- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2-340-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- BUAB „Edilika“
- Kategorijos
- 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Daivai Lianzbergienei, dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Lygaudui Petroniui, atsakovui M. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-340-544-09 pagal ieškovo BUAB „Edilika“ ieškinį atsakovui M. Č., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Vilnesta“, dėl 8058,12 Lt priteisimo žalai atlyginti, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8058,12 Lt žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nuo 2600 Lt ieškinio dalies ieškovas atsisakė dėl to, jog buvo susitarta dėl besąlyginės franšizės ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Nurodė, kad BUAB „Edilika“ 2007-04-03 nutartimi iškelta bankroto byla. Patikrinęs sandorius administratorius nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą tretysis asmuo UAB „Vilnesta“ buvo skolingas ieškovui 8058 Lt, tačiau ieškinys dėl šios skolos priteisimo teismų sprendimais atmestas nustačius, kad 2000-06-28 dieną atlikta užskaita tarp ieškovo ir trečiojo asmens teisėta. Užskaita atlikta iš apmokėjimo už pervežimą sumos, nes ieškovas pervežimo metu sugadino trečiojo asmens krovinį. Atsakovas buvo ieškovo direktorius, todėl žinojo, kad krovinio sugadinimo metu ieškovė buvo sudariusi draudimo sutartį su UAB „Baltic garant“, pagal kurią buvo apdrausti ieškovo turtiniai interesai dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims pervežant krovinius. Todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas privalėjo kreiptis į draudimo kompaniją, iš kurios būtų gavęs 5458,12 Lt draudimo išmoką, atskaičius 2600 Lt franšizę. Kadangi atsakovas šios savo pareigos neatliko, bendrovė negavo minėtos išmokos, kas ir yra ieškiniu prašoma priteisti žala. Nors žala padaryta 2000-2001 metais, tačiau bankroto byla iškelta 2007 metais, ir tik nuo tada tegalėjo reikšti ieškinius žalai atlyginti. Iki tol atsakovas veiksmais veikė prieš bendrovę, nes nesiėmė priemonių išmokai gauti, todėl yra pagrindas atstatyti 3 metų ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nuostatas administratorius turi patikrinti sandorius už ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį, ir šiuo atveju laikoma, kad jis apie sandorių sudarymą sužinojo nuo dokumentų gavimo dienos. Nesikreipimas į bendrovę nėra sandoris, kurį galima peržiūrėti pagal minėtas ĮBĮ nuostatas. Nurodytos draudimo išmokos negavimas neturėjo įtakos galimybei atsiskaityti su kreditoriais, ir ieškovas to neįrodė (CPK 12, 178, 179 str.). Kadangi žala padaryta 2000 metais, tai ieškovas praleido CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas visiškai nepagrįstai prašo iš jo priteisti 2600 Lt franšižės sumą, kurios bendrovė bet kokiu atveju nebūtų gavusi. Nurodo, kad ieškinys turėtų būti atmestas pritaikius ieškinio senatį, nes ieškovas jos atstatyti neprašo. Be to, nurodė, kad jis žinojo ir suprato, kad, kaip bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, privalo kreiptis į draudimo bendrovę dėl išmokos gavimo, tačiau norėjo išlaukti senaties terminą bijodamas, kad jam nebūtų pareikštas didesnis ieškinys dėl žalos atlyginimo pervežant minėtą krovinį. Baigiantis senaties terminui, sunkiai susirgo, buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, vėliau ilgą laiką gydėsi, šiuo metu yra ribotai darbingas. Jeigu ieškinį būtų nuspręsta tenkinti, prašė dėl sunkios turtinės padėties ieškinio sumą sumažinti.
Tretysis asmuo UAB „Vilnesta“ į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta nustatyta tvarka, neatvyko, atsiliepimo nepateikė (b. l. 23, 37, 40, 49, 50, CPK 121 str., 122 str. 2 d., 123 atr 2 d., 4 d).
