Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-665-979/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2-665-979/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00005-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ieškovas
E. A.
Atsakovas
S. S., O. S.
Trečiasis asmuo
V. K., N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-665-979/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00005-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo E. A. ieškinio atsakovams S. S., O. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. K., N. G., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nustatytų procesinio pobūdžio aplinkybių. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertina teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas (CPK 135, 137, 138 str.).

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškovas prie ieškinio pridėdamas įrodymus, kurie yra ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, galimai nesilaikė įstatymo reikalavimų neskelbti ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat teismui nepateikė prokuroro leidimo, suteikiančio jam teisę atskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kol ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, be kita ko, trečiaisiais asmenimis į bylą neįtraukė V. K. ir N. G., kurių teisės ir pareigoms įtakos gali turėti teismo sprendimas byloje. Konstatavo, jog nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 135, 138 str.). Įpareigojo ieškovą šalinant ieškinio trūkumus pateikti prokuroro leidimą naudoti ikiteisminio tyrimo duomenis arba leistinus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos patyrimo (CPK 177 str., 135 str. 2 d.) ir įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis V. K. ir N. G. (CPK 37, 46, 47, 113 str.).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. Z. m. sausio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorą, prašydamas leisti panaudoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47690-17 esančius duomenis šioje civilinėje byloje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2018 m. sausio 19 d. nutarimu prašymą atmetė, pažymėjo, kad duomenys yra susiję su nepilnamečiais asmenimis, prašomų duomenų paskelbimas neatitiktų ikiteisminio tyrimo medžiagos neviešumo principo reikalavimų.

Civiliniame procese įtvirtinta bendra taisyklė įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias reikalavimus, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str., 178 str.). kooperacijos (bendradarbiavimo) principas įpareigoja teismą ir dalyvaujančius asmenis imtis priemonių tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 str.). Įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, kuomet pastarieji neturi objektyvios galimybės patys pateikti įrodymus. Pagal CPK 199 straipsnį teismas išreikalauja rašytinius įrodymus asmens prašymu, kuriame turi būti nurodyta: koks rašytinis įrodymas turi būti išreikalautas; pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybės, kurias gali pagrįsti minėtas rašytinis įrodymas (CPK 199 str. 1 d.). Ieškovo atstovo prašymas išreikalauti įrodymus atitinka formalius įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. nurodyti konkretus rašytinis įrodymas; asmuo, turintis rašytinį įrodymą; aplinkybės, kurias siekiama pagrįsti. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas nėra absoliutus. Remdamasis šia proceso teisės norma, teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens negalėjimo pateikti įrodymo priežastis ir dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta juos pateikti. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo duomenis buvo atsisakyta leisti naudoti civilinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 177 straipsnyje įtvirtintos nepilnamečių asmenų apsaugos. Pagal bendrąją baudžiamojo proceso taisyklę, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju prokuroras sprendžia, kada ir dėl kokios apimties informacijos arba duomenų reikia imtis tam tikrų procesinių apsaugos priemonių siekiant apsaugoti šią informaciją nuo nepagrįsto viešo paskelbimo. Duomenų apie tai, kad prokurorės atsisakymas įstatymo nustatyta tvarka buvo apskųstas, nepatiekta. Šiuo atveju teismas negali kvestionuoti prokuroro sprendimo atisakyti leisti naudoti kontroliuojamo ikiteisminio tyrimo duomenis. Priešingu atveju, gali būti pažeisti pagrindiniai baudžiamojo proceso principai, nekaltumo prezumpcija, proceso dalyvių teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę ar pan., pakenkta ikiteisminio tyrimo eigai ir sėkmei, Pažymėtina, kad perduodant baudžiamąją bylą teismui, ikiteisminio tyrimo duomenys tampa vieši ir šalių gali būti naudojami kaip įrodymai civilinėje byloje. Tokiu būdu, įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovo atstovo prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo duomenis negali būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, jo atstovas kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos patyrimo, nepateikė (CPK 177 str., 135 str. 2 d.), prašymo, pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, neteikė, konstatuotina, kad ieškovas tinkamai neįvykdė procesinės pareigos ir 2018 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pilnai nepašalino. Pažymėtina, kad nustatyti trūkumai dėl įrodymų formos buvo pripažinti esminiai, jų nepašalinus ieškinio priėmimo stadijoje, nėra galimas koncentruotas, operatyvus ir kokybiškas pasirengimas bylos nagrinėjimui, riboja atsakovų teises gintis nuo pareikšto ieškinio, išdėstant savo poziciją ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovui kreipiantis į teismą tinkamai nebuvo laikytasi procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

ieškovo E. A. ieškinį laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė