- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2-258-450/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.4.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pagal Ėriškių žemės ūkio bendrovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00214-18, jam pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnyje. Tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nėra padaryta jokia nusikalstama veika, tačiau, ginantis nuo nepagrįstų bendrovės pretenzijų, jis patyrė 490 Eur išlaidų už advokato pagalbą, kurių atsakovė neatlygino. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymu iš bendrovės priteista skola ir palūkanos.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. G. pareiškimą atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 375 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas J. G. nurodo, kad jis yra Ėriškių žemės bendrovės kreditorius ir tam patvirtinti pateikė Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-11560-828/2019, iš kurio matyti, kad J. G. naudai iš minėtos bendrovės priteista 490 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Tačiau teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs, o Ėriškių žemės ūkio bendrovė per 20 d. nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos turi teisę atsiskaityti su J. G. arba paduoti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl teismas sprendė, kad neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra Ėriškių žemės ūkio bendrovės kreditorius ir su juo nėra atsiskaitoma. Teismas vertino, kad vien tik ta aplinkybė, kad J. G. yra patyręs išlaidas Ėriškių žemės ūkio bendrovei, inicijavus ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas laikytinas tinkamu subjektu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1376-585/2019).
Žemesnės instancijos teismas
4. Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. išsiuntė Ėriškių žemės ūkio bendrovei įspėjimą, kuriuo informavo atsakovę apie skolą, prašydamas ne vėliau kaip per 30 d. sumokėti 490 Eur bei nurodydamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Minėtas įspėjimas atsakovei įteiktas 2019 m. kovo 13 d., tačiau duomenys, kad atsakovė pateikė atsakymą, ar, kad J. G. pakartotinai būtų teikęs įspėjimą, teismui nepateikti. Įmonių bankroto įstatymas nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą pasibaigus įspėjimo laikui, tačiau būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgti į bankroto tikslus bei procedūrų operatyvumą. Teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, kad J. G., vykdydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtų laikęsis minėtų principų. Be to, įvertinęs, kad 2019 m. kovo 12 d. išsiuntęs įspėjimą atsakovei ir pareiškėjui į teismą kreipiantis tik 2019 m. gruodžio 9 d., konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjo pranešimo nelaikė tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantas J. G. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytą kreditoriaus sąvoką, nes jis patyrė 490 Eur išlaidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) asmuo, dėl kurio veiksmų šios išlaidos yra patirtos. Apeliantas pateikė įrodymus, kurių pagrindu priimtas 2019 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas. Civilinės bylos Nr. eL2-11560-828/2019 duomenys patvirtina, kad byla „išnagrinėta“, o prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo „patenkintas“. Pretenzija atsakovei dėl 490 Eur išlaidų atlyginimo yra įteikta 2019 m. kovo 13 d., todėl laiko atsiskaityti atsakovė turėjo daugiau nei pakankamai.
5.2. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad 2019 m. kovo 12 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės buveinės adresu pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, kad registruotas laiškas atsakovei įteiktas 2019 m. kovo 13 d. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui yra pateiktas 2019 m. gruodžio 9 d., laikantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto (ne mažesnio kaip 30 dienų) termino. Jokių maksimalių terminų, per kuriuos kreditorius gali kreiptis į teismą, įstatymas nenumato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškėlimo Panevėžio apygardos teisme gautas 2019 m. gruodžio 9 d. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškimo dėl bankroto bylos Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškėlimo (ne) priėmimo pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
Dėl pareiškėjo teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą
8. Pagal ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir kiti kreditoriai. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai) (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurio pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindas gali būti įmonės nesumokėjimas už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžinimas kreditų ir nevykdymas kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų (ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008).
9. Taigi, kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui su sąlyga, kad skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija kreditoriaus reikalavimo teisės. Jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016).
10. Analizuojamu atveju pareiškėjas (apeliantas), tvirtindamas esantis atsakovės kreditoriumi, siekia inicijuoti pastarajai bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje nurodytą kreditoriaus sąvoką, nes patyrė 490 Eur išlaidų, kurias privalo atlyginti (kompensuoti) asmuo, dėl kurio veiksmų šios išlaidos yra patirtos, t. y. atsakovė. Nurodo, kad pateikė įrodymus, kurių pagrindu priimtas 2019 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-11560-828/2019. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11560-828/2019, kuriuo J. G. naudai iš atsakovės priteisė 490 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau Ėriškių žemės ūkio bendrovė, nesutikdama su priimtu teismo įsakymu, 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo. Apeliantas 2020 m. sausio 3 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 490 Eur turtinės žalos atlyginimo ir kurį teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi priėmė bei panaikino 2019 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčas dėl jo reikalavimo teisės nėra išnagrinėtas.
11. Visgi, nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuota taisyklės, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir skolininkas šį reikalavimą ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovės prievolės faktą kildina patirtomis, nutraukus jo atžvilgiu atsakovės iniciatyva pradėtą ikiteisminį tyrimą, advokato pagalbos išlaidomis. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1376-585/2019, nagrinėdamas apelianto J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria taip pat buvo atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei, konstatavo, kad vien aplinkybė, jog atsakovė pareiškėjo atžvilgiu iniciavo ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas, savaime nepatvirtina, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir būtent dėl tokių (neteisėtų) veiksmų pareiškėjas patyrė žalą (proceso išlaidas), kurią privalo atlyginti atsakovė, todėl sprendė, kad pareiškėjas pakankamai nepagrindė savo reikalavimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei ir dėl to neturi teisės inicijuoti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai, kad apelianto nurodomas prievolės faktas nesuteikia jam teisės reikšti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai nepagrindė savo reikalavimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei, todėl ĮBĮ 5 straipsnio prasme nelaikytinas turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
Dėl kitų bankroto bylos inicijavimo sąlygų
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. išsiuntė Ėriškių žemės ūkio bendrovei įspėjimą, kuriuo informavo atsakovę apie skolą, prašydamas ne vėliau kaip per 30 d. sumokėti 490 Eur bei nurodydamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Minėtas įspėjimas atsakovei įteiktas 2019 m. kovo 13 d.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo atsakovei, tinkamai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes įspėjimas atsakovei išsiųstas 2019 m. kovo 12 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
16. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).
17. Teismų praktikoje nurodoma, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (įmonės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu įmonei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų įmonei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią įmonės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017).
18. Minėta, kad pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2019 m. kovo 13 d., o pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. beveik po 9 mėnesių laiko tarpo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Nors šiuo atveju formaliai pranešimo įteikimas atsakovei ir atitiko savo paskirtį, tačiau pareiškėjas, pakankamai ilgą laiką elgęsis pasyviai, turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. G. pareiškimo dėl bankroto bylos Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškėlimo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, o apelianto atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiam šio klausimo išsprendimui nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.