- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-4345-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00199-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. S.
Įžanginė dalis
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 2.6.1.3.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
2020 m. gegužės 17 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2022 m. balandžio 14 d. priimtas ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 21,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1–3).
2. Procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai atsakovui (b. l. 15–16), tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, daroma išvada, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenys patvirtina, atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2019 m. rugsėjo 30 d., po to laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (b. l. 9). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. atsakovui suteikta sveikatos priežiūros paslaugų už 21,70 Eur sumą (b. l. 8), kuri buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. 2022 m. sausio 5 d. atsakovas buvo raginamas atlyginti žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai (b. l. 10). Duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs žalą, nėra.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ji liko – atlyginti žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, pasinaudojo asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir vėliau ieškovei gera valia neatlygino išlaidų, susidariusių apmokėjus atsakovui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, daroma išvada, kad jis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 21,70 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
6. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimą, todėl bylą išnagrinėjus ir ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 18 Eur žyminio mokesčio valstybei.
8. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinė ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,70 Eur (dvidešimt vieną eurą 70 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (21,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. balandžio 14 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Išaiškintina, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Išaiškinti atsakovui, kad jis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.