Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-07-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-2925-939/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-19
Bylos Nr.
e2YT-2925-939/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00331-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2925-939/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00331-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant pareiškėjo D. M. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,nedalyvaujant, pareiškėjui D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (šio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į tėvo A. M. palikimą) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. M.. Po A. M. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 105 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruota A. M. vardu (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas, randasi valstybinėje žemėje. Prieš mirtį A. M. testamento nebuvo sudaręs. Pareiškėjo tėvai A. M. ir A. M. buvo išsituokę ir gyveno atskirai. 2010 m. pareiškėjas išvyko gyventi į Norvegiją, kurioje gyvena ir šiuo metu. Apsigyvenus užsienyje į Lietuvą, pareiškėjas grįždavo keletą kartų per metus aplankyti tėvų, su jais abiem palaikė tvirtus bei glaudžius ryšius, pareiškėjas vienintelis jų vaikas. Pareiškėjo tėvas A. M. gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), likus dviem metam iki savo mirties jis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas savo seserį Marijampolės sav., nes pablogėjo jo sveikata. Tačiau, iki pat savo mirties jis didesnę laiko dalį gyveno savo namuose, pas seserį taip ir nebuvo persikraustęs, tik retkarčiais nuvykdavo pasisvečiuoti kelioms dienoms. Mirus tėvui A. M. pareiškėjas parvyko į jo laidotuves, jas organizavo kartu su savo mamos pagalba, apmokėjo visas laidojimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidas. Parvykęs į laidotuves apsistojo tėvo namuose, po laidotuvių dar kelias dienas pasiliko Lietuvoje. Sutvarkė tėvo namus, į Norvegiją pasiėmė tėvo asmeninius daiktus. Pareiškėjui išvykus, prižiūrėti namus paprašė savo mamos ir artimiausiai gyvenančios kaimynės V. S.. Prieš išvykdamas pakeitė gyvenamojo namo durų spyną, kad būtų saugiau, taip pat sutvirtino namo langų rėmus, kad nebūtų galima per juos patekti į namo vidų, kadangi namuose liko tėvo užgyventi baldai, namų apyvokos reikmenys, elektros prietaisai ir panašiai, todėl pareiškėjas baiminosi, kad nebūtų namai apvogti. Tėvo palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. A. M. priklausantį gyvenamąjį namą pradėjo valdyti kaip savo, kadangi pareiškėjo tėvas daugiau vaikų susilaukęs nebuvo, pareiškėjas vienintelis jo palikimo įstatyminis įpėdinis. Į tėvui priklausančią sodybą pareiškėjas grįžta du kartus per metus, dažniausiai vasarą, apšienauja aplink namus esančią teritoriją, pareiškėjas yra perdažęs namo langų rėmus, pakeitęs keletą lango stiklų, kurie buvo įskilę. Pareiškėjui išvykus, namus prižiūri, kaip jau minėta, pareiškėjo motina bei kaimynė. Pastaruoju metu šiuose namuose, kai pareiškėjas grįžta į Lietuvą, apsistoja tik vienai dienai, kadangi dėl saugumo yra atjungtas elektros įvadas, be to, į namą nėra atvestas vandentiekis, kanalizacija, kas sukelia nepatogumų. Vanduo yra naudojamas iš šulinio, tualetas lauke. Gyvenamasis namas yra patrauklioje vietoje, ketina jį rekonstruoti, tačiau prieš tai nori įteisinti savo nuosavybės teises į jį, kad visi dokumentai dėl rekonstrukcijos, leidimai ir pan., būtų išduoti pareiškėjo vardu.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20-22), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20-22) suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CBP – 12410), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (CBP – 12410) suinteresuotas asmuo nurodė, kad sprendimą šioje byloje prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 27-29), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 27-29) suinteresuotas asmuo nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiškėjo D. M. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). A. M. mirė būdamas išsituokęs, vaikai: D. M. gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7, 8). A. M. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu:, mirties liudijime nurodyta, jog pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos pažymos matyti, kad archyve saugomoje (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ūkiui priklausantis gyvenamasis namas (bendras (naudingas) plotas 105 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos archyve saugomoje (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11-12). Marijampolės 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus A. M. Marijampolės 2-ajame notaro biure neužvesta. Dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties į Marijampolės 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo negauti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15).

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į A. M. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo A. M. mirties priėmė šio palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: D. M. naudojosi ir naudojasi turtu, į tėvui priklausančią sodybą pareiškėjas grįžta du kartus per metus, dažniausiai vasarą, apšienauja aplink namus esančią teritoriją, pareiškėjas yra perdažęs namo langų rėmus, pakeitęs keletą lango stiklų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo naudojimosi palikimu, šiuos paaiškinimus, patvirtina bylos medžiaga, teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. M., V. S., kurios patvirtino, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties prižiūrėjo sodybą pats bei paprašė netoliese gyvenančios kaimynės V. S. prižiūrėti sodybą, apšienauti. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėjas save laikė mirusiajam tėvui iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors D. M. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad D. M. faktiškai priėmė A. M. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. M. tuoj po savo tėvo A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti palikėjo A. M. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl A. M. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė