Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr.1A-45-193/2007 m.

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

2007 m. vasario 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistųjų V. S., D. T., G. J. ir A. C. advokato Eugenijaus Karoso apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006-11-24 nuosprendžio, kuriuo pripažinti kaltais ir nubausti:

-pagal BK 178 str. 4 d. 30 parų areštu;

-pagal BK 178 str. 1 d. 30 parų areštu;

-pagal BK 178 str. 2 d. (2004-11-23 vagystė iš G. R. fermos) 30 parų areštu;

-pagal BK 178 str. 2 d. (2004-11-24 vagystė iš G. R. fermos) 40 parų areštu;

-pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

-pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 9 d., 65 str. 2 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir Utenos rajono apylinkės teismo 2005-03-22 bei 2006-02-01 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams bei 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda.

-pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

-pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir Utenos rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

-pagal BK 180 str. 2 d laisvės atėmimu trejiems metams;

-BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

-BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir A. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2004-01-23 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir A. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

-pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų areštu;

-pagal BK 180 str. 2 d laisvės atėmimu dvejiems metams;

-pagal BK 302 str. 1 d. 30 parų areštu;

-pagal BK 214 str. 1 d. 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. nuteistas už tai, kad:

- 2004-10-18 apie 22.00 val., bendrai veikdamas su A. J. (jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 38 str.), iš V. Š. kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo garažo, pagrobė V. Š. priklausantį 150 litų vertės 40 litrų talpos aliuminį bidoną, tuo nukentėjusiajam V. Š. padarė 150 litų turtinę žalą;

-2004-10-18 apie 22.30 val., bendrai veikdamas su A. J. (jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 38 str.), iš A. K. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo garažo, pagrobė A. K. priklausančius bendros 450 litų vertės tris 40 litrų talpos aliuminius bidonus ir 50 litų vertės 10 litrų talpos aliuminį bidoną, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 500 litų turtinę žalą.

V. S. ir G. J. nuteisti už tai, kad jie 2004-11-23 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) Utenos r., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami kartu su D. S. (jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 38 str.), V. S. išlaužus lentas, kuriomis buvo užkaltas langas, įsibrovė į G. R. fermą, iš kur pagrobė bendros 70 litų vertės automobilio (duomenys neskelbtini) duslintuvą su bakeliais, 15 litų vertės traktoriaus plūgo atraminį ratą, bendros 10 litų vertės du traktoriaus priekabos diskus, bendros 40 litų vertės penkias špižines groteles, 50 litų vertės automobilio „Moskvič“ tiltą, tuo nukentėjusiajam G. R. padarė 185 litų turtinę žalą.

V. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2004-11-24 apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrai veikdamas su D. S. (jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 38 str.), įlipęs per langą, įsibrovė į G. R. fermą, iš kur pagrobė bendros 40 litų vertės penkias špižines groteles, tuo nukentėjusiajam G. R. padarė 40 litų turtinę žalą.

V. S. ir D. T. nuteisti už tai, kad jie 2005-08-11 apie 2.00 val., tarpusavyje susitarę ir bendrai dalyvaudami, automobilyje (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) užtvankos, esančios Utenos sen., Utenos r., V. S. laikant L. T. ir taip nukentėjusiajai atėmus galimybę priešintis, D. T. iš jos liemenės kišenės ištraukė bendros 12 Lt. vertės tris raktus ir juos pagrobė, padarydami nukentėjusiajai 12 litų turtinę žalą.

V. S., D. T., A. C. ir G. J. nuteisti už tai, kad jie 2005-08-11 apie 3.00 val., iš L. T. pagrobtais raktais atrakinę lauko duris, įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bute panaudojo fizinį smurtą prieš L. T., t.y. sudavė jam kumščiu į veidą ne mažiau dviejų kartų ir pagrobė svetimą, L. T. priklausantį turtą – 30 litų vertės vyrišką rankinį laikrodį „Breitling“ ir 1 lito vertės žiebtuvėlį, bei svetimą, L. T. priklausantį turtą – 300 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3510i su 29 litų vertės SIM kortele „Omnitel“ tinkle, pinigus – 150 litų, 100 litų vertės auksinę grandinėlę ir dekoratyvinę bevertę lentelę, o taip pat pagrobė L. T. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir L. T. vardu išduotą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam L. T. padarė bendrą 31 lito turtinę žalą, o nukentėjusiajai L. T. bendrą 579 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. T. prašė nenagrinėti apeliacinio skundo dalies, kurioje jis prašosi išteisinamas ir prašė tik sušvelninti bausmę, nuteistųjų gynėjai prašė visus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo V. S. skundo

Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija.

Teismas, skirdamas V. S. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamų veikų stadijas (padarytos aštuonios tyčinės nusikalstamos veikos, iš jų vienas baudžiamasis nusižengimas ir septyni nusikaltimai, iš kurių du nesunkūs, keturi apysunkiai ir vienas sunkus, visos nusikalstamos veikos baigtos), charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo ir nesimokė, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. ir bausmių rūšis – areštą ir laisvės atėmimą – už atskiras nusikalstamas veikas V. S., paskyrė tinkamai.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. S. prisipažino padaręs visus nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, visus nusikaltimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, jam už atskirus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už BK 180 str. 1 d., 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius ir BK reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

V. S., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis niekada negabeno ir nenaudojo jokių šovinių, tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepripažino jo kaltu neteisėtai laikius ir gabenus šovinius ir už tai jokios bausmės neskyrė, todėl atsižvelgti į tai, ko V. S. nepadarė ir sušvelninti V. S. paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Tokiu būdu V. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. T. apeliacinio skundo

Nuteistojo D. T. kaltė plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiosios L. T. raktus ir įsibrovus į patalpą plėšimo būdu pagrobus svetimą turtą, mokėjimo instrumentą ir dokumentą, įrodyta jo paties, nuteistųjų A. C. bei G. J. parodymais, nuteistojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios L. T., liudytojų L. K. ir M. J. parodymais, V. S., A. C. ir paties D. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji A. C., G. J., V. S., liudytojos L. K. ir M. J. gerai pažinojo nuteistąjį D. T. ir su juo bendraudavo, o nukentėjusioji L. T. su nuteistuoju bendravo prieš pat įvykį. Byloje nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų susipykę su nuteistuoju D. T. ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį, kaltinant nusikaltimų padarymu. Tokių aplinkybių savo skunde nenurodo ir nuteistasis D. T.. Šių proceso dalyvių parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Pats nuteistasis D. T. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (apylinkės teismas pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė, skirdamas bausmes). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas D. T. apeliacinio skundo motyvus, jog baudžiamojoje byloje yra daug prieštaravimų, nenurodant konkrečių prieštaravimų, atmeta kaip nepagrįstus.

Skirdamas D. T. bausmes už atskirus nusikaltimus, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimų stadijas (padaryti keturi tyčiniai nusikaltimai, iš jų vienas nesunkus, du apysunkiai ir vienas sunkus, visi nusikaltimai baigti), tinkamai įvertino jo asmenybę (nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, karinės tarnybos vietoje charakterizuojamas patenkinamai, nes jam buvo skirta drausminė nuobauda už buvimą tarnyboje apsvaigus nuo alkoholio) atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str.

D. T. 2004-03-23 ir 2005-05-22 jau buvo įvykdęs nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nuosprendžiu. Po jų įvykdymo D. T. įvykdė dar keturis naujus nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai rodo D. T. nenorą pasitaisyti ir laikytis įstatymų, jo antivisuomeninių nuostatų stiprumą ir polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, kad jis nedaro išvadų iš ankstesnio savo elgesio, todėl kolegija , atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad D. T. už šiuos nusikaltimus realios laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagrįstai.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog D. T. prisipažino padaręs visus nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, D. T. visus nusikaltimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, jam už atskirus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už BK 180 str. 1 d., 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius ir BK reikalavimų nepažeidė.

Subendrindamas D. T. už nusikaltimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK reikalavimų taip pat nepažeidė.

BK 75 str. nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Kadangi D. T. nuteistas ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo atidėti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesinaudojo L. T. mokėjimo kortele, tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu ir nepripažino jo kaltu panaudojus finansinei operacijai inicijuoti L. T. vardu išduotą AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgti į šį D. T. apeliacinio skundo motyvą ir keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

Tokiu būdu D. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2006-11-24 nuosprendį, nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija.

