pardavimus Lietuvos Respublikoje. Kompanija (duomenys neskelbtini)už šaldytos žuvies filė prekybą Lietuvos Respublikoje gavo ne mažiau kaip 3 513 070,79 Lt (1 017455,63 €) apmokestinamųjų pajamų, t.y. M. C. padėjo S. K., kompanijos (duomenys neskelbtini)vardu, versliškai, stambiu mastu, neteisėtu būdu verstis ūkine veikla neturėdami leidimo veiklai – šaldytos žuvies filė prekybai, kuriai ji reikalinga ir (duomenys neskelbtini)gavo ne mažiau kaip 1 3 513 070,79 Lt (3913655,81 €) apmokestinamųjų pajamų bei už 2010 - 2012 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 488 864 litų (141584,80 €) pelno mokesčio, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą. Tokia kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teismo kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 202 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamiesiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. pareiškė, kad galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo sumažinti baudos dydį (t. 21, b.l. 117). M. C. pareiškė, kad galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka ir prašo skirti mažesnę baudą (t. 21, b.l. 118).

Kaltinamojo S. K. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Turimais duomenimis, S. K. administracine tvarka nebaustas, neteistas, dėl psichikos sveikatos sutrikimų nesigydė (t.21 b.l. 92,96-98). Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta S. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudas (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis), kurių dydžiai atitinka prokurorės pareiškime pasiūlytiems 100 MGL bei 60 MGL dydžiams.

Kaltinamojo M. C. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. M. C. teistas 2008 m. liepos 21 d. pagal BK 179 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda, teistumas panaikintas, dėl psichikos sveikatos sutrikimų nesigydė (t.19 b.l. 116-127, t.21 b.l. 90, 96-98). Kaltinamojo M. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. C. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis), kurios dydis atitinka prokurorės pareiškime pasiūlytam 90 MGL dydžiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtinas bausmes kaltinamiesiems mažinant vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė Nr. 1, dėžė Nr. 2, dėžė Nr. 3, dėžė Nr. 4 su bylos medžiaga, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, tai yra 3 766 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2 259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių Eur šešiasdešimties Eur centų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL dydžio, tai yra 4 519,20 eurų (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų dvidešimties euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3 012,80 eurų (trijų tūkstančių dvylikos Eur aštuoniasdešimties Eur centų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (23 dienas), tai yra nuo 2012-02-07 iki 2012-02-29, 1 (vieną) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad nesumokėtos baudos dydis yra 34 (trisdešimt keturių) MGL, t.y. 1 280,44 (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties Eur keturiasdešimt keturių Eur centų) eurų dydžio bauda.

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 3 389,40 eurų (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų keturiasdešimties euro centų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. C. paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2259,60 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių Eur šešiasdešimties Eur centų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (17 dienų), tai yra nuo 2012-02-07 iki 2012-02-23, 1 (vieną) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad nesumokėtos baudos dydis yra 26 (dvidešimt šešių) MGL, t.y. 979,16 (devynių šimtų septyniasdešimt devynių Eur šešiolikos Eur centų) eurų dydžio bauda.

S. K. bei M. C. paskirtos baudos turi būti sumokėtos per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėtos baudos bus išieškomos priverstinai.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą (20 000 litų) bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

M. C. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą (40 000 litų) bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę Nr. 1, dėžę Nr. 2, dėžę Nr. 3, dėžę Nr. 4 su bylos medžiaga, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.