- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-532-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. P., E. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. P. ir E. P. bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 02 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. P. , E. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija dėl pažeistų teisių, žalos atlyginimo, sprendimo panaikinimo ir projektavimo sąlygų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovės L. P. ir E. P. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei ir prašė atstatyti jų pažeistas teises: atstatyti senaties terminus apskųsti atsakovo veiksmus; panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimą Nr. T-530, kuriuo nutarta paimti jiems priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , Kaunas visuomenės reikmėms; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę išduoti jiems projektavimo sąlygas statyti dviejų aukštų su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , Kauno m.; priteisti iš atsakovo 5000 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 1998-04-28 sprendimais joms buvo atstatytos nuosavybės teisės į motinos R. H. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2005-02-09 jos ir E. L. sudarė preliminarią žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį pagal kuria jos įsipareigojo iki 2006-04-01 parduoti E. L. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaunas, su jose esančiais gyvenamojo namo pamatais, perduodant projektavimo sąlygas, statybos leidimą bei visą projektinę dokumentaciją reikalinga gyvenamojo namo statybai - 2-jų aukštų su mansardą, cokoliniu aukštu ir garažu. Todėl ieškovės kreipėsi į Kauno m. savivaldybės urbanistikos skyrių dėl projektavimo sąlygų išdavimo gyvenamajam namui statyti. 2005 m. balandžio mėnesį Urbanistikos skyrius informavo jas, kad projektavimo sąlygų neišduos, nes jiems priklausantis žemės sklypai Plungės g. patenka į Bendrame plane numatyto Lazūnų g. - Neries krantinės tilto prieigų ir transporto mazgo teritoriją. 2005 m. spalio mėnesį ieškovės gavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimą Nr. T-530, kuriuo jų žemės sklypai paimami visuomenės reikmėms ir organizuojamas žemės sklypų detalus planavimas. Ieškovės šio sprendimo neskundė tikėdamos, kad žemės sklypu paėmimas bus vykdomas operatyviai, joms bus pasiūlyti kiti žemės sklypai arba sumokėtą žemės sklypu rinkos vertė. Tačiau kiek ieškovėms žinoma iš pokalbių su Kauno miesto savivaldybės pareigūnais, tilto statybos gali prasidėti po 2010 metų, finansavimo nėra, detalus planavimas neprasidėjo ir jos mano, kad tuo atsakovas pažeidžia jų teises disponuoti joms priklausančiais žemės sklypais, todėl atsisakymas išduoti statybos projektavimo sąlygas ir sprendimas dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms turi būti panaikintas. Taip pat ieškovės prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt žalą, kuri atsirado nutraukius preliminarią žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį ir sumokėjus pirkėjai E. L. 5000 Lt baudą už sutarties nevykdymą, nes atsakovas atsisakė išduoti gyvenamojo namo projektavimo sąlygas. Šie nuostoliai atsirado dėl atsakovo pareigūnų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 1998-04-28 sprendimais Nr. 1408 ir Nr. 1409 ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. H. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 43, Kaunas. Žemės sklypų paskirtis – gyvenamųjų namų statybai. Taip pat teismas nustatė, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-12-29 sprendimą Nr. T-242 patvirtinti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą matyti, jog ieškovėms priklausantys žemės sklypai įtraukti į Lazūnų g.- Neries krantinės tilto prieigų statybą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005-09-29 sprendimu T-530 įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planavimą, parengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovės šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl teismas sprendė, kad ieškovės terminus praleido. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo priimtuose aktuose nenurodyti konkretūs jų apskundimo terminai, nenurodyti šio sprendimo vykdymo terminai, atsakovo padalinio atsakymuose ieškovams nenurodyta galimybė disponuoti jiems priklausančiais žemės sklypais iki bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, padarė išvadą, kad ieškovės dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytus terminus atsakovo priimtiems aktams apskųsti, todėl terminus atnaujino. Teismas konstatavo, kad atsakovo tarybos 2005-09-29 sprendimas Nr. T-530 organizuoti žemės sklypų detalųjį planavimą ir rengti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamas procedūras dėl ieškovių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams atitinka LR Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924. patvirtintas Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėmis. Todėl teismas padarė išvadą, kad iš esmės ieškovių teisių disponuoti žemės sklypais nepažeidžia, ir naikinti sprendimo įstatyminio pagrindo nėra. Remiantis LR Žemės įstatymo VIII skyriumi, kuriame nurodyta, kad sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priima apskrities viršininkas, teismas nustatė, kad sprendimas paimti iš ieškovų žemės sklypus visuomenės poreikiams nepriimtas, todėl niekas negali suvaržyti žemes savininkų teises disponuoti jiems priklausančia žeme ir atsakovo atsisakymas išduoti ieškovei E. P. gyvenamojo namo projektavimo sąlygas pažeidžia ieškovių teises ir prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadas, kad atsakovo atsisakymas išduoti ieškovams gyvenamojo namo projektavimo sąlygas pažeidė ieškovių nuosavybės teises, kurios turi būti atstatytos, todėl atsakovą įpareigojo išduoti ieškovei L. P. projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai. Teismas atmetė ieškovių reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, kadangi konstatavo, kad ieškovės nepateikė neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad jos patyrė 5000 Lt žalą dėl atsakovo kaltės, nes be ginčo sumokėjo pirkėjai baudą, dėl kurios iš esmės nebuvo kaltos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo išduoti L. P. projektavimo sąlygas statyti gyvenamąjį pastatą ir garažą adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno mieste, ir dalyje, kurioje priteista iš atsakovo L. P. 100 Lt žyminis mokestis ir 500 Lt atstovavimo išlaidų ir šiose dalyse priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodoma, kad skundžiamoje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas ir neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes. Atsakovo nuomone, teismas nors ir nustatė, kad ieškovėms priklausantys žemės sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į perspektyvinę infrastruktūros teritoriją, tačiau įpareigojo išduoti projektavimo sąlygas, neatitinkančias šio plano sprendinių. Priimdamas tokį sprendimą teismas netinkamai pritaikė Konstitucijos 23 str., pažeidė CK 4.37 str. 1 d., Teritorijų planavimo įstatymo 9 str. 2 d. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242, dalis sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėta kaip perspektyvinė, po 2010 metų infrastruktūros teritorija ir gyvenamojo namo statybos tokioje teritorijoje prieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, todėl nuosavybės teisė į sklypą (duomenys neskelbtini) turi būti įgyvendinama nepažeidžiant bendrojo plano sprendinių. Taip pat skunde nurodoma, kad sprendimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę išduoti L. P. projektavimo sąlygas statyti gyvenamąjį pastatą ir garažą adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, galėjo būti priimtas tik pripažinus neteisėtu ir panaikinus atsakovo sprendimą neišduoti sąlygų sąvado, tačiau ieškovės tokio reikalavimo byloje nekėlė. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atnaujino ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio ieškinio senaties teminą pareikšti reikalavimui įpareigoti Kauno miesto savivaldybę išduoti projektavimo sąlygas statyti dviejų aukštų su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , Kaune, kadangi ieškovių nurodyta termino praleidimo priežastis, remiantis LR teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, subendrinimo apžvalga, nelaikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Atsakovo nuomone, teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Visi E. P. reikalavimai buvo atmesti, o iš trijų L. P. reikalavimų patenkintas vienas. Apskaičiuojant L. P. iš atsakovo priteistiną žyminio mokesčio dalį, abiejų ieškovių sumokėta suma turėjo būti dalinama per pusę ir gauta suma dalinama iš trijų. Apskaičiuojant L. P. iš atsakovo priteistiną atstovavimo išlaidų dalį, už atstovavimą advokatui sumokėta suma taip pat turėjo būti dalinama iš trijų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės L. P. ir E. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovių atmesto reikalavimo panaikinti Kauno m. savivaldybės Tarybos 2005-09-29 sprendimą Nr. T-530 ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo būtų atstatytos pažeistos ieškovių teisės, ir šį reikalavimą tenkinti.
Ieškovių teigimu, teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Ieškovės nurodė, kad pirmos instancijos teismo atsisakydamas teismo sprendimu tenkinti jų reikalavimą dėl atsakovo Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimo Nr. T-530 panaikinimo, tame pačiame teismo sprendime pripažįsta, kad minėtas atsakovo sprendimas Nr. T-530, liečiantis abiejų ieškovių interesus, pažeidžia ieškovių nuosavybės teisę disponuoti jų nuosavybe. Teismas, tenkindamas ieškovių ieškinio dalini reikalavimą dėl projektavimo sąlygų išdavimo ieškovei L. P. turėjo tenkinti ir ieškovių reikalavimą dėl atsakovo Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-09-29 sprendimo Nr. T-530 panaikinimo, nes sprendimas pažeidžia abiejų ieškovių, kaip žemės sklypų savininkų, teises (LR CK 4.37 str., 4.98 str.) naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį naudojant jį namų valdai. Šiuo metu niekas neorganizuoja ieškovių žemės sklypų detaliųjų planų įrengimo ir nesiruošia to artimiausioje ateityje daryti, tai patvirtina ir atsakovo teismui pateiktas 2007-01-19 raštas Nr. 500-2-19, kuris tik patvirtina atsakovo nekonkrečią poziciją ieškovėms rūpimais klausimais bei tą aplinkybę, kad atsakovas nuo pat ginčijamo 2005-09-29 sprendimo Nr. T-242 iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ar kokiu kitu būdu bandė išspręsti susidariusią situaciją dėl mūsų pažeistų teisių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismas atmesdamas ieškovių reikalavimą panaikinti tarybos sprendimą teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai taikė teisės aktus, o ieškovės nenurodo, kokias konkrečiai jų teises pažeidžia tarybos sprendimas – kokie papildomi apribojimai sklypams (duomenys neskelbtini) atsirado priėmus ginčijamą sprendimą.