Ieškinys priteisti iš atsakovo 8058,12 Lt tenkintinas iš dalies: ieškovui iš atsakovo priteisiama 3275 Lt žalai atlyginti, civilinė byla dėl 2600 Lt priteisimo nutraukiama CPK 293 str. 4 p., 294 str. pagrindais, o likusioje dalyje ieškinys atmetamas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Edilika“, atstovaujama atsakovo M. Č., ir UAB „Vilnesta“ 2000-03-03 sudarė tarptautinio krovinių pervežimo keliais sutartį-užsakymą, pagal kurį vežėjas UAB „Edilika“ įsipareigojo pervežti užsienio įmonės Treans-Ver-Service GmbH krovinį iš Vokietijos per Rusiją į Kazachstaną, o užsakovas UAB „Vilnesta“ įsipareigojo sumokėti vežėjui už pervežimo paslaugas 4 200 DM (civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 65). Krovinį pristačius į paskirties vietą gavėjui, buvo nustatyta, kad 40 maišų krovinio apgadinta ( civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 14, 126, 130-132). 2000-03-20 užsakovas UAB „Vilnesta“ pareiškė vežėjui UAB „Edilika“ pretenziją, kurioje nurodė, kad sugadinto krovinio vertė pagal tarptautinio krovinio pervežimo sąskaitą yra 4 500 DM, dėl pareikšto žalos dydžio rekomendavo kreiptis į draudimo kompaniją, prašė apmokėti už krovinio sugadinimą 4 500 DM. Šią pretenziją UAB „Edilika“ patvirtino (civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 66). 2000-05-05 krovinio siuntėjas pareikalavo iš užsakovo UAB „Vilnesta“ pateikti žalos protokolą ir pervežimą vykdžiusio vairuotojo nuomonę, o 2000-05-12 pareiškė pretenziją ir sąskaitą atlyginti 5 100 DM žalą dėl to, kad iškraunant krovinį Kazachstane Ust-Kamenogorske buvo nustatytas 40 maišų apgadinimas (civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 24-25, 133-136). 2000-05-31 UAB „Edilika“ išrašė UAB „Vilnesta“ PVM sąskaitą-faktūrą sumokėti už pervežimo paslaugas 8 058,12 Lt (civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 10). 2000-06-28 minėtos sutarties šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo UAB „Edilika“ pripažino, kad, vykdydama 2000-03-03 sutartį-užsakymą, padarė UAB „Vilnesta“ 8 058,12 Lt žalą, kurią prašė įskaityti į krovinio pervežimo 8 058,12 Lt kainą ir šalys sutarė, kad po įskaitymo UAB „Vilnesta“ nebeskolinga UAB „Edilika“. Šis įskaitymas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas teisėtu ir pagrįstu (civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 8, CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 2 d., 6.134 str.). Ieškovė laikotarpiu nuo 2000-03-02 iki 2001-03-01, t. y. minėto pervežimo metu, kada 4 500 DM sumai buvo apgadintas krovinys, DK UAB „Baltik Garant“ buvo apdraudusi pagal draudimo polisą, kurios serija 002 CMR Nr. 000136, savo turtinius interesus dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui ir jo turtui pervežant ir ekspedijuojant krovinius TKPS/CMR sąlygomis 1 400 000 Lt vieno draudiminio įvykio limitu su 2600 Lt besąlygine franšize (b. l. 28-33). Ieškovas UAB „Edilika“, atstovaujama jos direktoriaus, atsakovo M. Č., į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos gavimo nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė.
Ieškinys atsakovui dėl 5458,12 Lt priteisimo žalai atlyginti grindžiamas deliktinės atsakomybės nuostatomis. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismo nuomone, ieškovas byloje esančių įrodymų visuma atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas įrodė. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai, kurie turi būti atlyginami visiškai, nes įstatymai bendrovės valdymo organai numato pilnutinę materialinę atsakomybę (CK 6.249 str 1 d., 6.251 str. 1 d.). Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį yra pagrindas sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.). Todėl ieškinys tenkinamas iš dalies.
Panevėžio apygardos teismo 2007-04-03 nutartimi UAB „Edilika“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis (b. l. 6). Pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. administratorius gali pareikšti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratoriaus ieškinys šios bylos atsakovui pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindu, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.
Šioje bei civilinėje byloje Nr. 2-407-278-2007 esančių įrodymų visuma nustatyta ir byloje nebuvo ginčijama, kad UAB „Edilika“ įregistruota 1995-11-28, jos steigėjas, pagrindinis akcininkas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas (direktorius) buvo atsakovas M. Č. (b. l. 6, 49, civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 15, 16, 68-69). Pagal teismų praktiką, bendrovių administracijos vadovų žalos, padarytos bendrovei, santykiams reguliuoti taikytinos ABĮ ir CK deliktinės civilinės atsakomybės teisės normos, o administracijos (bendrovės) vadovo ir bendrovės santykiai atitinka civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos, nes administracijos vadovui pavedama veikti bendrovės vardu Akcinių bendrovių įstatymo ir bendrovės įstatų pagrindu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001, 2001-10-16 nutartis, priimta byloje V. P. ir Radviliškio rajono savivaldybė, Nr.3K-7-760/2001, 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., Nr. 3K-3-298/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-7-760 V. P. v. UAB ,,Radviliškio autobusų parkas” ir kt.). Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. ABĮ 19 str. 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti ir CK 2.87 str., kuriame numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir pan. Pagal CK 2.87 str. 7 d. juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi, pagal DK 255 str. 5 p. darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2008). Byloje nepateikta įrodymų, kad steigimo dokumentai ar sutartis šiuo atveju numatė kitaip.
Byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, kad nuo 2000-03-02 iki 2001-03-01, t. y. laikotarpiu, kai 4 500 DM sumai buvo apgadintas ieškovo pervežamas krovinys, DK UAB „Baltik Garant“ ieškovė UAB „Edilika“ pagal draudimo polisą, kurios serija 002 CMR Nr. 000136, savo turtinius interesus dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui ir jo turtui pervežant ir ekspedijuojant krovinius TKPS/CMR sąlygomis buvo apdraudusi 1 400 000 Lt vieno draudiminio įvykio limitu su 2600 Lt besąlygine franšize (b. l. 28-33). Atsakovas pripažįsta, kad jis suprato ir žinojo, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, turėjo pareigą nustatyta tvarka kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo. Teigia, jog apie patirtą žalą bendrovei pranešė, tačiau, siekdamas užsitikrinti, kad jam dėl krovinio sugadinimo nebus pareikštas didesnis ieškinys, nes akte buvo nurodyta didesnė žala, laukė, kol jam bus pareikštas ieškinys ir neprašė, kad būtų išmokėta draudimo išmoka. Kadangi besibaigiant ieškinio senačiai sunkiai susirgo, o po ilgalaikio gydymo pamiršo apie kreipimąsi į draudimo kompaniją, draudimo išmoka liko neišreikalauta. Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Edilika“ jau nuo 1997 metų turėjo finansinių sunkumų, jai taikytos sankcijos dėl mokestinių nepriemokų, 2002-08-01, 2006-12-04 sprendimas skolas VSDFV biudžetui buvo nutarta išieškoti ne ginčo tvarka. Bankroto byla 2007-04-03 teismo nutartimi UAB „Edilika“ iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį, o šio kreditoriaus pradelstas įsiskolinimas tesudarė 3691 Lt (b. l. 6, civ. bylos Nr. 2-407-279-07, b. l. 68-69). Jeigu atsakovas būtų nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsis dėl minėtos draudimo išmokos gavimo būtų buvę realios galimybės atsiskaityti su šiuo 2-osios eilės kreditoriumi. Todėl sprendžiant dėl atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, atsakomybės yra pagrindas spręsti, kad jis neatliko veiksmų, kuriuos kaip bendrovės vadovas privalėjo atlikti - įvykus draudiminiam įvykiui nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos gavimo – todėl neveikė išimtinai UAB “Edilika“ interesais ir neįvykdė ABĮ 37 str. įtvirtintų draudimų ir pareigų, padarė bendrovei žalą, kurią privalo atlyginti, ir tai, teismo nuomone, tiesiogiai susiję su netinkamu bendrovės vadovo (atsakovo) pareigų atlikimu (CK 6.246 str. 1 d.).
Šiuo atveju atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos jis nepaneigė – nepateikė patikimų argumentų, kurie duotų pagrindą pripažinti, jog jis minėtu virš aptartu neveikimu nepadarė bendrovei nuostolių, nesikreipdamas į bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo įvykus draudiminiam įvykiui veikė išimtinai ieškovės interesais ir siekė bendrovei finansinės ar kitokios naudos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nustatyta tvarka kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo, kad ji būtų buvusi neišmokėta ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių.
Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio nėra pagrindo atmesti dėl senaties termino pasibaigimo, tai atsakovas prašė sumažinti žalos dydį, nes nesikreipė dėl išmokos gavimo dėl to, kad 2002 metais sunkiai susirgo, buvo insultas, vėliau diagnozuota onkologinė liga, 2003 metais suteiktas neįgalumas, atsakovas neteko 65 procentų darbingumo, turi klausos sutrikimų, gauna apie 1000 Lt invalidumo pensijos, nedirba, išlaiko nepilnametę dukrą, žmona uždirba apie 2000 Lt (b. l. 41-43, 51). Atsakovas nurodė, kad žalai pagal savo finansines galimybes sutiktų sumokėti apie 1000 Lt. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo savalaikį nesikreipimą į draudimo įtakojo ir sunki liga bei į byloje turimus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas ieškinį sumažinti 40 procentų iki 3275 Lt, nes be minėtų duomenų, kurie patvirtina atsakovo turtinės padėties sunkumą, yra duomenų ir apie tai, kad atsakovas turi namą Vaivadų gyvenvietėje Panevėžio rajone, apie 30 ha žemės, kurią nuomoja, jo žmona, atsakovo paaiškinimu, gauna apie 2000 Lt darbo užmokestį. Įrodymai apie visiškai išsamią atsakovo turtinę padėtį (nekilnojamą registruotą turtą, indėlius, turtines teises ir pan.) nepateikti. Todėl mažinti ieškinį iki atsakovo nurodyto dydžio nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovas turėjo įrodyti ir byloje esančiais įrodymais įrodė visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos dydį, kurį teismas dėl virš nurodytų argumentų sumažina iki 40 procentų iki 3275 Lt (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.).
Atsakovas atsiliepime ieškinį prašo atmesti pritaikius pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 8 d.). Šis prašymas vertintinas nepagrįstu ir atmestinas. Teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau jis praleistas dėl svarbios priežasties, todėl pažeista ieškovės teisė ginama, o praleistas ieškinio senaties atnaujinamas (CK 1.131 str.). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais argumentais.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-03-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, kad ieškinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, nustatytu ieškinio senaties terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto šio instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytą terminą, kai teismo pripažįstama, kad šis praleistas dėl svarbios priežasties, kurią nustačius pažeista teisė turi būti ginama (1964 m. CK 90 str. 2 d., 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200210-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).
UAB „Edilika“ kaip juridiniam asmeniui ir jos valdymo organams (atsakovui) faktas, kad pervežimo metu iš dalies sugadintas krovinys, kad įvyko draudiminis įvykis ir reikia kreiptis į draudimo bendrovę, neabejotinai paaiškėjo 2000 metų kovo mėnesį, kada buvo gauti įrodymai apie krovinio sugadinimą pervežimo metu, kurių ieškovas neginčijo ir atlygino užskaitos būdu. Nutartis iškelti UAB „Edilika“ bankroto bylą įsiteisėjo 2007-04-13 (b. l. 6-8). Naujasis CK numatė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas į teismą dėl 8058,12 Lt išieškojimo restitucijos pagrindu pirmą kartą kreipėsi 2007-09-04 (civ. byla Nr. 2-407-278-2007, b. l. 34). Teismo sprendimas šiuo pagrindu ieškinį atmesti įsiteisėjo 2008-12-30 (civ. bylos Nr. 2-407-278-2007, b. l. 141-147). Šioje byloje dėl 8058,12 Lt priteisimo iš atsakovo ieškovas kreipėsi 2009-02-18 (b. l. 4), t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. CK ir ĮBĮ neįvardyta ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių ar kriterijų, kuriuos nustačius yra pagrindas pasibaigusį terminą atnaujinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino metu buvusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku ginti savo pažeistas teises (pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-260/2006). Ieškovas pripažįsta, kad trijų metų ieškinio senaties terminą praleido ir prašo jį atstatyti dėl to, kad apie žalą sužinojo perėmęs įmonės dokumentus po bankroto bylos iškėlimo, imtis priemonių teismine tvarka išieškoti minėtą skolą galėjo tik įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, nes iki tol atsakovas, kuris buvo vienintelis akcininkas ir bendrovės administracijos vadovas, neatliko savo pareigų, į draudimo bendrovę ir teismą dėl draudimo išmokos ir dėl žalos atlyginimo nesikreipė (b. l. 4-5).