Iš faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas G. R. turto vagystės epizode, seka, kad G. J. kartu su D. S. ir V. S. nuėjus prie G. R. fermos, V. S. išlaužė fermos lentas ir jie visi įsibrovė į fermos vidų, iš kur visi pagrobė nukentėjusiojo G. R. turtą. Iš faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas plėšimo įsibraunant į L. T. butą epizode, matyti, kad G. J. į nukentėjusiosios butą įsibrovė ir pagrobė nukentėjusiųjų daiktus kartu su kitais bendrininkais. Tokie G. J. ir kitų bendrininkų bendri veiksmai abiejuose epizoduose, nukreipti į turto užvaldymą įsibraunant į patalpą viename epizode ir turto užvaldymą įsibraunant į patalpą bei pavartojant smurtą kitame epizode, rodo, kad G. J. svetimą turtą abiejuose epizoduose užvaldė bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. veikdamas bendrininkų grupėje, kiekvienam iš bendrininkų įvykdant bent dalį nusikalstamų veikų. G. J. bendrą tyčinį susitarimą užvaldyti svetimą turtą su kitais bendrininkais rodo visų jų bendri suderinti veiksmai, nukreipti į nukentėjusiųjų turto užvaldymą įsibraunant į patalpą viename epizode ir turto užvaldymą įsibraunant į patalpą bei pavartojant smurtą kitame epizode. Taigi, tiek G. J., tiek ir kiti bendrininkai, buvo nusikalstamų veikų vykdytojai, nes kiekvienas iš jų įvykdė bent dalį nusikalstamoms veikoms būtinų objektyviosios pusės veiksmų ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kito vykdytojo veiksmams ir juos papildė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į G. J. dalyvavimo nusikalstamose veikose pobūdį ir laipsnį bei teisingai pripažino G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o apeliacinio skundo teiginys, jog G. J. vaidmuo buvo antraeilis, jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi, todėl apylinkės teismas neteisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, skirdamas G. J. bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimų stadijas (padaryti keturi tyčiniai nusikaltimai, iš jų vienas nesunkus, du apysunkiai ir vienas sunkus, visi nusikaltimai baigti), tinkamai įvertino jo asmenybę – visus nusikaltimus padarė būdamas neteistu, charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimų padarymo metu nedirbo ir nesimokė), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str.

G. J. visus nusikaltimus įvykdė būdamas neteistu, todėl už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., apylinkės teismas G. J. pagrįstai paskyrė arešto bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatytų arešto bausmių vidurkius. Tuo tarpu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl apylinkės teismas pagrįstai už šį nusikaltimą G. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors G. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jis šį nusikaltimą padarė esant dviems jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, tačiau ir esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas už šį nusikaltimą G. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už BK 180 str. 2 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas pagal BK 180 str. 2 d. paskyrė G. J. per griežtą bausmę, nėra. Apeliacinio skundo argumentai, jog už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., G. J. turėjo būti paskirta BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams, atmetami kaip nepagrįsti, nes iš ginčijamos nuosprendžio formuluotės akivaizdu, kad teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į BK 61 str. reikalavimus, minimali bausmė už G. J. padarytą nusikalstamą veiką yra du metai, o ne tai, kad jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė

Subendrindamas G. J. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK reikalavimų taip pat nepažeidė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. J. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, o apeliaciniame skunde dėstomais motyvais bei nesant BK 54 str. 3 d., 62 str. ir 75 str. numatytų pagrindų, keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti už atskirus nusikaltimus G. J. paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, nėra pagrindo.

Dėl A. C. gynėjo apeliacinio skundo

Apylinkės teismo posėdžio metu A. C. parodė, jog D. T. atrakinus nukentėjusiosios buto duris, jis į butą įėjo pirmas. Jam iš paskos į butą įėjo kiti bendrininkai. Bute jis pamatė vyriškį, kurį mušė. Vėliau, šiam vyriškiui gulint ant grindų, liepė jam nesikelti ir nežiūrėti. Neradęs pinigų, jis iš buto išėjo. Iš buto nieko nepaėmė. Kodėl ėjo į butą, nežino, savo veiksmų paaiškinti negali (t.3, b.l. 19). Iš tokių nuteistojo A. C. parodymų, o taip pat iš kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų, matyti, kad A. C. advokato E. K. apeliacinio skundo teiginys, jog A. C. į butą patekęs nebuvo, prieštarauja paties nuteistojo parodymams, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. C. į nukentėjusiosios butą įsibrovė kartu su kitais bendrininkais, kur A. C. mušė nukentėjusįjį L. T., o vėliau jam liepė nesikelti nuo grindų ir nežiūrėti, tuo metu kiti A. C. bendrininkai iš minėto buto pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą, mokėjimo kortelę ir dokumentą. Tokie A. C. ir kitų bendrininkų bendri veiksmai, nukreipti į smurto pavartojimą ir turto užvaldymą įsibraunant į patalpą prieš patalpų savininko valią, rodo, kad jie visi nukentėjusiųjų turtą, mokėjimo kortelę ir dokumentą užvaldė bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. veikdami bendrininkų grupėje, kiekvienas iš jų įvykdė bent dalį nusikalstamos veikos – A. C. pavartojo smurtą, o kiti bendrininkai, pasinaudodami A. C. pavartotu smurtu, užvaldė nukentėjusiųjų turtą, mokėjimo kortelę ir dokumentą. A. C. ir kitų bendrininkų bendrą tyčinį susitarimą užvaldyti svetimą turtą, mokėjimo kortelę ir dokumentą, rodo jų bendri suderinti veiksmai, nukreipti į nukentėjusiųjų turto, mokėjimo kortelės ir dokumento užvaldymą smurtu, įsibrovus į patalpą – butą. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad A. C. ir kiti bendrininkai buvo plėšimo vykdytojai, nes kiekvienas iš jų įvykdė bent dalį plėšimui būtinų objektyviosios pusės veiksmų ir kiekvieno iš jų veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kito vykdytojo veiksmams ir juos papildė. A. C. negalėjo paaiškinti, dėl ko ėjo į nukentėjusiųjų butą ir tokio savo elgesio motyvų nurodyti negalėjo. Visa tai rodo, kad A. C. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jis atsako pagal jo ir kitų bendrininkų bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmes. Iš apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. C. ir kiti bendrininkai bendra nusikalstama veika pagrobė nukentėjusiųjų turtą, mokėjimo kortelę ir dokumentą – LR piliečio pasą, todėl, nežiūrint to, kad A. C., suduodamas smūgius nukentėjusiajam L. T., nereikalavo atiduoti turtą, pats jokio turto nepaėmė ir pagrobtu turtu nepasinaudojo, apylinkės teismas teisingai A. C. įvykdytas nusikalstamas veikas kvalifikavo taip pat, kaip ir kitų bendrininkų, t.y. pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., o A. C. advokato E. K. skundo teiginiai, jog A. C. smūgį L. T. sudavė tik iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veika iš BK 180 str. 2 d. turėtų būti perkvalifikuota į BK 138 str., kad A. C. dokumento ir mokėjimo instrumento nepagrobė, jų pagrobti su kitais asmenimis nebuvo susitaręs, šiais daiktais nepasinaudojo, todėl A. C. iš BK 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. turėtų būti išteisintas, nepagrįsti ir atmetami.

Teismas, skirdamas A. C. bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimų stadijas (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, iš jų vienas nesunkus, vienas apysunkis ir vienas sunkus, visi nusikaltimai baigti), tinkamai įvertino jo asmenybę (visus nusikaltimus A. C. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas, charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimų padarymo metu nedirbo ir nesimokė), atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str.

A. C. naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl A. C. BK 27 str. prasme yra recidyvistas, todėl sutinkamai su BK 56 str. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu už naujai įvykdytus nusikaltimus A. C. realios laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagrįstai, švelninti A. C. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes pagrindo nėra.

BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į tai, jog A. C. prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jis šiuos nusikaltimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, apylinkės teismas už šiuos nusikaltimus A. C. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius ir BK reikalavimų nepažeidė. Subendrindamas A. C. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, apylinkės teismas BK reikalavimų taip pat nepažeidė.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. C. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, o advokato E. K. apeliaciniame skunde dėstomais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui gali tik tada, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles. Nuteistojo A. C. gynėjas savo apeliaciniame skunde nors ir prašo panaikinti nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti teismui iš naujo, tačiau aplinkybių, rodančių teismo šališkumą ar teismingumo taisyklių pažeidimą neįvardija. Kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. C. baudžiamąją bylą, buvo šališkas, ar kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo tenkinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų V. S., D. T., G. J. ir A. C. gynėjo E. K. apeliacinius skundus atmesti.