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pagrįstai įpareigojo atsakovą išduoti ieškovei L. P. projektavimo sąlygas gyvenamojo namo statybai ir šį ieškininį reikalavimą teismas tenkino. Taip pat teismas ieškinio senaties praleidimo priežasčių atnaujinimo klausimą išsprendė teisingai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str.3-4 dalys) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Ieškovių teigimu, teismas, dalinai tenkindamas jų ieškinį, atsižvelgdamas į šios bylos konkrečias aplinkybes, bylos sudėtingumą ir eigą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ir pagrįstai priteisė L. P. 500 Lt - tai nėra per didelė suma už advokato teikiamas teisines paslaugas tokio pobūdžio byloje ir tai neprieštarauja LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės ir jų atstovė savo apeliacinį skundą palaikė, o atsakovo skundą prašė atmesti. Atsakovo atstovė prašė patenkinti Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, o ieškovių skundo netenkinti.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės siekia apginti savo, kaip žemės sklypų savininkų teises, susidarius teisinei situacijai, kuomet nėra pradedama žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tačiau ribojama ieškovių teisė savo nuožiūra jų turimą sklypą valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Kolegija sprendžia, jog šioje byloje yra taikytinos ne tik Civilinio kodekso, bet ir Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatos. Vienu iš reikalavimų ieškovės prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę išduoti joms projektavimo sąlygas statyti dviejų aukštų su mansarda ir cokoliniu aukštu bei garažu gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , Kauno m., būtent šį jų reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino. Teismas konstatavo, kad pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-12-29 sprendimu Nr.T-242 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (b.l. 19-20), ieškovių sklypai įtraukti į Lazūnų g. – Neries krantinės tilto prieigų statybą, tačiau sprendė, jog projektavimo sąlygų statyti gyvenamąjį namą išdavimui tai reikšmės neturi.
Sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Tokiu būdu, minėtasis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas būtų privalomas ir ieškovėms, nustačius, kad jų sklypai (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal šį planą patenka į perspektyvinę infrastruktūros teritoriją. Statybos įstatymo 20 straipsnis statinio projekto rengimą bei projektavimo sąlygų išdavimą taip pat sieja su teritorijų planavimo dokumentais. Kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai padaryti, kad ieškovių sklypai pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą tikrai patenka į jau minėtą perspektyvinę infrastruktūros teritoriją. Byloje tėra pateiktas miesto bendrojo plano pagrindinis brėžinys, kuriame net nėra pažymėta Plungės gatvė. Teismas neturi specialių žinių teritorijų planavimo srityje, todėl spręsti pagal tokį brėžinį ar tikrai šie sklypai patenka į jau minėtą perspektyvinę teritoriją nėra jokios galimybės. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių faktinių bylos aplinkybių visiškai netyrė ir nesiaiškino. Pastebėtina tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovės tvirtino, jog Plungės gatvėje vyksta gyvenamųjų namų statybos ir šiai aplinkybei patvirtinti teikė įrodymus – fotonuotraukas, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatė kokia iš tiesų Plungės gatvės dalis galėtų patekti į jau minėtą teritoriją (b.l.79, 121). Pirmosios instancijos teismas galutinai ieškovių pozicijos neišsiaiškino ir nenustatė, ką ieškovės laiko savo teisių pažeidimu: ar joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pagal bendrąjį planą įtraukimą į perspektyvinę infrastruktūros teritoriją (jeigu tokia faktinė aplinkybė būtų tikrai nustatyta) ar valstybinės institucijos neveikimą, kuris pasireiškia žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėjimu ir teisiškai neapibrėžtos situacijos jų atžvilgiu sudarymu.
Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms arba teismui.
Ieškovės reikalavimo dėl bendrojo plano nuginčijimo nepareiškė, vienok, teismas, matydamas kokie yra tikrieji ieškovų ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Šiam principui įgyvendinti teismas turėjo galimybę pasinaudoti CPK 159 str. jam suteiktomis galiomis ir, pateikdamas klausimus patikslinti ir išsiaiškinti tikruosius ieškovų reikalavimus. Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6,7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Toks pagrindas apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos pakankamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Be to, apeliaciniame procese įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui galimybės ribojimas (CPK 314 straipsnis). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Išdėstytų argumentų pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, ir pagal pateiktus įrodymus, ir pareikštus ieškinio reikalavimus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t.y. nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme, Sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išsiaiškinti tikrąją bylos esmę – ar tikrai ieškovių sklypai patenka į perspektyvinę infrastruktūros teritoriją, o nustačius šias aplinkybes išsiaiškinti tikruosius ieškovių ketinimus dėl jų teisių pažeidimo bei gynimo būdo, tame tarpe ir dėl bendrojo plano ginčijimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, ar reiškiamas tik išvestinis reikalavimas, galintis būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieškinio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 02 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.