Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam D. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š., būdamas UAB „D.“ direktorius, 2019 m. rugpjūčio 14 d., be muitinės pareigūno raštiško leidimo, nurodė iškrauti ir priėmė į sandėlį muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN 19LTU900016C5F261 (gavėjas UAB „LLC „S.“) į UAB „D.“ sandėlius, esančius Kirtimų g. 47, Vilniuje iš transporto priemonės, kurios valst. Nr. EBF411/RL771. Šiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 2 dalie reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo pripažino ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad „S.“ yra UAB „D.“ klientas, kuriam teikiamos krovos paslaugas, taipogi minėta įmonę perka dėvėtus drabužius iš UAB „D.“. Šiuo atveju „S.“ paprašė atlikti krovos paslaugas protokole nurodytai transporto priemonei, iškrauti krovinį, atvykusį jūriniu konteineriu, UAB „D.“ sandėlyje, kurį jie toliau norėjo gabenti savo vietiniu transportu. Jis sutiko tokią paslaugą atlikti, krovinį iškrauti, tačiau apie tranzito procedūras, kad krovinys yra tranzitinis jis neturėjo informacijos ir atvykstant kroviniui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad tai yra krovinys su tranzito deklaracija. Žino kas yra tranzito deklaracija ir jis tikrai turėjo būti paskirtas ir nukreiptas į muitinės sandėlius iškrauti. Kodėl deklarantas suforminęs tranzito judėjimą nukreipė į UAB „D.“ sandėlius, atsakyti negali. Kroviniui atvykus, bendrovėje „D.“ buvo atlikti krovos darbai, krovinys iškrautas kaip paprastas eilinis krovinys ir tik sekančią dieną muitinės tarpininko, kuris atidarė kroviniu tranzitinę deklaraciją, buvo informuoti, kad neturėjo teisės krovinio iškrauti, kad tai turėjo būti po muitinės priežiūra. Tačiau iškrovimo darbai jau buvo atlikti ir jis, kaip UAB „D.“ vadovas, geranoriškai tarėsi su kitomis institucijomis ką reikia toliau daryti. Buvo nuvykęs ir pas muitinės skyriaus viršininką, informavo, kad krovinys yra UAB „D.“ sandėlyje, reikalui esant galima jį apžiūrėti, kad gali krovinį pakrauti ir nuvežti į muitinės sandėlį, kad tai tiesiog žmogiškasis faktorius. Toliau muitinės viršininkas ėmėsi tolimesnių veiksmų tam klausimui išspręsti. Po tam tikro laiko UAB „S.“ surado transportą, jiems buvo pakrautas tas krovinys, nuvyko į muitinės sandėlius, kur užbaigė tranzitinę procedūrą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad tranzito procedūros jam yra aiškios ir jeigu jis iš anksto būtų apie tai informuotas, tikrai nebūtų to krovinio priėmę. Bendrovė dirba jau 10 metų ir su muitinės procedūromis susiduria kasdien, žino, kad jeigu krovinys eina su tranzitine deklaracija, nukreipimas turi būti nurodytas į muitinės sandėlius, o ne paprastus sandėlius, ką, jo nuomone, turėjo žinoti ir pats vežėjas. Prieš priimant krovinį, jis pats nepasidomėjo dėl tranzitinės deklaracijos, nes su UAB „S.“ dirbama jau keletą metų, tokių krovos darbų jau buvo atlikę ir dažnu atveju mato tik krovinio važtaraštį, kuriame nėra nurodytos kažkokios papildomos procedūros, šiuo atveju, kai krovinys atvyko, vairuotojas pateikė krovinio važtaraštį, kur buvo nurodyta kas yra gavėjas ir mes matėme, kad tai yra UAB „S.“ ir jo prašymu buvo atlikti krovos darbai. Krovinys atvyko iš Ispanijos. Plombos ant krovinio buvo, jis pats tiesiogiai nematė, krovėjas matė, bet jis irgi tiesiogiai nebuvo su tuo susidūręs, nes užplombuotų krovinių gaunama dažnai, praktiškai visi kroviniai būna plombuoti ir tiesiog krovėjas paprašė, kad vairuotojas nusiimtų plombas ir pastatytų automobilį iškrovimui. Toliau plombų pačių jis nesekė ir nematė. Kadangi jo asmeniškai tuo momentu nebuvo, jis negalėjo įsitikinti kokios tos plombos buvo. Mano, kad tai įsivėlė žmogiškasis faktorius, dėl to buvo suklysta visų dalyvavusių šiame krovinio gabenime, iškrovime ir deklaravime. Kadangi jų bendrovė krovinį priėmė, jis kaip UAB „D.“ vadovas, atsako už tai ir nesigina nuo atsakomybės, prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, ateityje labiau atkreipsi dėmesį, kad tokios klaidos nesikartotų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - SMK) 140 straipsnio, reglamentuojančio Prekių iškrovimą ir tikrinimą, 1 dalyje nurodyta, kad Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai nedelsiant informuojama muitinė. SMK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog Ne Sąjungos prekėms, gabenamoms įforminus tranzito procedūrą, kai šios prekės pateikiamos Sąjungos muitų teritorijoje veikiančiai paskirties muitinės įstaigai laikantis tranzito procedūros taikymo tvarkos taisyklių, taikomi 140 ir 144–149 straipsniai.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad D. Š. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – pačios D. Š. rašytiniais (b.l. 9) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, UAB „T.“ raštu (b.l. 4), CMR važtaraščiu (b.l. 7), sąskaita - faktūra (b.l. 8.14), Tranzito deklaracija (b. l. 6) bei kita byloje surinkta medžiaga. Šie dokumentai įrodo, kad į UAB „D.“ sandėlį pagal tranzitinę deklaraciją atvykęs krovinys (dėvėti drabužiai) buvo iškrautas ir priimtas nepateikus muitinės kontrolei, t.y. be muitinės pareigūno raštiško leidimo.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog D. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kad administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, taip pat duomenų apie padarytą žalą nepateikta. D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. Š. minimalią baudą, numatytą ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 210 straipsni, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 19106553274 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.