Atsakovas teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ (2001-03-20 įstatymo redakcija) 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas 36 mėnesių laikotarpis, per kurį iki bankroto bylos iškėlimo administratorius turi patikrinti sandorius priešingus įmonės veiklos tikslams ir galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau tokiu pagrindu buvo ginčijamas 2000-06-28 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas civilinėje byloje Nr. 2-407-278-2007, kurioje teismo sprendimas ieškinį atmesti dėl jo nepagrįstumo yra įsiteisėjęs. Šioje byloje ieškovas ieškinio pagrindu nurodo deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą ir šiuo pagrindu žalą prašo priteisti iš atsakovės. Teismo nuomone, byloje nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo aplinkybių ir priežasčių duoda pagrindą pagrįstai išvadai, kas ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo konkrečiu atveju būtent juridinio asmens vadovo – atsakovo - neveikimas vertintinas kaip svarbi ieškinio senaties termino reikalavimui pagal juridinio asmens ieškinį praleidimo priežastis, nes nebuvo kam pareikšti ieškinį. Pats atsakovas buvo ieškovo steigėjas, vienintelis akcininkas, direktorius. Todėl akivaizdu, kad buvo interesų konfliktas, kad atsakovas, dėl neveikimo ir ligos pats praleidęs kreipimosi dėl draudimo išmokos išieškojimo terminą, nebuvo suinteresuotas ginti pažeistas ieškovo teises ir veikti prieš save patį. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant. Tačiau šiuo atveju ne kitas civilinio teisinio santykio dalyvis, t. y. ieškovas, pagrįstai tikėjosi, jog bus atsisakyta nuo teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, bet pats atsakovas taip neveikdamas tikėjosi, jog po tam tikro įstatymu nustatyto laiko ieškovo teisės negalės būti ginčijamos ir tokiu būdu ji išvengs žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nutartyje iškelti bankroto bylą numatytus terminus būtinoms bankroto procedūroms atlikti, kreditorių susirinkimui sušaukti, administratoriui suteikti pavedimą atstovauti bendrovę, ieškovas pirmąjį ieškinį dėl skolos priteisimo, o sprendimui įsiteisėjus – ir šį antrąjį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareiškė per protingą terminą, todėl yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Esant panašioms faktinėms aplinkybėms, analogiškai formuojama ir teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A–88/2001). Dėl išdėstyto, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių CK 1.131 str. 2 d. pagrindu. Kadangi bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, turi viešąjį interesą, tai teismas mano, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, apie tai, jog, nesant ieškovo ieškinyje suformuoto reikalavimo atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas negali šio termino atnaujinti, nes tokio pobūdžio bylose teismas turi teisę ir be rašytinio ieškovo prašymo, tačiau esant nurodytam faktiniam pagrindui, savo iniciatyva praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas administratorius Lygaudas Petronis pripažino, kad dalis atsakovo atsiliepimo argumentų yra pagrįsti, ir atsisakė ieškinio dalies dėl 2600 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, nes minėta suma bet kokiu atveju iš draudimo bendrovės nebūtų buvusi gauta, kadangi draudimo polise šiai sumai buvo numatyta besąlyginė franšizė (b. l. 28-33). Atsisakyti ieškinio dalies yra šalies teisė, numatyta įstatyme ir aptarta pavedimo dokumentuose (CPK 42 str. 1 d., 55 str., b. l. 6). Tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Iš atsisakymo nuo dalies ieškinio motyvų matyti, kad tai nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bylos dalies nutraukimo dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės, numatytos CPK 293 str., 294 str., išaiškintos teismo posėdyje. Todėl priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies ir šioje dalyje bylą nutraukti nėra kliūčių.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai žyminis mokestis valstybei iš atsakovo priteisiamas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1p., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 2 d.). Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos į valstybės biudžetą iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (40,5 % patenkintų reikalavimų; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 2). Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 263 str., 265 str., 269 str.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
-BUAB „Edilika“ (į. k. 6865666, buveinė – Žalginio g. 6., Karsakiškio sen., Panevėžio rajonas, a. s. Nr. LT93 7044 0600 0266 AB SEB Vilniaus bankas) – 3275 (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis) Lt žalai atlyginti, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (3275 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
-į valstybės biudžetą – 98 (devyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš ieškovo BUAB „Edilika“ į valstybės biudžetą priteisti 18 (aštuoniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Civilinės bylos Nr. 2-340-544-09 pagal BUAB „Edilika“ ieškinį atsakovui M. Č. dalį dėl 2600 Lt priteisimo nutraukti ieškovo atstovui atsisakius šios ieškinio dalies, o teismui šį atsisakymą priėmus.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.