Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamojo A. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. kovo 10 d. apie 15 val. 16 min. iš savo namų, (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino į bendrojo pagalbos centro telefono numerį 112 ir operatoriui pasakiusi, kad mušasi vyras A. G., melagingai pranešė įstaigai apie nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko 2017-03-10 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-11668-17 pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įtariamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-10 17 val. 2017-03-11 15 val. 55 min. pareiškus įtarimą pagal nusikaltimo požymius numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje A. G. iš laikino sulaikymo izoliatoriaus paleistas.

Kaltinamoji A. G., pranešus jai apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus ją įtariamaja, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-10 ji nuo ryto buvo pas draugę J., su kuria vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Buvo apie 12 val., grįžo apsvaigusi nuo alkoholio į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras A. G. Vyras supyko ir pavadino ja „kale“. Ji įsižeidė ir vėl išėjo pas tą pačią draugę. Kai grįžo iš draugės pagriuvo. Kaip tiksliai pargriuvo neatsimena. Kai parėjo namo pamatė, kad sutinusi jos lūpa ir skaudėjo sėdynę. Sutuoktinio namuose nebuvo. Ji užsirakino duris. Po kurio laiko išgirdo kaip jo sutuoktinis šaukia, kad atrakintų duris, tačiau ji vyro į namus neįsileido. Vyras pradėjo šaukti, kad išdaužys langus. Paskambino 112. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos vyrą. Ji parodė, kad vyras prieš ją fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė. Niekada anksčiau nėra prieš ją pakėlęs rankos. Nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2017-03-10 buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir labai susinervinusi, dėl to melavo ir pasakė, kad sutuoktinis A. G. ją mušė. Jai dėl tokio savo poelgio dabar labai gėda (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. G. kaltę įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas, liudytojo A. G. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. parodė, kad 2017-03-10 apie 12 val. sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo žmona A. G. Namuose, virtuvėje rado girtą savo žmoną A. G.. Jai pasakė: „- Vėl tas pats kaip visada“. Žmona jam nieko neatsakė ir išėjo. Kur ji išėjo, nurodyti jis negalėjo. Daugiau tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis žmonai nespyrė ir jos nestūmė. Pargriuvusi namuose ji nebuvo. Tuo metu jis buvo visiškai blaivus. Žmonai išėjus, liko namuose žiūrėti televizoriaus. Tuo metu pas jį atėjo G. J., kuris atsinešė vieną vieno litro talpos butelį alaus „Tėviškė“ 7,5 stiprumo, kurį dviese išgėrė. Po to abu išėjo į miestą. Mieste dar dviese išgėrė apie 0,5 litro alaus „Tėviškė“, kurio turėjo G. J. Sugrįžęs į namus duris rado užrakintas. Pabeldė ir pasakė savo žmonai, nes suprato esant namuose dėl durų spynoje palikto rakto, kad jį įsileistų, tačiau žmona atsakė, kad neįsileis. Tuomet jis vėl išėjo į miestą. Prieš tai dar pasakė, kad išdaužys langus, tačiau jų daužyti nesiruošė, nes jam pačiam tektų langus sudėti. Kiek pasivaikščiojęs sugrįžo į namus. Durys buvo užrakintos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis savo žmonos nemušė, iš kur pas ją atsirado sužalojimai nurodyti negalėjo. Jie su žmona dažnai konfliktuoja dėl jos girtavimo, tačiau jokio smurto jos atžvilgiu niekuomet nėra naudojęs. Gal žmonai ir pasakė kokį piktą žodį, dėl to nuoširdžiai galisi, bet fizinio smurto tikrai nenaudojo (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. G. parodė, kad 2017 m. kovo 10 d. jai būnant bute tarp jos ir vyro kilo ginčas. Prieš konfliktą ji buvo išėjusi pas savo draugę, kur kartu išgėrė alkoholio, tai yra du butelius alaus. Vyras tą dieną dirbo viešuosius darbus seniūnijoje. Grįžęs iš darbo jis nuėjo pas kaimyną, o po to sugrįžo į namus. Kai sugrįžo į namus jau buvo išgėręs, ji tuo metu taip pat grįžo į namus išgėrusi. Vyras grįžęs pradėjo priekaištauti, sakė „kale“ iš kur tu grįžai ir panašiai. Ji vyrui taip pat kažką atsakė grubiai, gal nusikeikė jo adresu. Tada vyras jai koja kelis kartus, mažiausiai tris įspyrė į sėdmenis, o po to pastūmė. Nuo vyro pastūmimo, ji prarado pusiausvyrą ir krito ant kambaryje buvusios minkštos dalies atlošo ir susimušė veidą. Po pradėjo tinti lūpa. Konflikto metu jautė fizinį skausmą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Vyras tai išgirdęs išbėgo iš namų, o ji tada užsirakino, nes bijojo, kad vyras vėl naudos smurtą prieš ją, o be to sakė jei neatidarys durų, tai išdaužys langus, bet to nepadarė. Vyrą sulaikė atvykę pareigūnai. Konflikto metu su sutuoktiniu buvo dviese. Ar konfliktą girdėjo kaimynai – pasakyti negali. Sutuoktinio iškeldinti neprašo. Anksčiau taip pat yra buvę konfliktų su vyru, tačiau į policiją nesikreipė. Papildomoje apklausoje A. G. pakeitė parodymus duotus 2017-03-10. Ji parodė, kad pirmoje apklausoje buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir labai susinervinusi, dėl to kalbėjo ne visai tiesą. Jai dėl tokio savo poelgio dabar labai gėda. Ji parodė, kad 2017-03-10 nuo ryto buvo pas draugę, su kuria jos vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Buvo apie 12 val. sugrįžo į namus, (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo sutuoktiniu A. G. Namuose jau buvo vyras. Ar jis buvo blaivus nežino, nes pati buvo apgirtusi. Vyras ant jos supyko ir pavadino „kale“. Ji labai įsižeidė ir vėl išėjo pas tą pačią draugę, išsivedė ir šuniuką. Vyras liko namuose. Nežino, kiek buvo tiksliai valandų, kai ji išėjo iš draugės namo. Draugė gyvena per kokius tris namus. Ji ėjo per kiemus. Buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai susipynė kojos ir ji griuvo. Kaip tiksliai pargriuvo nepamena. Kai parėjo namo pamatė, kad sutinusi lūpa ir skauda sėdynę. Jos vyro namuose nebuvo. Ji užsirakino duris. Po kiek laiko išgirdo, kaip jos vyras šaukia, kad atrakintų duris. Ji vyro neįsileido. Tada vyras pradėjo šaukti, kad išdaužys langus. Ji išsigando ir norėjo paskambinti pasieniečiams, nes (duomenys neskelbtini) gyventojai turi tel. numerį, jei kartais reikėtų pagalbos, bet turbūt numerio nerado ir paskambino 112. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos vyrą A. G. Ji parodė, kad vyras prieš ją fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė. Niekada anksčiau nėra prieš ją pakėlęs rankos. Niekada nėra daužęs langų ar panašiai. Šiuo metu jiems labai sunku gyventi, nuolatos neturi pinigų, negauna darbo, nuolat jaučia įtampą, dėl to taip neatsakingai pasielgė savo vyro atžvilgiu. Nuoširdžiai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 10, 12).

Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-11668-17 pradėta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, įtarimas pareikštas A. G., jis įtariamas tuo, kad 2017-03-10 apie 15 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, tyčia mažiausiai tris kartus spirdamas koja savo žmonai A. G. į sėdmenis, o po to pastūmė, ko pasėkoje ji krisdama susižalojo lūpą. Šiais veiksmais A. G. sukėlė savo žmonai A. G. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 15).

A. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017-03-10 17 val., paleistas 2017-03-11 15 val. 55 min. (b. l. 23-24, 25).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. G., policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą – sutuoktinio A. G. jai sukeltą fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.

Teismas kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajai A. G. už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l. 39).

Skiriant kaltinamajai A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo, nusikaltimas baigtas; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – kaltinamoji A. G. neteista; psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta, bylos duomenimis charakterizuojama neutraliai; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį. Šiuo atveju prokuroro siūlomos viešųjų darbų dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį ir kaltinamosios asmenybę, yra neadekvatus, todėl A. G. skirtini viešieji darbai 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.