Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-16 · Administracinė byla Nr. I-1747-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
I-1747-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06648-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
B. T., S. M., E. S., L. S., I. V., I. B., A. B., P. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1747-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06648-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjai B. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M., E. S., L. S., I. V., I. B., A. B., B. T. ir P. S. skundus atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjos S. M., E. S., L. S. ir I. V. su 2013 m. lapkričio 11 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovių nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėjos skundą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (t. 1, b. l. 1-4). Pareiškėja A. B. su 2013 m. gruodžio 5 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 105-107). Pareiškėja B. T. su 2013 m. gruodžio 31 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 151-153). Pareiškėja I. B. su 2014 m. sausio 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir jį keitusių įstatymų nuostatų taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 3 m. laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo skundo padavimo teismui dienos (t. 1, b. l. 181-182). Pareiškėjas P. S. su 2014 m. sausio 16 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, atitinkančią skirtumą tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų apskaičiuotas ir išmokėtas, taikant iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusius pareiginės algos koeficientų ir priedų už valstybės tarnautojų kvalifikacines klases dydžius (t. 2, b. l. 2–5). Pareiškėjai skundus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.

Atsiliepimas

2. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, kad skundai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus AVMI yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus AVMI vadovavosi galiojusiais teisės aktais ir jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų; šiuo atveju tinkama atsakovė yra Lietuvos valstybė, nustačiusi Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, dėl kurio pareiškėjai negavo prašomo priteisti darbo užmokesčio, taip pat prašo dėl ginčo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 56-58, 123-125, 156-158, 186-188, t. 2 b. l. 9-11).

II

Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja B. T. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. M., E. S., L. S., I. V., I. B., A. B., B. T. ir P. S. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės, t. 1, b. l. 21-23, 30-32, 39-41, 46-48, 73-86, 112-113, 115-116, 118-120, 131-134, 162-164, 189-192; t. 2 b. l. 15-18). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų . S. M., E. S., L. S., I. V., I. B., A. B., B. T. ir P. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis