Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-143-876/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
1-143-876/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
O. R.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-143-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-2-00001-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1., 1.2.14.5.2., 1.2.29.1., 1.1.8.1.2. (N)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui, kaltinamiesiems, G. K., jos gynėjui advokatui V. P., L. S., R. S., jų gynėjui Gvidui Byčiui, kaltinamajai O. R., jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, civilinio ieškovo atstovams VSDFV Marijampolės skyriaus atstovei V. Š., Ž. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. kaltinama pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., L. S. kaltinama pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., R. S. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., O. R. kaltinama pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. veikdama bendrai su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, 2007 m. rugsėjo 11 d. Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ patalpose, esančiose Žemaitės g. 1, Gelgaudiškio k., Šakių raj. sav., pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, jog G. K. priimama dirbti į darželį remonto darbininke 0,25 etato bei bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog G. K. šių darbų realiai nedirbs. 2007 m. rugsėjo 12 d. Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ patalpose, esančiose Žemaitės g. 1, Gelgaudiškio k., Šakių raj. sav., pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, jog G. K. priimama dirbti į darželį sargu 1 etatu, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog G. K. šio darbo realiai nedirbs. Šių suklastotų dokumentų bei neteisėtai už tariamą darbą išmokėtų G. K. pinigų pagrindu, Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie G. K. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai bei pati G. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdama tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą, pateikė prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu sukčiavimo būdu, veikdama bendrai su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, įgijo didelės vertės svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 9735,33 Lt, kuriuos jai už tariamai atliekamą darbą darželyje nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į asmeninę sąskaitą, bei sukčiavimo būdu įgijo 41716,89 Lt, priklausančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuruos jai išmokėjo Šakių skyrius, kaip motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas.

L. S. veikdama bendrai su asmeniu, kurio byla išskirta, 2008 m. gruodžio 1 d. Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ patalpose, esančiose Žemaitės g. 1, Gelgaudiškio k., Šakių raj. sav., L. S. pasirašė darbo sutartį su darželio asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, jog ji priimama dirbti į darželį pavaduotoja ūkio reikalams -0,5 etato, sargu 1,0 etato, kūriku sezonui, skalbėja 0,25 etato, iš anksto abi žinodamos bei suprasdamos, jog L. S. (M.) šių darbų realiai nedirbs. Šių suklastotų dokumentų bei neteisėtai už tariamą darbą išmokėtų L. S. pinigų pagrindu, Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ administracija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui apie L. S. draudžiamąsias pajamas už laikotarpį, iš kurio skaičiuojama motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai bei pati L. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdama tikslą įgyti svetimą turtą, pateikė prašymus skirti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodydama pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu sukčiavimo būdu, veikdama bendrai su asmeniu, kurio byla išskirta, įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 10472,67 Lt, kuriuos L. S. už tariamai atliekamą darbą darželyje nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 kaip atlyginimą, pervesdavo į asmeninę sąskaitą, bei sukčiavimo būdu įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 5460,27 Lt, kurie L. S. buvo išmokėti papildomai Šakių skyriuje, neteisėtai padidinus draudžiamąsias pajamas.

O. R. 2009 m. birželio 30 d. Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ patalpose, esančiose Žemaitės g. 1, Gelgaudiškio k., Šakių raj. sav., parašė prašymą priimti ją į darbą darželyje buhalterės pareigoms 0,75 etato nuo 2009 m. birželio 30 d., taip pat tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį su asmeniu, kurio baudžiamoji byla yra išskirta, iš anksto žinodama bei suprasdama, jog šio darbo realiai ji nedirbs, taip padėdama asmenims, kurių baudžiamosios bylos išskirtos, sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 16041,76 Lt, kuriuos jai už tariamai atliekamą buhalterės darbą darželyje nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., kaip atlyginimą, pervesdavo į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, o ji iš savo asmeninės sąskaitos visus šiuos gautus pinigus iš darželio, už tariamai atliekamą darbą, pervesdavo į asmens, kurio baudžiamoji byla išskirta, asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke.

R. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra R. S. nuo 2005 m. vasario 1d. asmens, kurio baudžiamoji byla išskirta, tariamai buvo įdarbintas sargu Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“, esančiame Žemaitės g. 1, Gelgaudiškio k., Šakių raj. sav., iš anksto abiem žinant, bei suprantant, jog R. S. šio darbo realiai nedirbs, ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančius 17506,40 Lt, kuriuos R. S., kaip darbo užmokestį išmokėjo nuo 2005 m. vasario 1d. iki 2007 m. rugpjūčio 11d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamoji G. K. nurodė, kad tiksliai nepamena datų nuo 2005 m. ar nuo 2006 m. Gelgaudiškio vaikų darželis įsigijo kompiuterius, tuo metu būdama studentė, ji mamai padėjo daryti įvairius darbus, kadangi mama tik mokėsi dirbti kompiuteriu. 2007 m. ji sužinojo, kad laukiasi ir paprašė mamos, kad ją įdarbintų. Mama iš pradžių nesutiko, teko įkalbinėti. Ji 2007 m. pasirašė sutartį ir buvo įdarbintą remonto darbininke 0,25 etato, sargo 1 etatas ir bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato. Ji realiai tų darbų neatliko, mamai padėjo tik slaugytojos darbus atlikti ir padėjo tvarkyti dokumentus su kompiuteriu. Ji tuo metu buvo studentė ir dažnai važinėdavo į Gelgaudiškį pas tėvus. Darželyje buvo labai retai. Darbus kompiuteriu darydavo namuose. Pasirašydama sutartį žinojo, kad nedirbs remonto darbininke, sarge. Išmokas iš SODROS gavo 33182,75 Lt. Atlyginimą pervesdavo į asmeninę sąskaitą, paskui juos atiduodavo mamai, asmeniškai tų pinigų nenaudojo. Kas darbus, dėl kurių ji buvo pasirašius sutartis atlikdavo, ji nežino. Iš SODROS gavo 33000 Lt, jai tiek buvo pervesta į sąskaitą. Kodėl kaltinime nurodyta daugiau, ji nežino. Dėl motinystės atostogų ji pati padavė dokumentus A. S., kad tai neteisėtas prašymas. Supranta, kad padarė negerai ir dėl to labai gailisi. Šiuo metu dirba Gelgaudiškio ambulatorijoje gydytoja odontologe. Yra išsituokusi 2012 m., augina du vaikus 5 ir 3 metukų. Gyvenu atskirai nuo buvusio sutuoktinio ir viena rūpinasi vaikais. Buvęs sutuoktinis gyvena Didžiojoje Britanijoje, ji viena prižiūri vaikus. Tėvas išlaikymo vaikams neteikia. Jos atlyginimas 2020 Lt.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji L. S. paaiškino, kad prisipažįsta, jog padarė nusikaltimą ir labai gailisi. Ji laukėsi, tuomet dirbo vaistininko padėjėja ir likus porai mėnesių iki motinystės atostogų, paprašė savo būsimos anytos, kad įdarbintų darželyje. 2008 m. gruodžio mėn. ji pasirašė darbo sutartį. Ją įdarbino sargu, kūriku, skalbėja. Suvokė, kad to darbo nedirbs. įsidarbino tam, kad pasididinti motinystės pašalpas. Ji nenorėjo padaryti nusikaltimo, bet tuo metu tikrai negalvojo, ką daro. Jos pažįstamos buvo fiktyviai įsidarbinusios tik tam, kad pasikelti motinystės išmokas. Ji supranta, kad tai nelegalu, bet, kad tai nusikaltimas, tuo metu nepagalvojo. Ji realiai nedirbo tų darbų, dirbo tik vaistininkės padėjėja. Išmokas gavo iš SODROS 5460,27 Lt, tai už darbą darželyje. Asmeniškai nieko nepervedinėjo SODRAI. Ji atlyginimo negaudavo, nieko nežino apie atlyginimą iš darželio. Nežino, kas atliko tuos darbus. Darželyje yra buvusi porą kartų. Yra ištekėjusi ir augina 4 metų sūnų.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji O. R. nurodė, kad ji buhalterės darbą dirbo nuo 2009 m. birželio 30 d. iki lapkričio 30 d., viso 5 mėn. Jai šį darbą pasiūlė dirbti darželio direktorė. Jai labai reikėjo pinigų, nes reikėjo remontuoti namą. Jai pinigus paskolino asmuo, kurio baudžiamoji byla išskirta. Ji sutarė, kad laikinai pavaduos buhalterę, jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Paskui darbas prasitęsė dar dvi savaites, kadangi buhalterė gavo nedarbingumo pažymėjimą. Vėliau dar prasitęsė, nes direktorė paprašė, kad pabaigtų einamą finansinį mėnesį. Jai buvo priskaičiuotas atlyginimas, kurį kiekvieną mėnesį pervesdavo asmeniui, kurio byla išskirta, kaip paskolos grąžinimą. Ji paprašė direktorės, kad šiam darbui darželyje būtų nenustatytos valandos, nes dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja mokykliniam ugdymui. Jos darbo laikas buvo nustatytas nuo 8 val. iki 16.30 val., todėl ji tik galėjo dirbti po 16 val., nuvažiuoti į darželį, pasiimti dokumentus. Ką spėdavo, darydavo darželyje, bet darželyje ilgai neužtrukdavo. Dirbo namie. Ko nežinojo, konsultuodavosi su buhaltere. Ji yra anksčiau dirbusi buhalterinį darbą. Jai buvo naujiena dirbti su kompiuteriu, todėl konsultavosi su buhaltere. Ji 19000 Lt skolinosi iš buhalterės, o iš darbo gavo 16000 Lt. Jai labai reikėjo pinigų, dar tuo metu ir dukra buvo bedarbė, todėl jai reikėjo padėti. Tuo metu buvo krizė, pigūs darbai, pigios statybinės medžiagos, buvo didelė bedarbystė ir jai darbininkai patarė keisti namo stogą. Ji pasirašė paskolos sutartį, paskolą grąžino. Darbas darželyje labai greitai padėjo išmokėti paskolą. Ji dirbo pagal poreikį, nes darbo valandos nebuvo nustatytos. Dirbo ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir po darbo, ir savo darbo metu. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė direktorė, jos tarėsi taip, kad ji darbą atliks, kad tik nereikėtų sėdėti darželyje. Dirbdavo ir šeštadienį, ir sekmadienį. Jos išsilavinimas aukštasis, ikimokyklinio pedagogika ir psichologija. Ji visą gyvenimą dirbo buhalterinius darbus ir dabar veda vaikų lankomumo apskaitą, ir sąskaitas rašosi. Darbo užmokestį ji skaičiuodavau, bet konsultuodavosi su buhalter arba žiūrėdavo kitus dokumentus. Ji pasiaiškinimą auditui parašė, kad dirbo tą darbą. Apie sąmatos sudarymą jis pasakė, kad negali pasakyti, nes ne ji tai darydavo, tai darė įstaigos vadovas. Priedus skiria įstaigos vadovas ir darbo užmokesčio fondą stato įstaigos vadovas. Atlyginimus ir priedus skaičiuoja buhalteris pagal vadovo įsakymus. Buhalteris nenustato darbo užmokesčio. Kai rašė paaiškinimą, jos klausė, ar ji nustatė darbo užmokesčio dydį, sąmatą ir visą kitą, todėl ji ir parašė, kad ji nenustato, ji ne įstaigos vadovas, paaiškinti negali, nes ne ji nustato. Ji tik nustatytą darbo užmokesčio koeficiantą skaičiuoja. Kaip jos klausė, taip ji ir paaiškino. Tuo metu ji dirbo Griškabūdžio gimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ikimokyklinio ugdymo reikalams. Jos darbo savaitė 40 val., darbo laikas nuo 8 val. iki 16.30 val., atlyginimas buvo 2100 Lt į rankas. Už buhalterio darbą darželyje gaudavo 3506 Lt., buvo 36,05 koeficiantas. Ji per mėnesį padarydavo socialinės paramos tvarkymą vaikams, kas mėnesį nemokami pietūs vaikams, rajono yra nutarimas, kam yra skiriama socialinė parama, ir po to, kas mėnesį skaičiuojama, pagal valgiaraščius buvo pildomi žiniaraščiai. Direktorė jai pateikdavo maistalapius nemokamam maitinimui ir mokamam maitinimui, juos palikdavo darželyje buhalterės kabinete, ji juos pasiimdavo ir traukdavo į knygas. Įrašus rašydavo savo ranka, kartais paprašydavo buhalterės parašyti, nes ji viską parsiveždavo pas buhalteręo. Jeigu šeimos nariui neišeina 525 Lt, tai vaikas priešmokyklinėje grupėje gauna nemokamą maitinimą. Kas sudarydavo maisto suvestinę, ji nežino. Jai palikdavo tą suvestinę, o ji tikrindavo, ar atitinka pagal valgiaraščius. Suvestinė gaunama mėnesio paskutinę dieną. Ji nebendraudavo su sandėlininku, nes atvažiuodavo tik vakare. Dar tvarkydavo vaikų lankomumo žurnalus, trumpalaikio, ilgalaikio turto registrus. Kiekvieną dieną auklėtojos žurnale susižymi vaikus, toliau žymimasis, kiek nemokamų valgo, kiek kitaip. Iš lankomumo žymėjimo matosi kiek vaikų, kokį maitinimą gauna. Gale mėnesio direktorius rašydavo vaikų lankomumo apskaitos lapą. Ji lapą patikrindavo, nes lapas turi sutikti su įstaigos vadovo dienynu. Suskaičiavus rašomas vaikų išlaikymas įstaigoje žiniaraščiai, po to pagal lankomumo lapus skaičiuojami tėvams mokėjimas. Ji išrašydavo mokėjimo lapelius, rašydavo kompiuteriu. Dar tvarkė buhalterinį archyvą. Apskaitos dokumentus ji stengėsi pildyti kompiuteriu. Nežino, ką ranka pildė, neatsimena. Ji turėjo raktus nuo darželio ir patekdavo. Kai atvykdavo, tai katilinėje matydavo, kad dega šviesa. Ji kasdien darželyje nesilankydavo. Žino, kad sargai buvo darželyje. Per tuos 5 mėnesius jai neteko susidurti su sargais. Su buhaltere konsultuodavosi pas ją namuose. Ji niekada neturėjo su teisėsauga jokių reikalų. Tikrai dirbo tą darbą, visur pasirašė ant buhalterinių dokumentų.

Kaltinamasis R. S. atsisakė duoti parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja N. U. parodė, kad ji ūkvedžiu nedirbo, dirbo tik auklėtojos padėjėja. Atlyginimo negavo už ūkvedžio darbą. Ji gavo atlyginimą tik už auklėtojos padėjėjos darbą. Jai į kortelę pervedinėdavo pinigus, kortelę direktorė turėjo ir nuimdavo pinigus, jai atiduodavo už auklėtojos darbą, o ūkvedžio pasilikdavo. Direktorė paprašė, tai ji ir sutiko, direktorė sakė, kad pati dirbs ūkvedžiu. Iki 2009 m. ūkvedžiu buvo, tada pasibaigė darbas, kai buvo atliktas auditas. Jai banko kortelę grąžino direktorė po audito atlikimo. Ji nuo 2005 m. iki 2009 m. dirbo darželyje, 2010 m. išėjo iš darbo. Nežino, kas tuo metu buvo buhalterė, kas atliko buhalterės pareigas, kai buhalterė buvo vaiko auginimo atostogose. G. pažįsta, nuo mažų dienų ėjo į darželį. Ar G. dirbo darželyje, nežino. Jeigu G. būtų dirbusi darželyje, būtų mačiusi. Jos gyvenamoji vieta yra Gelgaudiškyje, darželio darbuotojus gerai pažinojo. Automobilio ir teisių neturi. Neprašė, kad leistų naudotis nuosavu automobiliu. Kada pasirašė prašymą, neatsimena, duodavo pasirašyti, o ji užskaitydavo. Už ūkvedžio darbą per 2005 m. -2007 m. pinigų negavo. Gaudavo tik už savo darbą - 680 Lt. Jos prašė atsinešti kortelę, tačiau nežinojo, kam naudos. Jos prašė direktorė kortelės, ji ir davė, pasitikėjo direktore. Iš savo sąskaitos pavedimų nedarė. Už auklėtojos padėjėjos darbą gaudavo 680 Lt, jos pareigos buvo auklėtojos padėjėja. Į jos pareigas neįėjo tikrinti buhalterės darbo. Nežino, kas atliko buhalterės darbą, kitų darbuotojų nematė. Ji ant algalapių pasirašinėdavo, nes liepdavo. Prievartos nebuvo, tik liepdavo ir ji rašydavosi. Jai duodant parodymus nebuvo pasakyta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ūkvedžio darbą atliko direktorė. Ji kiekvieną dieną būdavo darbe, buhalterė gal ir matė. Ją pakviesdavo ir liepdavo pasirašyti dokumentus, liepdavo direktorė. Ji žino ūkvedžio darbą, jis užsako produktus, direktorė dirbo tuos darbus. Ji nematė L. S., nežinojo kuo L. S. dirba. Ji dirbdavo dieną savo darbo grupėje, per tą laikotarpį vieną kartą sirgo. Gavo gal 280 Lt už nedarbingumą. Iš Sodros pranešimo negavo apie nedarbingumo išmoką. 2005 m. išėjo į pensiją. Darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 15 val., jos darbas buvo vaikams paduoti valgyti, aprengti, paguldyti. Nebuvo į kūrikų patalpas užėjusi. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai parašyti teisingai. Ji atostoginius gaudavo tik už savo darbą, nepasirašė jokių sutarčių su buhaltere. Pareiškimą į darbą pati parašė (12 t. b. l. 151-153).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti N. U. parodymai, kuriuose ji 2010-03-03 nurodė, kad ji Gelgaudiškio vaikų darželyje “Eglutė” pradėjo dirbti auklėtojos padėjėja lygtais nuo 1986 m., tiksliai datos neprisimena. Taip pat nuo 2002 ar tai nuo 2004 m. tiksliai dienos tikrai neprisimena, jau tuometinė vaikų darželio „Eglutė“ direktorė paprašė, ar jos vardu galima būtų forminti kitą pareigybę - ūkvedžio, ji tokiam direktorės prašymui neprieštaravo. Kiek atsimena, direktorė sakė, kad dirbs pati šį darbą. Tada prie jos auklėtojos padėjėjos etato dar buvo pridėtas ir 0,5 ūkvedžio-sandėlininko etato, nors šio darbo ji tikrai nedirbo, kaip buvo pildomas darbo laiko žurnalas, ji nežino. Kiek atsimena, jai davė darželio buhalterė pasirašyti ir ant kažkokių sutarčių. Išmokant pinigus, direktorė, jai duodavo algalapyje pasirašyti prie jai priskaičiuotos sumos, kuri būdavo gerokai didesnė, negu ta, kurią gaudavo, t. y. ji pasirašydavo prie sumos, kuri būdavo apie virš tūkstančio litų, o į rankas gaudavo tik apie 400 litų, t. y. pinigus gaudavo tik už auklėtojos padėjėjos darbą, o už ūkvedžio etatą negaudavo, jau šių pinigų direktorė jai neduodavo išmokant atlyginimą. Po to, kai atlyginimą pervesdavo į banko korteles sąskaitą, tai yra juos neišmokėdavo kasoje, tada kai būdavo pervesti atlyginimai, direktorė jai panaudojus jos asmeninę kortelę, paimdavo jos atlyginimą. Tiesiog jos banko kortelė, į kurios sąskaitą buvo pervedami atlyginimai 2008 m.-2009 m. laikotarpyje, buvo pas direktorę, kuri nuėmusi atlyginimą jai jį ir atiduodavo. O būtent nurodo pagal išsaugotus atlyginimų lapelius, kuriuos paduodavo direktorė, kad 2008 m. rugsėjį gavo 665,47 Lt, 2009 sausio mėn. - 683,18 Lt, 2009 m. vasario mėn. - 683,18 Lt, 2009 kovo mėn. - 683,18 Lt, 2009 m. balandžio mėn. - 683,18 Lt, 2009 birželio mėn. - 408,15 Lt, 2009 m. rugpjūčio mėn. - 321,03 Lt, 2009 rugsėjo mėn. - 682,29 Lt, 2009 m. spalio mėn. - 682,129 Lt, 2009 lapkričio mėn. - 706,44 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 658,13 Lt. Tuo laikotarpiu jokių didesnių sumų nėra gavusi, taip pat ir anksčiau ji gaudavo panašias sumas atlyginimo. Direktorė jos banko kortelę atidavė tik po atlikto audito ir po spaudoje pasirodžiusio straipsnio sužinojo, kad jos vardu buvo išmokamos žymiai didesnės sumos, kurių ji tikrai nėra gavusi. Taip pat 2008 m. pabaigoje iš jos sąskaitos buvo pervesti pinigai kitoms darbuotojoms darželio. Apie tai ji sužinojo iš pačių darbuotojų, kurios jai dėkojo už pervestus pinigus. Ji suprato, kad šiuos pinigus pasinaudojus jos internetinės bankininkystės kortele, kuri taip pat buvo pas direktorę, pervedė pati direktorė, kodėl ji taip padarė, nežino, direktorės neklausė. Nuo 20009-11-02 ji buvo atleista iš ūkvedės pareigų, kurių niekada ir nedirbo. Dėl Gelgaudiškio vaikų darželio buhalterės nurodo, kad ji nežino kitos darželio buhalterės. 2009 m. laikotarpyje dirbo tik buhalterė, ji dirbo ir nėštumo metu ir gimus vaikui, apie jokią kitą buhalterę, dirbusią nėštumo ir gimdymo metu nežino, ji matė tuo metu dirbant tik ją buhaltere. O. R. nepažįsta ir kad buvo darželio „Eglutė“ buhalterė apie tai nieko nežino. Taip pat nurodo, kad pažįsta direktorės dukrą G. S., tačiau tikrai nematė jos dirbant darželyje „Eglutė“. Kūrikais darželyje dirba J. M. ir A. K., o L. M. nepažįsta ir apie tai, kad ji buvo įdarbinta darželyje nieko nežino. Ji pažįsta visus Gelgaudiškio vaikų darželio darbuotojus ir tikrai kažkokių nepažįstamų asmenų dirbant nematė. Dėl 2007 m. lapkričio 7 d. prašymo dėl leidimo naudoti nuosavą automobilį tarnybos reikmėms, nurodė, kad prašymą galėjo tik pasirašyti, nes kartais būdavo, kad direktorė arba buhalterė duodavo pasirašyti ant kokių nors lapų ir nieko neaiškindavo dėl ko pasirašyti, tačiau ji neturi vairuotojo pažymėjimo bei nevairuoja automobilio bei šio prašymo nerašė, o tik galėjo pasirašyti. Ir dėl šio prašymo nieko negali pakomentuoti (5 t. b. l. 1-7).

Liudytoja Birutė A. K. parodė, kad ji buvo pašnekinta, kad sutiktų padėti parašus, nes dirbs buhalterė 2008 m. Ji sutiko, nes jai sakė, kad su rajono valdžia suderinta. Ji dirbo logopede, nors buvo socialinio pedagogo pareigos. Ji nedirbo to darbo, jai sakė, kad rajonas leido. Prašė pusei metų, bet paskui dar pratęsė. Priimta buvo 2008-01-01 ir sakė iki vasario mėnesio. Paskui kai grįžo rugsėjo mėnesį, tai jai dar pakišo dokumentus pasirašyti. Ji dokumentų netvarkė, jai pakišdavo buhalterė pasirašyti dokumentus, tai ir pasirašydavo. Ji yra pavadavusi auklėtojas, buhaltere, skalbėja niekada nedirbo. Ji neatsimena dabar kokį atlyginimą gaudavo. Už buhalterės darbą niekada negavo buhalterės atlyginimo, nes jo nedirbo ir jai niekas nesiūlydavo. Ji yra pavadavusi auklėtojas ir už tai gaudavo atlyginimą. Ji sutiko, nes visada pasitikėjo savo vadovais. Buvo įtarimas, bet jai pasakė, kad taip rajono valdžia leidžia, tada nusiramino. Su žioplumu ir pasitikėjimu direktorė jai pakišdavo ir neskaitydavo, ir pasirašydavo. Ji nemokėjo 2008 m. elgtis su kortele, tai duodavo buhalterė, kad ji pasiimtų, tai ką ji užsidirbdavo. Ji darželyje dirbo iki 2010 m. 2008 m. ji dirbo tik pavaduojančia auklėtoja, o etato neturėjo ir nedirbo. Jai tik tyrėja parodė tą įsakymą. R. nepažinojo ir jos darželyje nėra mačiusi. Taip pat nematė ir R. S. ir L. S.. Ji jokių papildomų pinigų negavo. Ji nedirbo skalbėja, remonto darbininke. Jai pakišdavo dokumentus ir ji pasirašydavo, nes labai pasitikėjo buhaltere. Ji nieko buhalterijoje nesupranta, dirbo buhalterė ir tą darbą ji atliko. Ji nežino, kas darželyje priėmė įsakymus. Tuo metu jai dar nebuvo 70 metų, ji pas psichiatrą nesilankė. Jos išsilavinimas aukštasis. Ji labai pasitikėjo savo valdžia ir dar sakė, kad rajono valdžia taip pat neprieštarauja. Ji ant algalapių pasirašinėjo. Ji atlyginimą gavo tik už savo darbą. Ji atlyginimą gaudavo tik už savo darbą, kitus pinigus pasiimdavo buhalterė, kuri turėjo jos kortelę. Ji į pensiją išėjo 2010 m.. Jos pensija apie 1000 Lt. Jos atlyginimas nedidelis. Patikslina, kad ji į darželį atėjo jau būdam pensijoje. Jai kažkada perskaičiavo pensiją, kiek pridėjo nežino. Kai ji dirbo skalbėja, remonto darbus taip pat kažkas atlikdavo. Pinigus išmokėdavo direktorė. Ji papildomo atlyginimo negaudavo. Skalbėja dirbo L., o darbininku dirbo M.. Jiems buhalterė duodavo atlyginimo lapelius. Ji gaudavo tokio dydžio atlyginimą koks lapelyje parašytas. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai parašyti teisingai. Ji neatsimena kuriais metais gaudavo už pavadavimą auklėtojos, o už etatą, kad dirbo niekada negavo atlyginimo (12 t. b. l. 153-155).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti Birutės A. K. parodymai, kuriuose ji 2010-03-15 nurodė, kad 2007 m. vasario 1 d. ji įsidarbino Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“, t.y. buvo įdarbinta 0,5 etatu socialiniu pedagogu, nors realiai dirbo logopede. 2008 m. pradžioje Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ buhalterė buhalterė ir direktorė jos paprašė, ar galėtų jos vardu įforminti buhalterės pareigybę ir minėjo, kad teisiškai viskas suderinta, be to, nurodė, kad jai tikrai nereikės dirbti buhaltere, tik jos vardu bus forminama buhalterės pareigybė, o visą buhalterės darbą atliks pati buhalterė, kuri tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Ji nieko blogo neįtardama sutiko su šiuo pasiūlymu. Ir kiek jai žinoma nuo 2008 m. sausio mėn. jos vardu buvo tikrai forminama buhalterės pareigybė, nors realiai šį darbą atliko buhalterė. Tuo metu pinigai buvo pervedami į banko sąskaitą. Tai nuo tada jos vardu buvo forminamas buhalterės pareigybė. Jos banko kortelė buvo pas buhalterę, ji tiesiog pasakė, kad jos banko kortelė bus pas ją, kurią pati ir atidavė buhalterei ir taip bus patogiau, tiesiog buhalterė paims jos atlyginimą ir jai atveš. Taigi jai buhalterė iš tikrųjų nuo 2008 m. sausio mėn. paimdavo atlyginimą iš bankomato, t. y. virš 300 Lt, ir jai atiduodavo, o atlyginimą už buhalterės darbą paimdavo sau, kiek ji gaudavo už buhalterės darbą nežino. Kiek tiksliai laiko jos vardu buvo forminama buhalterės pareigybė, ji nežino, neprisimena, tik pagal jai pateiktus dokumentus: 2008 m. darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, kuriuose yra jos parašai, kaip buhalterės, nurodo, kad jos vardu buhalterė buvo forminama iki 2008 m. spalio mėn. Ji buhalterinės apskaitos netvarkė, šį darbą darė pati buhalterė, o jai tik „pakišdavo“ pasirašyti kažkokius dokumentus, kokius nežino. Taip pat nurodo, kad niekada nėra dirbusi auklėtoja 0,5 etato, 0,125 etato nedirbusi remonto darbininke, bei nedirbusi 0,25 etato skalbėja ir tik pagal jai pateiktus 2008 m. dokumentus dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio, ji sužinojo, kad dar jos vardu buvo forminamos šios pareigybės, apie tai ji nieko nežinojo, taip pat ji nieko nežino ir apie priskaičiuotą užmokestį, už šias pareigybes. Kaip jau minėjo, jos banko kortelė buvo pas buhalterę ir ji nuo jos nuimdavo pinigus už soc. pedagogo darbą, o kitus pasiimdavo sau ir kiek ji pasiimdavo daugiau ji nežino. Ji yra gavusi tik savo atlyginimą ir tai gali patvirtinti dar išlikusiais 2007 -2009 m. jai išduotais lapeliais dėl atlyginimo, kuriuose matosi, kad jos atlyginimas buvo tik apie 300-500 Lt, daugiau pinigų ji tikrai nėra gavusi, nors pagal jai pateiktus dokumentus dėl perskaičiuoto atlyginimo 2008 m. matosi, kad jos vardu į banko kortelės sąskaitą buvo pervestos žymiai didesnės sumos, kurių ji tikrai nėra gavusi, matė, kad šiuos pinigus pasiimdavo buhalterė, ne pas ją buvo jos kortelė, su ja tikrai nesidalindavo šiomis sumomis. Taip pat nurodo, kad ji pasirašė 2007-09-01 sutartį dėl 0,25 kasininko etato, tačiau tikrai nedirbo kasininke ir kodėl ji pasirašė šią sutartį paaiškinti negali, nes kartais taip būdavo, kad nieko neaiškinusi liepdavo pasirašyti ant kokių nors dokumentų, o ji pasirašydavo, tai taip ir galėjo nutikti, kad ji pasirašė ant šios darbo sutarties, Be to tikriausiai tokiu būdu pasirašė ir ant 2008-01-03 darbo sutarties dėl 0,5 auklėtojos etato, nors tikrai nedirbo auklėtoja. Taigi ji mano, kad dėl išvardintų atvejų direktorė ir buhalterė pasinaudodamos jos patiklumu, ją apgavo. 2008 m. pabaigoje, kai buhalterė sugrįžo į darbą oficialiai, tai tada jai atidavė jos banko kortelę. 2010-01-11 jai prašant ji buvo atleista iš Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“. Kiek jai žinoma, darželyje „Eglutė“ buvo tik viena buhalterė ir ji taip pat 2009 m. dirbo buhaltere, nors šiais metais taip pat laukėsi vaiko ir kiek jai žinoma, ji dirbo buhaltere iki pat gimdymo ir po jo. O. R., L. M., G. S. nepažįsta. Ji pažįsta visus darželio darbuotojus ir nėra mačiusi jokių pašalinių asmenų dirbant. Kiek atsimena, kažkuriais tais metais, yra gavusi apie 30-50 Lt, tikslios sumos neprisimena, priedą ar tai premiją. Ir pinigų suma buvo pervesta į banko kortelės sąskaitą iš kokios sąskaitos nežino. Daugiau jokių kitų priedų nėra niekada gavusi, tik jai priskaičiuotą atlyginimą ( 5 t. b. l. 27-33).

Liudytoja D. V. parodė, kad ji 3 metus dirbo ūkvedžiu, tačiau ji to darbo nedirbo. Buvo kvaila ir sutiko su direktorės prašymu. Ji buvo priimta virėja, o dirbo šlavėja. Kai ją direktorė priėmė į darbą, ji paaiškino, kad dirbs šlavėja, o formins tik virėja. Jai labai reikėjo darbo, todėl ir sutiko. Ji gaudavo tik už šlavėjos darbą 300 Lt, o už ūkvedžio darbą viską pravesdavo į direktorės sąskaitą. Ji nematė kitos buhalterės. Ji Ir., S. ir S. nepažįsta. Ji tada kai dirbo, tai kūrikai dirbo M., K.. Ji galėjo kitų asmenų ir nematyti, nes dirbo tik 0,5 etato. Ji į darbą buvo priimta 2007 m. spalio mėnesį. Du mėnesius buvo apiforminta kasininke, bet nedirbo, pinigus atiduodavo direktorei. Ji dirbo tik šlavėja, ji niekada negavo daugiau kaip 300 Lt. Ji su įsakymais susipažindavo, jai paaiškindavo ir pasirašydavo. Ji gaudavo 300 Lt už savo darbą, o 200 Lt atiduodavo direktorei. Ji dirbo šlavėja ir laukė kol N. U. išeis į pensiją, tada ji dirbs auklyte. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai parašyti teisingai. Ji nepažinojo darželio kūrikų, žinojo tik tuo tris asmenis. Ji juos matydavo dirbančius, ar buvo daugiau ji nežino (12 t. b. l. 155-156).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti D. V. parodymai, kuriuose ji 2010-03-15 bei 2010-06-22 nurodė, kad ji Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ pradėjo dirbti 2007 m. spalio 22 d., su ja buvo sudaryta darbo sutartis 0,5 virėjos etatui, tačiau ji šį laiką dirbo ne virėja, o dirbo lauke prie darželio, t. y. tvarkė aplinką, ravėjo, grėbė lapus, valė. Priimant į darbą tokiu būdu žinojo, kad dirbs ne virėja, bet dirbs lauke įvairius darbus. Jai taip pasakė pati direktorė. Ji dėl darbo neprieštaravo, kad dirbs lauke. Kodėl jos sutartis buvo suforminta virėjo pareigoms nežino. 2009 m. pabaigoje, jai direktorė pasakė, kad ji dirbs ūkvede-sandėlininke, ir 2009 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta dėl šios pareigybės darbo sutartis, pagal kurią ji turėjo pradėti dirbti 0,5 etato ūkvede-sandėlininke, bet šias pareigos ji realiai pradėjo dirbti tik 2010 m. sausio mėn., o iki tol dirbo lauke lauko darbus, ji visada gavo jai priklausantį atlygintiną, jokių papildomų priedų negavo, tik kiek atsimena lygtais 2008 m. yra gavusi priedą ar premiją 30 Lt ir kiek prisimena šie pinigai buvo pervesti iš N. U. sąskaitos, o kodėl iš jos sąskaitos ji nežino. Dėl Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ buhalterės nurodė, kad kiek jai yra žinoma, ji tik viena dirbo buhaltere ir jokio kito asmens dirbusio kaip buhalterio ji nežino. Kiek jai yra žinoma, buhalterėšaitienė dirbo ir iki vaiko gimimo ir po gimdymo. O. R., G. S., L. M. nepažįsta. Kūrikais darželyje dirba A. K. ir J. M., o skalbėja L.. Kiek jai žinoma, buvusi direktorė dar dirbo ir bendrosios praktikos slaugytoja. Iki jai pradedant dirbti ūkvede, visus ūkio reikalus tvarkė direktorė. Dar nurodo dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai ji buvo paskirta dirbti ūkvede, t. y. nuo 2008 m. lapkričio, bet realiai dar nedirbo šio darbo iki 2010 m. sausio pabaigos, o šį darbą dirbo direktorė, tai tada tuos tris mėnesius atlyginimą už ūkvedžio darbą ji grąžindavo pavedimu direktorei, tai buvo daroma direktorės nurodymu, t. y. už du mėnesius ji pervedė į banko sąskaitą virš 1200 Lt o už trečią mėnesį pervedė virš 400 Lt. Kiek jai žinoma, 2008 m. sausio –vasario mėn. jos vardu buvo suforminta kasininko 0,25 etato, jai taip pasakė buhalterė. Tačiau ji tikrai nedirbo kasininke 2008 m. sausio-vasario mėn. Ir kiek atsimena, gautus pinigus už du mėnesius apie 400 Lt grynais atidavė, ar tai buhalterei, ar tai direktorei, kuriai tiksliai neprisimena. Ir kiek atsimena, kai buhalterė prašė suforminti jos vardu kasininkės 0,25 etato, ji sutiko, tik dar pasakė, kad pinigus už kasininką jai reikės atiduoti, ką ir padarė, pinigus už 2008 sausį apie 200 Lt ir vasarį apie 200 Lt atidavė, ar tai buhalterei, ar tai direktorei. Kiek jai žinoma, nuo 2003 spalio mėn. jai buvo suforminta 1,0 etato virėja ir ji gavo 704,79 Lt. 2009 m. lapkričio, gruodžio mėn., direktorei prašant, jos vardu buvo suformintas ūkvedės 0,5 etatas, tačiau ūkvede ji nedirbo nei nuo lapkričio nei nuo gruodžio mėn., o ūkvedės darbą atliko direktorė. Ji tik direktorei pervedė už ūkvedės darbą už 2009 m. lapkričio mėn. 665,96 Lt, t. y. pervedė gruodžio mėn, o pinigus už gruodžio mėn., ji direktorei pervedė 2010 m. sausio mėn. Taip pat dar ir 2010 sausio mėn. pinigus pervedė 2010 m. vasario mėn.. Ir 2010 m. sausio mėn. pervedė 665 Lt, ir vasario mėn. pervedė virš 400 Lt, galėjo būti 466 Lt. Be to dar ji nuo 2009-11-23 iki 2009-12-19 buvo paskirta auklėtojos padėjėja ir gavo kiek atsimena 2009 m. gruodžio mėn. gavo pinigus už pavadavimą auklėtojos padėjėjos. Šiuos pinigus gavo kartu su ūkvedės pinigais. Patikslina, kad ūkvedės etatas buvo forminamas jos vardu ir 2010 sausio mėn. realiai dar savo pareigų neatlikinėjo, todėl pinigus ir 2010 m. vasario mėn. pervedė direktorei už 210 m. sausio mėn. Iš tiesų ūkvede pradėjo dirbti nuo 2010 m. sausio pabaigos, kai buvo atleista direktorė. (5 t. b. l. 55-62).

Liudytoja D. E. parodė, kad prisimena, kad pasirašinėjo dokumentus. Ji apie buhalteriją nieko neišmano. Tai buvo prieš 5 metus. Gal 2007 m. buvo, gal 2006 m., tiksliai neatsimena. Ji tik vieną sutartį pasirašė. Ją pasikviesdavo buhalterė į savo kabinetą ir pasirašinėdavo dokumentus. Jos prašė, o ji kvaila būdama sutiko, tai buvo apie metus laiko. Pinigų negaudavo. Pasirašinėdavo, kur liepdavo. Dar dirbo ūkvedžiu apie 3 metus. Pradėjo 2005 m., o baigė 2007 m., dirbo ketvirtį etato. Virėja nedirbo, kaip darbo sutartį pasirašė, nežino. Skalbėja nedirbo niekada. Sutartis pasirašinėjo, bet dirbo lauke. Nė vieno darbo, kuris nurodytas sutartyje nedirbo. Jai liepė už ketvirtį etato direktorė dirbti lauke, tvarkė aplinką. Ji su direktore kalbėjo apie kiemsargės darbą. Ji nematė, kokią sutartį pasirašė. Atlyginimo negaudavo. Gaudavo tik 130 Lt, jai duodavo grynais direktorė, o už buhalterės darbą jokio atlyginimo negavo. Jos prašė, o ji kvaila buvo ir sutiko. Bijojo atsakomybės, todėl ji bėgo iš to darbo. Automobilio neturi ir nieko nežino apie tai. Dar kai išėjo iš darželio, dar kelis mėnesius ateidavo į darželį pas buhalterę į kabinetą ir pasirašydavo, ten kur parodydavo. Jos direktorė ir buhalterė gražiai prašė, kad pasirašytų, labai įkalbinėjo ir ji sutiko. Ji nežino kaip kūrikai dirbdavo, R. S. niekada nematė. R. niekada nematė darželyje. Kūrikai buvo Jonas ir Antanas, pavardžių neatsimena. Ji žinojo, kad negerai daro, bet buvo kvaila. Buhalterės darbas buvo atliktas.. Jos pavardės nežino. Ji neatsimena ar turėjo nedarbingumo lapelį per tą laiką. Ji tris mėnesius dirbo darželyje. Ji matė tik du kūrikus, daugiau nežino. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai parašyti teisingai (12 t. b. l. 156-157).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. E. parodymai, kur nurodoma, kad kiek ji atsimena Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ ji galėjo pradėti dirbti 2005 m., tiksliai datos neprisimena. Dirbo kiemsarge 0,25 etato. Kiek atsimena dar dirbant darželyje, ji nežinojo, kad jos 0,25 etato yra suforminti virėja, nors virėja ji tikrai nedirbo, bet dirbo kiemsarge, jos darbas buvo tvarkyti darželio aplinką, žiemos metu tvarkėsi darželio viduje. Kodėl ji buvo suforminta virėja, 0,25 etato, ji nežino, jai niekas nieko neaaiškino. Kiek atsimena 2006 metų pavasarį, tuo metu kai darželio „Eglutė“ buhalterė ruošėsi eiti nėštumo ir gimdymo atostogų, jos buhalterė ir darželio direktorė prašė, kad jos vardu būtų galima forminti buhalterės 0,75 etato. Jai sakė, kad jai nieko nereikės daryti, visus buhalterinius dokumentus toliau ruoš ir tvarkys buhalterė, o jai tiesiog reikės ant dokumentų pasirašyti kaip buhalterei. Ji su tokiu prašymu sutiko, nes norėjo dirbti darželyje. Ir jos vardu buvo suforminta buhalterės pareigybė, tai yra ji tarsi tapo buhaltere, bet niekada tuo laikotarpiu nepildė jokių buhalterinių dokumentų. Visą buhalteriją ir toliau pildė buhalterė, tai yra ji tvarkė visus dokumentus nėštumo ir po gimdymo. Dėl atlyginimo, kuris buvo mokamas tuo laikotarpiu, tai nurodo, jog ji ir toliau gaudavo atlyginimą už kiemsargės darbą, tai yra gaudavo apie 130-150 Lt, daugiau jokių pinigų nėra gavusi. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kuriuo jos vardu buvo dar papildomai buvo apiformintas buhalterio etatas, ji ir toliau gavo tik pinigus už kiemsargės darbą. Dėl didesnių sumų, kurios nurodytos žiniaraštyje, paaiškino, kad negavo šių sumų, nes išmokant algą, kurią mokėjo direktorė, už minėtus mėnesius, atiduodavo tik minėtą 130-150 Lt algą, o kitų pinigų, ji negaudavo, tik pasirašydavo, kaip nurodydavo buhalterė. 2007 m. gegužės mėn. ji įsidarbino kitoje darbovietėje, ir ją turėjo atleisti iš darželio gegužės 1 d. Tačiau direktorei ir buhalterei prašant ji ir po to, jau nebedirbdama darželyje, kelis mėnesius, tai yra 05, 06, 07 mėnesių 2007 m. pasirašinėjo, kaip buhalterė ir jos vardo buvo mokamas atlyginimas, kurio ji iš viso negavo, o tik pasirašydavo užmokesčių žiniaraščiuose. Taip pat nurodė, kad niekada nedirbo 0,5 etato skalbėja ir pinigų už šį etatą nėra gavusi. Tuo metu , kad ji dirbo darželyje, jokio R. S., dirbant sargu nematė, šio asmens nepažįsta. (t. 5, b.l. 76-82).

Liudytoja O. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo darželio auklėtoja apie porą metų. Atlyginimas nebuvo didelis. Jos paprašė direktorė 0,25 etato, kad direktorė dirbs, o ji pasirašys dirbti kasininke. Ji sutiko, nes į darbą atėjo su didelėm ambicijom. Ant jos šaukė, kad ji čia nereikalinga. Paskui vedėja labai gražiai elgėsi ir prašė sutikti, ji bijojo, kad neatleistų iš darbo ir sutiko. Ji atlyginimą gaudavo už darželio auklėtojos darbą, o už kasininkės darbą negaudavo, nes ji darbo neatliko, tik pasirašydavo kažkokius lapus, kuriuos duodavo ir vedėja ir buhalterė. Atlyginimą mokėjo grynais, už kasininkės darbą ji negaudavo pinigų. Ji išėjo iš darbo, bet dar buhalterės prašymu ateidavo kelis mėnesius ir pasirašydavo dokumentus, kuriuos paduodavo buhalterė. Ji ikiteisminiam tyrime kalbėjo teisybę. Ji dabar visko neatsimena. Ji parašus dėjo visur, ji nežinojo , kad tai nusikaltimas, bet bijojo, kad išmes iš darbo, todėl ir pasirašydavo. Jos pasakė, kad darbas atliktas, todėl ir sutiko. Atlyginimo negaudavo už tą paslaugą. Ji neprisimena kada ji išėjo iš darželio. Jai parodė prašymą tyrėja, tai ji ir prisiminė, kad dar užeidavo pasirašyti pas buhalterę dokumentus, bet neprisimena kelis kartus ateidavo. Ji ateidavo iš kito darbo pas buhalterę. Parduotuvėje buhalterė sutikusi ją prašė pasakyti teisme, kad pasakytų teisme, kad ji yra gavusi pinigus už tuos vadinamus darbus. Ji nežino kodėl A. B. prašė pasakyti, kad ji gaudavo pinigus už kasininkės darbą. Direktorė išmokėdavo pinigus (12 t. b. l. 157-158).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti O. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ auklėtoja pradėjo dirbti 2005 m., kada tiksliai neprisimena, dirbo 1 etato krūviu. Po kurio laiko darželio direktorė pasiūlė papildomai dirbti kasininke 0,5 etato. Jai sakė, kad ją apmokins dirbti kasininke. Tačiau niekas jos nemokino, ir šio darbo ji niekada nedirbo, jokių papildomų pinigų ji negavo. Kiek atsimena jau nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ji pradėjo dirbti Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje mokytoja ir darželyje nebedirbo ir jokio atlyginimo nebegavo. Tai yra ji Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. nebedirbo nei auklėtoja, nei kasininke (kasininke iš viso niekada nedirbo). Taip pat negali nieko paaiškinti apie jos rašytą 2006 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, kuriame ji prašė atleisti ją iš auklėtojos pareigų nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ir paliekant kasininkes pareigose 0,25 etato darbo krūvio. Ji neprisimena kodėl įrašė apie kasininkė etatą, nes ji tikrai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. nebedirbo darželyje, bet kad įrašė šį sakinį, pripažįsta. Taip pat nieko negali paaiškinti ir apie 2007 m. rugpjūčio 9 d. rašytą jos prašymą dėl atleidimo iš kasininkės pareigų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Šį prašymą parašė ji, bet aplinkybių neprisimena. Ji tik patvirtina, kad kasininke niekada nedirbo ir jokio atlyginimo už šį darbą negavo. (t. 5, b.l. 104-107).

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo darželyje nuo 1999 m. auklėtoja. L. S. jos paprašė ar gali ant jos rašyti ūkvedžio pusę etato, ji sutiko. Gal metus laiko rašė ant jos, o paskui rašė ant dukros. Ji pinigų negaudavo už ūkvedžio etatą, pusę etato turėjo pedagogo ir už jį gaudavo atlyginimą. Už ūkvedžio darbą pinigų negaudavo. Direktorės dukrą pažįsta, mano, kad darželyje nedirbo. Ji pažįsta visus darbuotojus darželyje. Kūrikai M., K., S. nepažįsta, nėra mačiusi darželyje, sargų nebuvo. Jai dėl parodymų davimo nebuvo daromas joks spaudimas. Pradžioje atlyginimus mokėjo direktorė. Nuo 2005 m, kai atėjo buhalterė, atlyginimus pravesdavo į korteles. Skalbėja tuo metu dirbo L.. U. dirbo auklėtoja, o tabeliuose buvo rašoma U., bet ji kasininke niekada nedirbo. Ji matė, kad direktorė mokėjo pinigus. Jos išsilavinimas yra spec. vidurinis. Ji suprato kur pasirašinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Į jos pareigas buhalterės kontroliuoti neįeina. Ji beveik kiekvieną dieną eidavo į jos kabinetą ir ją matydavo. Jos eidavo į žurnalą atžymėti vaikus ir atsinešti metodinės medžiagos ir visada ją matydavo (12 t. b. l. 158-159).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ pradėjo dirbti 1999 m. rugpjūčio mėnesio auklėtoja, 0,5 etato. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis 2005 m. sausio 3 d., tuomet ji pradėjo dirbti priešmokyklinio ugdymo pedagoge 1 etatu. 2009 m. rugsėjo 1 d. vėl dirba auklėtojos pareigose. 2008 – 2009 laikotarpiu niekada nedirbo kitose (nepedagoginėse) pareigose. Ji dirbo tik vaikų auklėtoja ir priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigose. Apie tai, kad ji galimai dirbo vaikų darželyje „Eglutė“ kitose nesugretintose pareigose, ji nežinojo. Tik po atlikto audito darželyje ir iš spaudos ji tai sužinojo. Dėl Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ darbuotojų, tai yra G. S., L. M., O. R. nurodė, kad ji pažįsta G. S. ir tikrai ji niekada nedirbo darželyje. L. M. nepažįsta, tik po audito sužinojo, kad toks asmuo dirbo darželyje keliose pareigose, kokiose tiksliai pareigose nežino, bet mano, kad ji tikrai nedirbo, kadangi kiekvieną dieną dirbdama darželyje pašalinių asmenų nematė. Taip pat kiek jai žinoma darželyje tikrai nebuvo žmogaus, kuris dirbtų sargu, kūrikais dirbo du vyrai – M. ir K.s, apie tai, kad kūriku dirbo moteris, nieko nežino. Visus ūkio reikalus darželyje tvarkė direktorė. O. R. pažįsta, kaip dirbančią Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. O apie tai, kad ji buvo priimta dirbti darželyje, taip pat sužinojo tik po audito patikrinimo. Ji O. R. nematė dirbant darželyje „Eglutė“ ir kokias pareigas ji galėjo atlikti taip pat nežino. Darželyje dirbo viena buhalterė, kuri tikrai dirbo buhaltere. Apie kitus darbuotojus nesugretintose pareigose, ji nieko nežino. (t. 5, b.l. 115-119). Papildomos apklausos metu nurodė, kad kiek prisimena 2002 m. tiksliai datos neprisimena, galėjo būti 2002 m rugsėjo mėn. darželio direktorė jos paprašė, ar gali jos vardu užrašyti ūkvedžio 0,5 etato. Kiek jai buvo žinoma direktorė pati ir tvarkė visus darželio ūkio reikalus, ji tokiam jos prašymui neprieštaravo. Kiek prisimena, jokio prašymo užimti pareigas nerašė ir jokių papildomų pinigų už ūkvedžio darbą negavo. Po kurio laiko direktorė jai pasakė, kad nurašys 0,5 etato ūkvedžio . Direktorė minėjo, kad šio etato reikia jos dukrai. Ji jokių pinigų už ūkvedžio darbą negavo. Dėl darželio buhalterės ji gali pasakyti, kad kai ji 2008 m. buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, tai ir toliau kitus mėnesius dirbo buhaltere darželyje, o O. R., kuri kaip sužinojo iš spaudos, buvo paskirta dirbti vietoje buhalterės, nėra mačiusi dirbant buhaltere darželyje. Ji gerai pažįsta visus Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ dirbusius ir dirbančius darbuotojus ir tikrai nepažįsta R. S., kuris pagal dokumentus darželyje dirbo sargu. Šios asmens nėra mačiusi darželyje. Be to, kiek jai žinoma darželyje visada dirbo tik viena buhaltere, kuri taip pat dirbo ir 2007 m., kai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, nematė, kad kažkas kitas vietoj jos dirbtų Jai nėra nieko žinoma apie tai, kad buvusi darželio darbuotoja 2007 m. D. E. 2007 m. darželyje dirbo buhaltere. (t. 5, b.l. 120-126).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad ji apie 30 metų dirbo darželyje auklėtoja. Kai direktorę atleido, jos paprašė pavaduoti. Ji dirbo tik auklėtoja. Ji nebuvo apiforminta kitoms pareigoms. Virėja dirbo A., skalbėja L., sargų nebuvo darželyje, kūrikai buvo du darželyje - M., K.. N. U. pažįsta, ji dirbo auklėtojo pavaduotoja grupėje su vaikais. Sarge nematė, kad dirbtų. Remonto darbininkas buvo M.. K. dirbo logopede, ji buhaltere nedirbo. Kiek žino ir matė, tai buhalterė po gimdymo ji labai greitai grįžo į darbą. K. skalbykloje niekada nematė. E. nedirbo buhaltere niekada. Buhalterės kabinete niekada nematė kito asmens. Ji pasirašinėdavo ant algalapių. Ji pavadavo direktorę po audito, girdėjo, kad buvo papildomai žmonių įdarbintų. Ji direktorės dukros niekada nematė dirbančios. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi (12 t. b. l. 159-160).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. V. parodymai, kur ji nurodė, kad Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ pradėjo dirbti auklėtoja nuo 1981 m. Kai 2005 m. darželio administravimą perėmė Šakių rajono savivaldybė, 2005 m. sausio 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis pagal kurią ji dirbo 1 etatą priešmokyklinio ugdymo pareigose. Nuo 2007 m. liepos 1 d. ji buvo pervesta vėl į auklėtojos pareigas. Jokiose nesugretintose pareigose niekada nedirbo. 2009 m. pabaigoje Gelgaudiškio vaikų darželyje buvo atliktas Šakių rajono savivaldybės audito skyriaus patikrinimas ir po to spaudoje buvo pranešta apie darželyje rastus pažeidimus. Po šio patikrinimo 2010 m. sausio mėn. direktorė buvo atleista iš pareigų. Po to ji laikinai buvo paskirta eiti laikinai eiti Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktorės pareigas. Tik po atlikto patikrinimo ir iš spaudos sužinojo, kad darželyje buvo įdarbintos G. S., L. M., O. R.. Ji pažįsta G. S. ir tikrai jos nėra mačiusi dirbant darželyje, tik kiek jai žinoma ji ruošėsi gimdymui. Taip pat niekada nėra mačiusi darželyje dirbant O. R., kuri iš dokumentų, kuriuos ji matė, buvo priimta dirbti buhaltere. Šią moterį ji taip pat pažįsta, nes ji dirba Griškabūdyje vidurinėje mokykloje. Dėl L. M. nurodė, kad šios moters nepažįsta, niekada jos nėra mačiusi ir pagal matytus darželio dokumentus, buvo priimta į dirbti sargu, kūriku, skalbėja, pavaduotoja ūkio reikalams. Kiek jai žinoma sargo darželyje nebuvo, kūrikais dirbo J. M. ir A. K., remonto darbus atlikdavo J. M., o visus ūkio reikalus tvarkė direktorė. Darželio buhaltere dirbo buhalterė, kuri yra vaiko auginimo atostogose. Dėl kitų darželio darbuotojų, kurios kaip buvo nustatya po audito patikrinimo galimai dirbo nesugretintose pareigose, nieko konkrečiai nežino, tik gali nurodyti dėl N. U., kuri dirbo auklėtojos padėjėja. Jos darbo laikas buvo 8 val. ir per tą laiką, kurį jie kartu dirbo, ji nematė, kad N. U. dirbtų kitą darbą. Taip pat yra mačiusi jos atlyginimo lapelius, kur jai buvo nurodytas tik gaunamas minimumas. Papildomos apklausos metu nurodė, kad ji gerai pažįsta visus Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ dirbusius ir dirbančius darbuotojus ir tikrai nepažįsta asmens - R. S., kuris pagal dokumentus darželyje dirbo sargu. Taip pat kiek jai žinoma visada dirbo viena buhalterė, jai nėra žinoma, kad darželio darbuotoja D. E. 2007 m. dirbo dar ir buhaltere. D. E. dirbo lauke prie darželio , ar tai dirbo auklėtojos padėjėja, tiksliai kuo dirbo neprisimena, bet tikrai ji nedirbo buhaltere. (t.5, b.l. 127-138).

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo 1999 m. darželyje, dirbo auklėtojos padėjėja ir virtuvėje. Ji spėdavo dirbti virtuvėje. Dabar dirba tik auklėtoja. Ji pareigų neatsimena, gal virėja buvo. Atlyginimą gaudavo už visus darbus. U. dirbo auklėtojos padėjėja, kad dirbtų ūkvedžiu, nematė. Nežino, kad būtų dirbusi skalbėja. Skalbėja dirbo L... K.nedirbo skalbėja ir virėja. E. tvarkė aplinką, ji virėja nedirbo ir buhaltere nematė, kad dirbtų. R. S. nematė dirbančio darželyje. S. dukros dirbant darželyje nematė. Ji pristatydavo tabelius buhalterei ir ją visada matydavo kabinete. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (12 t. b. l. 160-161).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 1999 m. lapkričio 2 d. pradėjo dirbti Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ auklėtojos padėjėja 1 etatu, ir dar dirbo 0,25 etato pagalbiniu darbininku, padėdavo virtuvėje. Su ja buvo sudaryta terminuota sutartis. 2005 m. sausio 3 d. buvo sudarytos dar sutartys dėl nuolatinių auklėtojos padėjėjos pareigų 1 etatu ir 0,5 etato virėjos etato. 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti auklėtoja 1 etatu ir auklėtojos padėjėjos pareigų buvo atleista jai prašant. Taip pat nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. jai buvo sumažintas virėjo darbo krūvis nuo 0,5 etato iki 0,25 etato. Taigi ji tuo metu dirbo 1 etatu auklėtoja ir 0,25 etato virėja. Jos darbo valandos nesidubliavo, nes ji virtuvėje dirbdavo kas antrą dieną. Tuo metu, kai ji dirbdavo virtuvėje jai buvo laisvas laikas, tomis dienomis auklėtojos darbas būdavo tik po pietų. Nuo 2009 m. rugsėjo ji buvo pervesta iš auklėtojo pareigų į priešmokyklinio ugdymo pedagogus ir tuo metu atsisakė virėjos darbo krūvio. Jai dirbant Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ buhaltere dirbo darbuotoja, kuri taip pat dirbo ir 2009 m. po to, kai išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, dirbo ir po to, kai gimė jos vaikas. Kitos buhalterės dirbant 2009 m. darželyje nematė. O. R. pažįsta iš matymo, tačiau jos dirbant darželyje „Eglutė“ nėra mačiusi. Apie tai, kad O. R. buvo darželio „Eglutė“ buhaltere, jai nėra žinoma. Taip pat pažįsta iš matymo G. S. , tačiau tikrai nėra mačiusi jos dirbančios darželyje. Kūrikais darželyje dirba J. M. ir A. K.. Taip pat nepažįsta L. M. ir nieko nežino apie tai, kad ji buvo darželio darbuotoja. 2007-2008 m. buvo gavę nedidelius priedus prie atlyginimo, ir kiek atsimena 2008 m. pabaigoje gavo priedus, kurie buvo pervesti iš ūkio darbuotojos N. U. sąskaitos. (t. 5, b.l. 143-153).

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. L. parodė, kad dirba nuo 1980 m. auklėtoja, po to dar dirbo skalbykloje. Skalbykloje dirbo laisvu nuo auklėtojos pareigų laiku. Atlyginimą gaudavo į kortelę, paskui sumažino ir dirbo ketvirtį etato. Daugiau jokių pareigų neturėjo. 2006-2009 U. dirbo auklėtojos padėjėja, daugiau nematė ką dirbo ir nežino. Kas dirbo sandėlininke nematė. U. skalbykloje nedirbo, remonto darbininke nedirbo. K. dirbo logopede. Direktorė dirbo kasininke, ji mokėjo atlyginimus. K., kad dirbtų buhaltere nematė. Visada dirbo viena buhaltere. O. U. dirbo auklėtoja, ji nematė, kad dirbtų kasininke. Pinigus išmokėjos visada direktorė. Ji R. nematė dirbančios darželyje. L. nematė dirbančios darželyje. Kūrikais dirbo K. ir M.. Sargų ji nematė, ir kiek žino, jų nebuvo. E.kiemsargiu dirbo. Gal kelis mėnesius K. už ją dirbo. Pinigus jai atiduodavo. Kai ateidavo kiekvieną rytą užrašyti vaikus, tai matydavo B., o kas dar ateidavo galėjo ir nematyti. Visą dieną nestebėdavo. Ji žinojo tik du kūrikus. Ji skalbykloje dirbo viena, jai sumokėjo už tą darbą. (12 t. b. l. 172).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos Z. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2005 m. buvo sudarytos darbo sutartys pagal kurias ji dirbo skalbėja 0,5 etato ir auklėtoja 1 etatu. Jos darbas nesidubliavo ir netrukdė vienas kitam. Skalbimo darbus ji atlikdavo laisvu laiku. 2007-2008 m. laikotarpiu darželio direktorė jai pasakė, kad negali jai rašyti dviejų pareigybių ir todėl jos 0,5 skalbėjo etato reikėjo užrašyti kitam darbuotojui. Ir kiek prisimena kelis mėnesius jos 0,5 skalbėjos etato buvo rašomas R. K. vardu, nors ji ir toliau tą darbą dirbo. R. K. jai atiduodavo uždirbtus sklabėjos pinigus. Dėl (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „Eglutė“ buhalterės nurodė, kad kiek jai žinoma, ji visada dirbo darželyje buhaltere, ji nėra mačiusi vietoj jos dirbant kitus. Kiek ji prisimena buhalterė dirbo prieš savo abiejų vaikų gimimą ir dirbo iš karto po gimimo. Jos tikrai nepavadavimo kitas darbuotojas. O. R. ji pažįsta iš matymo, ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje , ir teigia kad jos nėra mačiusi dirbančios darželyje. Taip pat nėra mačiusi darželyje dirbančios L. M., nors pažįsta visus darželio darbuotojus. O tuo labiau L. M. negalėjo dirbti skalbėja, nes ji dirbo skalbėja viena. Kūrikais darželyje dirbo M. ir K. , moters dirbant kūrike tikrai nėra mčiusi. G. S. taip pat nėra mačiusi jokiose pareigose dirbant. (t. 5 b.l. 168-173).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo kūriku darželyje nuo 2004 m. iki 2011 m. Jis dirbo 8 metus kūriku. Dar dirbo ir sargu kelis metus. Jis darželyje dirbdavo kas antrą parą, keisdavosi su M.. Kai kurdavo, tai ir sargu dirbdavo, nuvalydavo sniegą ir prižiūrėdavo teritoriją. Pirmą metą dirbo tik kūriku, o kai pradėjo ir sargu dirbti, tai jo darbo pobūdis nepasikeitė. Dar ir M. dirbo sargu. N. U. pažįsta, ji dirbo auklėtoja, o ką dar dirbo jis nežino. Sarge nedirbo, o skalbėja nežino ar dirbo. K. nežino ar auklėtoja dirbo ar kuo. Kuo dar dirbo jis nežino. Nuo 2004 m. kūrikų daugiau nebuvo. U. paskutinį metą dirbo kūriku. Direktorėss dukros nėra matęs darželyje dirbančios. S. taip pat nematė dirbančio. Jie keisdavosi vakare apie 18 val. ir atidirbdavo visą parą. Jis nebūdavo darželyje laisvu nuo darbo metu.. Buhaltere kas dirbo jis nežino, jie būdavo katilinėje ir mažai ką matydavo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. (12 t. b. l. 172-173).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymus, kur nurodoma, kad su darželiu buvo sudarytos sutartys dėl kūriko 0,5 etato ir sargo 0,5 etato. Sutartis dėl kūriko etato buvo sezoninė, tai kūriku dirbo iki 2006 m. balandžio mėn. O sargu jis liko dirbti iki 2008 m. gegužės mėn. Darželyje dar kūriku dirbo J. M.. Jo kaip kūriko pareigos buvo šildymo sezono metu kūrenti (duomenys neskelbtini) vaikų darželį „Eglutė“ katilinę. Darbą pradėdavo apie 3-4 valandą ryte. Jis su J. M. dirbo pakaitomis, tai yra vieną dieną kūrenavo jis, kitą kūrendavo J. M.. 2008 m. darželio direktorė jam pasiūlė išeiti iš darbo, tai yra kad jis būtų atleistas jam pačiam prašant ir šį savo pasiūlymą motyvavo tuo, kad buvo krizė ir reikia sutaupyti lėšų. Tai jis 2008 m. gegužės mėn. parašė prašymą dėl atleidimo iš sargo pareigų. 2009 m. sausio mėn. vėl buvo priimtas sezoniniam kūriko darbui. Tuo metu, kai jis dirbo kūriku dirbo tik jis ir J. M., jokie kiti asmenys nedirbo kūrikais, o tuo labiau moteris. L. M. nepažįsta. Iš matymo pažįsta G. S., tačiau nėra jo matęs dirbančios darželyje. O. R. nepažįsta. Darželio buhaltere dirbo viena asmuo, jam žinoma, kad ji išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, kas ją pavadavo jam nėra žinoma. Kaip buvo tvarkoma darželio buhalterija ir išmokamas atlyginimas nežino. Jis visada gavo tik jam priklausantį atlyginimą ir jokių papildomų pinigų nėra gavęs. (t. 5, b.l. 154-158).

Liudytojas J. M. parodė, kad dirbo darželyje apie penkiolika metų kūriku, remonto darbininku, dar ir dabar dirba kūriku. Kai dirbo kūriku, kūrė pečius, malkas tvarkydavo. Dirbdavo kartu su K. po parą. Moterų kūrikių nematė. U. dirbo auklyte, ką daugiau dirbo nežino. Ji ir K. dirbo sargu. Buhalterė Jis kartais lankydavosi pas buhalterę, remontuodavo stalą. Jis dirbo remonto darbininku ir matydavo buhalterę dirbančią. Jis buvo įformintas remonto darbininku. Trečias kūrikas buvo prieš direktorės darbo pabaigą, metų neatsimena. Dirbo R. U.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (12 t. b. l. 173-174).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2003 m. kai (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „Eglutė“ pastatyta nauja katilinė, jis pradėjo dirbti kūriku. Nuo tų metų buvo sudaromos sezoninės sutartys, tai yra šildymo sezonui, koks tiksliai buvo jo etatas, nežino. Savo darbo laikotarpiu vaikų darželyje „Eglutė“ dirbo ir sargu, ir remonto darbininku, kiek prisimena su juo buvo sudarytos darbo sutartys. Nuo 2004 m. pradžios kūriku pradėjo dirbti A. K., su kuriuo dirbo kūrikais pakaitomis, tai yra vieną dieną jis kurdavo katilinę, kitą dieną A. K.. Darbą pradėdavo nuo ryto 3-4 val. ir praktiškai per visą dieną prižiūrėdavo kaip vykdavo kūrenimas. Dirbant sargu tai apžiūrėdavo teritoriją, dar nupjaudavo žolę. Sargu taip pat dirbdavo A. K., su kuriuo pasikeisdami prižiūrėdavo darželio teritoriją. Kaip remonto darbininkas atlikdavo įvairius taisymo darbus. 2010 m. sausio mėn. vaikų darželio direktorė liepė jam parašyti prašymą dėl jo atleidimo iš darbo, kada tai tiksliai buvo, neprisimena. Direktorė jam padiktavo tekstą, kad jis prašo atleidžiamas iš remonto darbininko pareigų nuo 2009 m. lapkričio 2 d. Kitą prašymą rašė, kad jis prašo atleisti iš sargo pareigų. Kodėl prašymai buvo rašomi atbuline data, jis nežino. Po to nuo 2010 m. sausio 4 d. prie kūriko darbo jam buvo pridėtas remonto darbininko darbo krūvio 0,25 etato. 2008-2009 m. laikotarpyje nuo 2008 m. spalio mėn., kai prasidėjo šildymo sezonas, jis dirbo vienas kūriku iki 2009 m. sausio mėn. Po to į (duomenys neskelbtini) vaikų darželį „Eglutė“ kūriku sezoniniams darbui buvo priimtas A. K., tai yra jis buvo priimtas nuo 2009 m. sausio mėn. Po to jie dirbo abu pakaitomis. Jokie kiti asmenys kūrikais nedirbo, tuo labiau kūriku nedirbo moteris. L. M. nepažįsta. Jis pažįsta visus darželyje dirbančius asmenis, tačiau, kad būtų dirbusi L. M. nežino. Taip pat nurodė, kad 2007-2009 m. laikotarpyje , kai jis dirbo darželyje „Eglutė“ dirbo sargu, tai su juo tik dirbo A. K. sargu, su kuriuo jis dirbdavo pasikeisdamas. Jis pažįsta iš matymo direktorės dukterį G. S., bet nėra jos matęs dirbant kokius nors darbus vaikų darželyje, o būtent sargaujant, ar atliekant remonto darbus. Jam žinoma, kad darželio buhaltere dirbo vienas asmuo. Nuo 2009 m. vasaros, tiksliai datos neprisimena ji buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, bet kiek jis matė ji ir toliau dirbo darželyje. Apie kitą asmenį priimtą į jos vietą dirbti nieko nežino. Taip pat matė buhalterę dirbant ir po to, kai ji pagimdė. Darbuotojos O. R. nepažįsta ir nieko apie tai nežino, kad ji buvo darželio buhaltere. Kaip buvo darželyje tvarkoma buhalteryje ir išmokami atlyginimai, jis nežino. Jis gaudavo jam priklausantį atlyginimą ir jokių papildomų pinigų nėra gavęs, apie jokius išmokamus priedus kitiems darbuotojams nieko nežino. (t. 5, b.l. 159-165).

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo nuo 1996 m. darželyje auklėtoja ir dabar dirba. Daugiau jokių pareigų neturėjo. Pinigus gaudavo tik už auklėtojos darbą. U. dirbo tik auklėtojos padėjėja. Ką daugiau dirbo nežino. Sargu kas darželyje dirbo nežino. U.dirbo remonro darbininke. Sandėlininkė buvo direktorė. K. buvo logopedė, ji vienu momentu pavadavo auklėtoją. Kiek ji žino, tai buhalterė buvo tik viena. Ji nežino kas dirbo atostogų, vaiko auginimo metu. Ji nežino, bet buhalterė visada buvo darbe. E. dirbo lauke, jos niekada nematė sėdinčios buhalterės kėdėje. Kūrikai dirbo tik M ir K. Kiekvieną dieną ateidavo žymėti vaikus į kabinetą ir matydavo buhalterę. Vaikus žymėdavo direktorės kabinete. Ji matydavo buhalterę kiekvieną dieną, eidama pro šalį jos kabineto. Užeidavo ir atsišviesti dokumentų. Pas direktorę žymėdavo vaikus. Direktorės kabinetas šalia buhalterės kabineto. Direktorės kabinetas, toliau logopedės, paskui buhalterės kabinetas buvo. Ji į savaitę buhalterę matydavo kelis kartus per dieną. Eidavo į buhalterės kabinetą atsišviesti užduotėles vaikams. Ji ne tik kabinete matydavo buhalteręę, ji vaikštinėdavo ir po darželio teritoriją. Ji matydavo buhalterę jos kabinete. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (12 t. b. l. 174-175).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. D. duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2006-2009 m. darželio buhaltere dirbo darbuotoja, kuri tik viena dirbo darželyje. Per nurodytą laikotarpį buhalterė du kartus buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, tačiau tais laikotarpiais taip pat dirbo, jos tikrai niekas nepavadavo. Ji pažįsta direktorės dukrą G. S., tačiau jos tikrai nėra mačiusi dirbančios darželyje kokius nors darbus. Taip pat pažįsta O. R., kuri yra Griškabūdžio darželio vedėja, ir jos taip pat nėra mačiusi dirbančios darželyje. L. M. nepažįsta ir nėra mačiusi, kad darželyje dirbtų nepažįstama moteris. Visus darželio darbuotojus gerai pažįsta. (t. 5 b.l. 178-181).

Liudytoja J. M. parodė, kad nuo 1997 m. dirba darželyje auklėtoja, daugiau jokių pareigų neturėjo. N. U. dirbo tik auklėtojos padėjėja, ką dar dirbo nežino. Kad dirbo sargu nežino. Sandėlininkė buvo direktorė. Direktorė išmokėdavo atlyginimus. E. nepažįsta. Kūrikai buvo M., K.. Daugiau nieko nematė. Patikslina, kad nuo 2007 m. dirba darželyje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (12 t. b. l. 175).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad darželyje auklėtoja dirba nuo 2007 m. Dirbant darželyje buhaltere dirbo tik viena darbuotoja, kuri dirbo buhaltere ir tuo metu, kai buvo gimdymo ir vaikų auginimo atostogose. Kiek jai žinoma buhalterės niekas nepavadavo , ji pati tvarkė buhalterijos darbus. Ji taip pat pažįsta direktorės dukrą G. S., kurios nėra mačiusi dirbančios darželyje. Taip pat nepažįsta L. M., nėra jos mačiusi dirbančios darželyje. Darželio darbuotojus ji gerai pažįsta. Taip pat nepažįsta darbuotojos O. R., nėra mačiusi jos dirbant darželyje, nors kaip paaiškėjo, ji pavadavo darželio buhalterę, jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. (t.5, b.l. 182-184).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė, kad darželyje dirba 16 metų. Dirbo virėja, paskui dirbo lauke, dar dirbo auklėtojos padėjėja. Dabar dirba virėja jau 6 metai. 2006 m. -2009 m. su ja dirbo A. P.. Nuo2007 m. birželio 8 d. ji pradėjo dirbti virtuvėje., o 1996 m. dirbo 0,5 etato virtuvėje, o paskui išėjo į dekretą, o grįžusi 0,5etato dirbo lauke kaip kiemsargė, o po 3-4 metų pradėjo dirbti auklėtojos padėjėja. Ji sarge nedirbo, sandėlininke nedirbo, skalbėja L. buvo. Sandėlininku dirbo direktorė. Sargo nematė. K. dirbo logopede, daugiau nematė ką dirbo. Lapelius dalindavo buhalterė ir dirkeotrė. Naujų žmonių kabinete nematydavo. E. dirbo aluke, ji virėja nedirbo. Jos nematė ir dirbančios buhaltere. Ant visai nedirbančių , kad surašyti etatai, tai sužinojo tik po audito. P. darbas buvo trumpam ant jos užrašytas, kadangi švietimo skyrius paaiškino, kad ji negali dirbti pilnu etatu, taip kaip ir ji negalėjo dirbti 1,5 etato, laikini užrašymai buvo, o dirbo kiti. Tabeliai nebuvo iškabinami ir grafikai nebuvo kabinami. Vadovaujant direktorei tai darželis vasarą dirbdavo. Per vasarą galėjo ir nematyti kas ateina ir dirba darželyje. Atlyginimą sumokėdavo direktorė. Vasarą, nuo 2005 m. pradėjo nedirbti, o paskui atėjus naujai direktorei nedirbo mėnesį laiko. Kūrikai dirbo M. ir K., daugiau niekas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (12 t. b. l. 176).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. U. parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti auklėtojos – padėjėja 1 etatu ir dirbo šiose pareigose 3 metus. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. buvo pervesta į virėjas 1,25 etato ir tuo metu dirbo tik virėja. Nuo 2008 m. sausio 4 d. jai dar buvo padidintas darbo krūvis 0,25 etato ir ji dirba 1,5 etato virėja. Po kurio laiko jai buvo sumažintas darbo krūvis 0,25 etato. Jai dirbant darželyje buhaltere dirbo buhalterė, kuri 2009 metais buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų, tačiau ją matė darželyje dirbančią. Apie kitą asmenį priimti dirbti vietoj buhalterės, nieko nežino. Apie tai, kad buhaltere dirbo O. R., nieko nežino, šios moters nepažįsta, nors visus darželio darbuotojus ji pažįsta. Ji nematė, kad 2009 m. buhaltere dirbtų kitas asmuo , visą tą laikotarpį dirbo viena darbuotoja. Ji pažįsta direktorės dukrą G. S., tačiau nėra jos mačiusios dirbančios darželyje. Taip pat nepažįsta L. M. ir jai nieko nėra žinoma, kad ji dirbo darželyje. Ji jokių pašalinių asmenų nėra mačiusi dirbančių darželyje . Vienais metais lyg ir 2008 m. pabaigoje ji ir kitos darbuotojos gavo priedus prie atlyginimo apie 30-50 Lt, kurie buvo pervesti iš N. U. sąskaitos. (t.5 b.l. 186-190).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad dirbo nuo 1982 m. darželyje auklėtojos padėjėja. Daugiau jokių darbų nedirbo. Iš pradžių mokėjo grynais atlyginimą, o paskui į kortelę vesdavo. N. U. dirbo auklėtojos padėjėja. Daugiau nieko nedirbo. Jos kartu eidavo namo, nes gyveno tame pačiame name. Sandėlininkė direktorė buvo. Skalbėja L.. Sargų nematė. K. buvo logopedė, daugiau ką dirbo nežino. Skalbėja, buhaltere, virėja niekada nematė, kad dirbtų. E. dirbo lauko darbininke. Pas buhalterę nueidavo paklausti apie atlyginimą, Buhalterė į grupę atsinešdavo atlyginimo lapelius. Kartai ji eidavo pažymų apie atlyginimą. Kūrikai buvo M.a ir K.. Jie dirbo kas antrą dieną. Jos vyras dirbo kūriku darželyje, daugiau nieko. Skalbėją tris mėnesius ant jos rašė. Jai buhalterėpasakė, kad ji 294 Lt turi atiduoti L. Z.. Per tą laiką turėjo nedarbingumo lapelį, sirgo mergaitė. Ji sutiko, kad jai išmokėtų nedarbingumo pinigus. Ji pinigų niekam negrąžino. Darželis atostogauja nuo liepos mėnesio, nuo rugpjūčio dirbdavo. Kiekvieną dieną negali pasakyti negali pasakyti kas būdavo buhaltere. Eidavo gėles laistyti savo noru, pavedimo nebuvo. Laistydavo savo grupės gėles. Jos grupė ne prie buhalterės kabineto. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (12 t. b. l. 177-178).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. K. duoti parodymai, kur ji nurodė, kad 2007-2008 m. laikotarpyje kelis mėnesiu jos vardu buvo forminama 0,5 skalbėjos etato, nors iš tikrųjų šitą darbą dirbo Z. L.. Dėl kažkokių priežasčių jos vardu negalėjo forminti to 0,5 skalbėjos etato. Ji Z. L. atiduodavo grynais tuos pinigus už 0,5 etato skalbėjos. Skalbėjos etatas jos vardu buvo forminamas labai trumpai . Ji visada gaudavo tik jai priklausančius pinigus – atlyginimą už 1 auklėtojos etatą. Kiek prisimena 2007 ar 2008 m. į jos sąskaitą iš N. U. sąskaitos buvo pervesta 50 Lt. Kiek sužinojo vėliau kitos darbuotojos gavo panašias pinigų sumas iš N. U. sąskaitos. Kodėl pinigai buvo pervesti iš jos sąskaitos, nežino. Dėl darželio buhalterės, tai kiek jai žinoma, ji visada dirbo darželyje buhaltere, ji taip pat dirbo ir kai du kartus laukėsi vaikų. Ji matė, kaip buhalterė iki gimdymo ir iš karto po gimdymo dirbo darželyje, nėra mačiusi, kad kažkas ją pavaduodavo. Ji nepažįsta tokios darželio darbuotojos O. R. , kuri kaip vėliau paaiškėjo pavadavo buhalterę. Ji pažįsta G. S., tačiau nėra jos mačiusi dirbančios darželyje. Taip pat nepažįsta darželio darbuotojos L. M.. (t.5, b.l. 194-198).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai:

Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto savivaldybės vidaus audito skyriaus Audito ataskaitoje nurodoma, kad darželio darbuotojoms G. S. (K.), N. U., ir B.A. K., D. V., kurios darželyje dirba keliose nesugretintose pareigose, sudaroma viena darbo sutartis. Todėl nėra sulygstama dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio ir kt.). Darželio darbuotojos G. S. (K.), N. U., ir B.A. K., D. V. kai kuriose užimamose pareigose darželyje dirba be darbo sutarčių, todėl pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, toks darbas laikomas nelegaliu. Darbuotojos L. M. (S.), N. U., B.A. K., ir G. S. (K.) darželyje dirba daugiau kaip po 12 valandų per dieną, todėl pažeidžia Darbo kodekso 144 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas. 2008 ir 2009 metais, nesivadovaujant savivaldybės administracijos direktoriaus rekomenduojamais taikyti tarnybinio atlyginimo koeficientais, bei skiriant priedus ir priemokas nesivadovaujant Vyriausybės nutarimo Nr. 511 nuostatomis, šiems darbuotojams nepagrįstai buvo priskaičiuota tarnybinio atlyginimo su priedais ir priemokomis: O. R. – 12 816, 86 Lt; L. M. (S.) – 5890,14 Lt; G. S. (K.) – 116,48 Lt.

Audito ataskaitos įžanginėje dalyje nurodoma, kad pagal O. R. raštišką paaiškinimą apie audito temą, tai yra darbo užmokesčio asignavimų panaudojimą, suteikti reikiamų duomenų ir paaiškinimų negalėjo, nes to darbo 2009 metais nedirbo. Atliekant auditą buvo bendrauta su A. B., kaip su dirbančia buhaltere, nors audito metu ji buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. (t. 1, b.l. 12-29).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus pranešime nurodomos G. K., L. S. duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir paskirtų išmokų dydžiai. (t. 1, b.l. 37-39).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus sprendimuose nurodoma, kad buvo nuspręsta G. S. skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, taip pat skirti pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dvejimetai. (t. 1, b.l. 40-44).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus sprendimuose nurodoma, kad buvo nuspręsta L. M. skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, taip pat skirti pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dvejimetai. (t. 1, b.l. 45-50).

Pagal 2010-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą buvo pateiktas O. R. 2009-11-26 paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad ji dirbo darželyje: skaičiavo tėvų moką, ugdymo lėšas, maitibnimo apskaitą, vaikų lankomumo apskaitą, ūkinę apskaitą ir t.t. Apie darbo užmokesčio fondą, sąmatos sudarymą, priedų ir priemokų mokėjimą paaiškinti negali. (t. 1, b.l. 68).

2010-09-30 Specialisto išvadoje Nr. 5-7-29 nurodoma, kad O. R. pagal darželio darbuotojų liudytojų apklausos protokoluose nurodytus duomenis, nedirbo (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „Eglutė“, tačiau vaikų darželio oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose yra nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 13987,27 Lt (2008- m. – 5254, 94 Lt, 8732,33 Lt) ir išmokėta 10472, 67 Lt.

L. M. (S.) pagal darželio darbuotojų liudytojų apklausos protokoluose nurodytus duomenis, nedirbo (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „Eglutė“, tačiau vaikų darželio oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose yra nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-03-02 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 13987,27 Lt (2008 m. – 5254, 94 Lt, 8732, 33 Lt) ir išmokėta 10472, 67 Lt. 2009 m. lapkričio mėn. priskaičiuota už nepanaudotas atostogas 467, 97 Lt ir išmokėta 355,66 Lt.

G. S. (K.) pagal darželio darbuotojų liudytojų apklausos protokoluose nurodytus duomenis, nedirbo (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „Eglutė“, tačiau darželio oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose yra nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2007-09-11 iki 2008-02-11 buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 12903, 52 Lt (2007 m. – 7760, 38 Lt, 2008 m. – 3499,68 Lt, 2009 m. – 1643, 46 Lt) ir išmokėta 9735,33 Lt. 2009 m. lapkričio mėn. už nepanaudotas atostogas 1643, 46 Lt ir išmokėta 1249, 03 Lt.(t. 1, b.l. 106-156).

Šakių rajono (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-01-02 įsakymu PK-1 G. S. skirtas 7 koeficientų dydžio priemoka prie atlyginimo. (t. 2, b.l. 8).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-02-11 įsakymu PK-14 paskirtas G. S. laikinas vadavimas. (t. 2, b.l. 9)

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-06-13 įsakymu PK-36 paskirtas G. S. laikinas vadavimas jos atostogų vaikui prižiūrėti metu. (t. 2, b.l. 12).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus įsakymas „Dėl L. M. priėmimo į darbą. (t. 2, b.l. 14).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-02-11 įsakymu PK-14 paskirtas L. M. laikinas vadavimas. (t. 2, b.l. 15)

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-02-08 įsakymu PK-13 Dėl G. S. darbo krūvio sumažinimo. (t. 2, b.l. 21).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2007-09-11 įsakymu PK-31 Dėl R. S. atleidimo iš darbo. (t. 2, b.l. 69).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-06-30 įsakymu PK-26A Dėl O. R. priėmimo į darbą. (t. 2, b.l. 110).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-11-03 įsakymas PK-58 Dėl O. R. tarnybinio atlyginimo nustatymo. (t. 2, b.l. 111).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-11-27 įsakymas PK-63 Dėl terminuotos darbo sutarties su O. R. nutraukimo. (t. 2, b.l. 112).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto savivaldybės Vidaus audito skyriaus darbo dokumente Nr. DD-13 nurodyta išvada, kad netaikant savivaldybės administracijos direktoriaus rekomenduojamų nustatyti darbo užmokesčio koeficientų, buhalterei O. R. per 2009 metus nepagrįstai priskaičiuota 12 816, 86 Lt darbo užmokesčio. (t. 2, b.l. 113-115).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-12-01 įsakymas Nr. PK-51 Dėl L. M. priėmimo į darbą. (t. 2, b.l. 116).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-12-16 įsakymas Nr. PK-53 Dėl priedo prie atlyginimo skyrimo L. M.. (t. 2, b.l. 117).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-01-05 įsakymas Nr. PK-6 Dėl L. M. darbo krūvio pakeitimo. (t. 2, b.l. 118).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-02-02 įsakymas Nr. PK-13 Dėl L. M. darbo krūvio pakeitimo. (t. 2, b.l. 119).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-02-25 įsakymas Nr. PK-15 Dėl priemokos prie vasario mėnesio atlyginimo skyrimo L. M.. (t. 2, b.l. 120).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-04-09 įsakymas Nr. PK-20 Dėl laikino vadavimo L. M. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. (t. 2, b.l. 121).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-11-20 įsakymas Nr. PK-60 Dėl L. S. (M.) atleidimo iš darbo. (t. 2, b.l. 122).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2007-09-11 įsakymas Nr. PK-33 Dėl G. S. priėmimo į darbą. (t. 2, b.l. 123).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2007-09-12, 2007-01-02 įsakymas Nr. PK-34, PK 2 Dėl G. S. padidinimo darbo krūvio. (t. 2, b.l. 124, 127).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2008-02-08 įsakymas Nr. PK-13 Dėl G. S. darbo krūvio sumažinimo. (t. 2, b.l. 129).

Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ direktoriaus 2009-11-20 įsakymas Nr. PK-61 Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo su G. K.. (t. 2, b.l. 130).

Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad G. S., L. M. buvo apskaičiuojamas ir išmokamas atlyginimas (t. 2, b.l. 174, 178, 186, 193, 195, 197, 198, t. 3 b.l. 3,103, 104, 107, 113 ).

Buhalteriniuose dokumentuose matyti, kad juos pasirašė buhalterė O. R. (t. 3, b.l. 147, 151, 156, 157, 161, 165,166, 170, 173, 174, 177, 180, 183, 184, 187, 190, 193,

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, jog G. S. dirbo remonto darbuotoja, bendrosios praktikos slaugytoja, sargu, (t. 4, b.l. 59, 61, 66, 68, 69, 74).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, jog L. M. dirbo sargu, ūkvede – sandėlininke, skalbėja, kūriku (t. 4, b.l. 114, 115, 119, 127, t. 6, b.l. 27, 29, 31 ).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, jog O. R. dirbo buhaltere (t. 6, b.l. 37 ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius pateikė informaciją apie L. S. išmokėtas išmokas (t. 6, b.l. 40).

L. M. – S. prašymai skirti motinystės pašalpą (t. 6, b.l. 100, 119).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus sprendimų prieduose nurodoma, jog L. M. 9 mėnesių draudžiamosios pajamas sudaro, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas sudaro ir Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutės“ gautos pajamos. (t. 6, b.l. 107-108, 115-116).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus sprendimų prieduose nurodoma, jog G. S. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas sudaro Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutės“ gautos pajamos. (t. 6, b.l. 123)

UAB „Gintarė vaistinė“ pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog L. M. (S.) nuo 2008-07-31 dirbo UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė. (t. 7, b.l. 114-135).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Griškabūdžio vidurinės mokyklos pateikta informacija patvirtina, jog O. R. dirbo direktoriaus pavaduotojos pareigose nuo 2005-01-01. (t. 8, b.l. 2-15).

Iš A. B. sąskaitos išrašo matyti, kad tuo laikotarpiu, kai O. R. dirbo darželyje buhaltere į A. B. sąskaitą pravesdavo pinigų sumas, kurios atitikdavo gaunamo atlyginimo darželyje dydį. (t. 8, b.l. 136, 139, 141, 145, 148).

O. R. prašymas dėl priėmimo į darbą Šakių rajono Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ buhaltere, darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbą . (t. 10, b.l. 6-11).

G. S. darbo sutartys, įsakymas dėl priėmimo į darbą (t. 10, b.l. 31-35).

L. M. darbo sutartys (t. 10, b.l. 147-149).

O. R. pateiktoje paskolos sutartyje nurodoma, jog O. R. pasiskolino iš A. B. 19 000 Lt. (t. 11 b.l. 102).

Dėl G. K. ir L. S. nusikalstamų veikų

Teisiamajame posėdyje abi kaltintosios pripažino savo kaltę, nurodė, jog padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos baudžiamąsias bylas, yra išaiškinęs, kad šiose bylose yra aktualus ne darbo užmokesčio dydis, o įdarbinimo fiktyvumo įrodymas; darbo užmokestis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai per didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011).

Taigi, šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar G. K. ir L. S. realiai dirbo Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“, ar atliko numatytas darbo sutartyje funkcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2011).

G. K. ir L. S. traukiamos atsakomybėn už tai, kad 2007 ir 2008 m. sudarė darbo sutartis su asmeniu, kurio byla išskirta, žinodamos, jog sutartyje nurodytų darbų nedirbs. Po to kaltinamosios pateikė duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, turėdamos tikslą įgyti svetimą turtą, pateikė prašymus skirti joms motinystės pašalpas, nurodydamos pervesti pinigus į jų asmenines sąskaitas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. G. K. (S.) pasirašė darbo sutartį Nr. 42, kurioje nurodoma, kad ji priimama dirbti į darželį 0,25 etato remonto darbininke ir 0,25 etato bendrosios praktikos slaugytoja, po 4 valandas per dieną bei 20 valandų per savaitę (atleista 2009 m. lapkričio 20 d.) (t. 10, b.l. 31-32). L. S. 2008 m. gruodžio 1 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 48, kurioje nurodoma, kad L. M. (S.) priimama dirbti į darželį pavaduotoja ūkio reikalams 0,5 etato, sargu 1 etatu, skalbėja 0,25 etato (nuo 2009 m. kovo 2 d. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir nuo 2009 m. lapkričio 20 d. atleista) (t. 10, b.l. 147-148).

L. S. ir G. K. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui prašymus dėl motinystės pašalpų skyrimo (t. 6, b.l. 100, 110, 126, 119). Pagal pateiktus prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius paskaičiavo kaltinamosioms mokėtinų pašalpų dydžius (t. 6, b.l. 149-151, 155, 152-153, 161-163).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu L. S. ir G. K. pripažino savo kaltę ir nurodė, jog jos darželyje nedirbo, jų įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo sutartyje nurodytų darbų jos niekada neatliko. L. S. nurodė, jog darbo sutartį su darželio „Eglutė“ direktorė pasirašė tuo tikslu, jog norėjo gauti didesnes išmokas gimus vaikui. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. U., Birutė A. K., D. V., D. E., O. U., V. A., R. V., A. P., Z. L., D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdži metu patvirtino, jog nėra mačiusios G. K. (S.) ir L. S. (M.) dirbančių darželyje. Liudytojos yra dirbančios darželyje auklėtojomis, auklėtojų padėjėjomis, todėl jos dažniausiai visą darbo dieną būdavo darželyje, jo teritorijoje, tačiau visos kategoriškai nurodė niekada nemačiusios šių kaltinamųjų darželyje.

Vaikų darželis „Eglutė“ vykdė savo veiklą, mokėjo mokesčius tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondui, dėl ko vėliau kaltinamosios įgijo teisė gauti motinystės pašalpas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad G. K., L. S. darbo sutartyje nurodytų darbų nedirbo. Kaip jau buvo nurodyta L. S. buvo įdarbinta pavaduotoja ūkio reikalams, sargu, skalbėja. Akivaizdu, kad vaikų darželis, kaip funkcionuojanti įstaiga visą laikotarpį veikė, tad L. S., ar G. K. neatliekant jai pavestų darbų, šiuos darbus privalėjo atlikti kiti asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos darbus buvo pavedama atlikti kitiems darbuotojams, tai yra pavaduotojos ūkio reikalams pareigas atlikdavo darželio direktorė, sargu dirbdavo J. M. arba A. K. ir pan. Tokiu būdu darželyje buvo sudaromi neatitinkančiais tikrovės darbo laiko žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje „Eglutė“ darbuotojams buvo skiriami papildomi darbai, kurių jie neatlikdavo, arba atlikdavo kitų darbuotojų pareigas, buvo forminami darbuotojai, kurie iš viso nedirbo darželyje.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius 2010-04-21 raštu informavo apie tai, kokia buvo apskaičiuota L. S. (M.) motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-07-05 ir motinystės pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-07-06 iki 2011-05-06 bei pagal kokias draudžiamąsias pajamas buvo skaičiuojama L. S. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-07-05 paskirta VSDFV Šakių skyriaus 2009-04-28 sprendimu. Priskaičiuota pašalpos suma – 9245, 86 Lt, atskaičius mokesčius išmokėjimo suma 77421, 16 Lt. Taip pat S. (M.) paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-07-06 iki 2011-05-06 VSDF Šakių skyriaus 2009-07-20 sprendimu. Priskaičiuota pašalpos suma 48495,96 Lt atskaičius mokesčius išmokėjimo suma – 39881,63 Lt. Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ pranešimai apie apdraustuosius buvo pateikti 2008 m. IV ketvirčio – 2009-01-09 ir 2009 m. I ketvirčio – 2009-04-15, tačiau buvo patikslinti 2009-04-15, 2009-09-22 nurodžius Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ gautas pajamas, L. S. (M.) paskaičiuota motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas 1380,30 Lt daugiau, o išmokama suma 1048, 62 Lt didesnė. Taip pat motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, priskaičiuota 7025, 46 Lt daugiau, o išmokama suma 5759,10 Lt didesnė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius 2010-04-21 raštu informavo apie tai, kokia buvo paskaičiuota G. K. (S.) motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-06-15 ir motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-06-16 iki 2010-04-20 bei pagal kokias draudžiamąsias pajamas buvo skaičiuojama. G. K. (S.) motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-06-15 paskirta VSDFV Šakių skyriaus 2008-02-27 sprendimu. Priskaičiuota pašalpos suma 2137,80 Lt, atskaičius mokesčius išmokėjimo suma – 1916,21 Lt. Taip pat G. K. (S.)paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-06-15 iki 2010-04-20 VSDFV Šakių skyriaus 2008-06-30 sprendimu. Priskaičiuota pašalpos suma 41301, 50 Lt, atskaičius mokesčius išmokėjimo suma – 33182,75 Lt. Pašalpų mokėjimo laikotarpiu tai buvo vienintelė G. K. (S.) darbovietė. Jeigu nebūtų įdarbinimo Gelgaudiškio vaikų darželyje „Eglutė“ G. K. (S.) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos nebūtų paskirtos.

Kaltinamosios G. K. ir L. S. veikdamos bendrininku grupėje su asmeniu, kurio byla išskirta, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokamą iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės biudžeto. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad yra nustatyta, jog G. K. ir L. S., kurios žinojo, jog yra nėščios, ir kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX – 110, Žin., 2000, Nr. 111-3574) 6 str. motinystės (tėvystės) pašalpa kaltinamosioms bus skaičiuojama pagal jų draudžiamąsias pajamas į kurias įeina ir darželyje „Eglutė“ nurodomos gautos pajamos, turėdamos tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, iš anksto sutarė, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, fiktyviai įdarbins G. K. ir L. S. į vaikų darželį „Eglutė“ , nors jokio realaus darbo darželyje kaltinamosios neatliks. Taip pat L. S. ir G. K. žinodamos, kad jokio realaus darbo daržely „Eglutė“ neatliks, nepagrįstai pasirašė darbo sutartis, pagal kurias jos buvo priimtos į darželį - G. K. remonto darbininke, bendrosios praktikos slaugytoja, sarge, o L. S. – pavaduotoja ūkio reikalams, sarge, skalbėja. G. K. 2008-02-22, o L. S. 2009-03-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui pateikė prašymą skirti motinystės ( tėvystės) pašalpą. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė fiktyviu G. K. ir L. S. įdarbinimu vaikų darželyje „Eglutė“, kur jokio darbo jos realiai neatliko. Kaltinamosios suklaidino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrių, pateikdamos tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų gaunamas draudžiamąsias pajamas iš vaikų darželio „Eglutė“. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant G. K. ir L. S. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą, tai yra lėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriaus suklydimą ir svetimo turto bei turtinės teisės įgijimo priežastis, nes kaltinamosioms prašomos pašalpos buvo paskirtos ir išmokėtos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamosios veikdamos bendrininkų grupe su asmeniu, kurio byla išskirta, suklastojo darbo sutartis. Tai yra jos vaikų darželyje „Eglutė“ pasirašė darbo sutartis, žinodamos, jog realiai nedirbs darbo sutartyje nurodytų darbų, tai yra sąmoningai pasirašydamos patvirtino neteisingą informaciją. Kaltinamiesiems inkriminuojant nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. yra laikomasi praktikos, kad žinomi netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą arba suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 str. ir 300 str. atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Šioje byloje G. K. ir L. S. pasirašydamos darbo sutartys, nors ir žinojo, kad numatytų darbų nedirbs, suklastojo dokumentą – darbo sutartį. Todėl josm pagrįstai inkriminuotas BK 300 str. 1 d. straipsnis.

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad G. K. ir L. S. padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamosios G. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, kaltinamosios G. S. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų G. K. ir L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jos teismo posėdžio metu prisipažino padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamosios ne viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, tačiau teismas laiko, jog tai netrukdo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismo posėdžio metu kaltinamosios davė išsamius parodymus, nurodė savo veiksmų tikslus, kas padėjo teismui nustatyti tikslias įvykio aplinkybes. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų parodymai skyrėsi, teismas laiko jų klydimu bei netinkamos gynybos pasirinkimu bei atsižvelgdamas į jų teisme duotų parodymų tikslumą ir išsamumą, kas akivaizdžiai padėjo teismui nustatyti teisingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog šias nusikalstamas veikas jos padarė bendrininkų grupe su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl O. R. nusikalstamų veikų

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamosios O. R. veiksmai atitinka baudžiamųjų nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. požymius.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra perduoti turtą, perleisti turtine teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu.

Apgaulė gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja – kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina, ir pasyviąja – kai kaltininkas pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti. Veika sukčiavime aprašyta keturiais alternatyviais požymiais, tai: a) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą; b) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę; c) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės; d) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar dalinis patenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti ar toks gynimas yra labai apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarinius sukčiavimo sudėtyje aprašytas vienas iš požymių – „išvengė turtinės prievolės“ – faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo, šioje sudėtyje pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad O. R. 2009 m. birželio 30 d. pateikė prašyma dėl priėmimo į darbą ir 2009 m. birželio 30 d. pasirašė darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad O. R. nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. dirbo 0,75 etato buhaltere „Eglutė“ (t. 10, b.l. 6-10). Pasirašydama darbo sutartį su vaikų darželio „Eglutė“ direktore įgijo teisę į darbo užmokestį už darbo sutartyje atliktą darbą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtiną faktą, jog O. R. pasirašydama darbo sutartį, pagal kurią ji laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. turėjo atlikti buhalterės darbą, žinojo, jog realiai šio darbo ji nedirbs. Taigi pateikdama duomenis apie tariamai atliekamą darbą, O. R. teisę gauti atlyginimą, tai yra pateikdama klaidingus duomenis apie ketinimus atlikti jai pavestą darbą ji suklaidino vaikų darželio „Eglutė“ steigėjus, ir įstatymų numatyta tvarka įgijo gauti atlyginimą už neatliekamą darbą, kuris ir buvo jai pravedamas per nurodytą laikotarpį. Teismo posėdžio metu kaltinamoji O. R. teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, jog ji nedirbo darbo sutartimi jai pavesto darbo. Ji nurodė, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį ji buhalterės darbą atliko, visus dokumentus tvarkė. Taip pat kaltinamoji nurodė, jog jos darbo laikas būdavo vakare, kai darželyje nebebūdavo kitų darbuotojų, todėl ji su kitais darbuotojais nesusitikdavo, jos dirbant niekas nematydavo. Taip pat nurodė, kad buhalterinius dokumentus ji spausdindavo, todėl jos ranka rašytų dokumentų tikriausiai nėra, o esant būtinumui jai padėdavo tuo metu vaiko auginimo atostogose buvusi buhalterė, todėl tuo laikotarpiu gali būti šios buhalterės ranka rašytų dokumentų. Teismas laiko, jog tokie O. R. parodymai neatitinka byloje esančių įrodymų, todėl negalima laikyti, jog jie patvirtina teisingas aplinkybes byloje.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti visi vaikų darželio „Eglutė“ darbuotojai iš kurių nei vienas nepatvirtino to, jog matė darželyje dirbančią O. R.. Visi darželio darbuotojai ne tik nepatvirtino matę O. R., o kaip tik visi jie nurodė, jog buhalteres pareigas visą laiką vykdė viena buhalterė, nors ši ir buvo nėštumo ir gimdymo bei vaiko auginimo atostogose. Visi darbuotojai patvirtino faktą, jog darželyje visada dirbo viena buhalterė ir jos niekas niekada nepavadavo. Vertinant liudytojų parodymus teismas laiko, jog yra būtina atsižvelgti į tai, kad Gelgaudiškio vaikų darželis „Eglutė“ yra nedidelio miestelio nedidelė įstaiga, kurioje dirba nedidelis skaičius darbuotojų ir suprantama, kad šie darbuotojai gerai pažįsta vieni kitus, todėl bet koks darbuotojų nors ir laikinas pasikeitimas negalėtų likti nepastebėtas, taip pat darbuotojai pamatytų ir tas aplinkybes, jog kažkurio darbuotojo ilgą laiką nėra darbe. Tuo tarpu apklausti darbuotojai visi vienareikšmiškai patvirtino ne tik tai, kad darželyje nematė dirbančios O. R., tačiau visi nurodė, jog buhaltere dirbo vienintelė buhalterė ir jos niekas niekada nepavadavo, tai yra darbuotojai paneigė tą faktą, kad pagrindinė darželio darbuotoja ilgą laiką po vaiko gimdymo ar pan. nebuvo darbe. Taigi O. R. nurodytos aplinkybės, jog ji dirbdavo po darbo valandų neatitinka realios darželyje buvusios situacijos, nes darbo valandomis buhalterės darbas buvo atliekamas kitos, pagrindinės darželio buhalterės. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad apklaustos liudytojos N. U., O. U., V. A., R. V., A. P., Z. L., D. D., J. M., R. K. darželyje dirbo auklėtojomis, auklėtojų padėjėjomis. Jų darbo vieta būdavo darželyje, jos dažnai vaikščiodavo po darželio patalpas, susitikdavo ir matydavo darželio darbuotojus. Visos šios liudytojos nurodė, jog jos matydavo tik vieną buhalterę, nurodė, kokiomis aplinkybėmis sutikdavo buhalterę darželio patalpose, tai yra ateidavo kiekvieną ryta į žurnalą atžymėti vaikus ir atsinešti metodinės medžiagos. Vaikus žymėdavo direktorės kabinete, kuris yra šalia buhalterės kabineto, darbuotojos pristatydavo „tabelius“ buhalterei, kurią visada matydavo kabinete. Matydavo buhalterę kiekvieną dieną, eidamos pro šalį jos kabineto, užeidavo atsišviesti dokumentų. Eidavo į buhalterės kabinetą atsišviesti užduotėles vaikams. Buhalterę matydavo ne tik kabinete, bet ir vaikštinėjančią po darželio teritoriją. Taigi darželio darbuotojai nurodė, jog buhaltere dirbo tik pagrindinė buhaltere, jos niekas niekada nepavadavo, kas eliminuoja galimybę, jog kaltinamoji O. R. buhalterės darbus atlikdavo po darbo valandų, kai jos niekas nematydavo. Net ir darant prielaidą, jog tokios aplinkybės galėjo susiklostyti, tačiau vertinant liudytojų parodymus, akivaizdu, jog darželio darbuotojų tikrai būtų pastebėtas ilgas laikotarpis, kai buhalterės nebūtų buvę darbe. Tuo labiau, kad visiems buvo žinomas faktas, jog buhalterė ruošėsi išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Tačiau nei vienas iš darbuotojų nenurodė, jog po buhalterės vaiko gimimo, ji ilgą laiką nedirbo, atvirkščiai jie tvirtino, jog ji greitai sugrįžo į darbą ir toliau vykdė savo pareigas. Teismas laiko, jog tokios aplinkybės negali būti darbuotojų nepastebėtos ar netinkamai įvertintos. Atitinkamai remiantis protingumo kriterijais, suprantama, kad vienai darbuotojai išėjus ilgalaikių atostogų ir ją pavaduojant kitai darbuotojai, tokios aplinkybės negalėjo būti nuo darbuotojų slepiamos, o atvirkščiai tokios aplinkybės turėtų būti paaiškinamos darželio darbuotojams dėl tolimesnio darbo organizavimo aiškumo. Taigi teismas laiko, jog jeigu būtų buvę tokios aplinkybės, jog buhalterės darbas būtų atliekamas po darbo valandų O. R., remiantis protingumo principu suprantama, kad šios aplinkybės turėjo būti paaiškintos darželio darbuotojams dėl tolimesnio tinkamo darbo organizavimo. Teismo posėdžio metu O. R. teigė, kad jai pateikdavo lapus pagal kuriuos ji paskaičiuodavo vaikų maitinimą, tačiau nenurodė, kas jai tuos lapus pateikdavo, kokia buvo nusistovėjusi tvarka. Taip pat ir darželio darbuotojos nei viena nenurodė, jog lapus pateikdavo direktorei, ar palikdavo kažkam kitam.

Taip pat aplinkybes, jog O. R. nedirbo jai darbo sutartyje nurodytų pareigų patvirtina ir tai, kad atliekant auditą darželyje bendrauta buvo su buhaltere, kuri tu metu buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Audito ataskaitoje nurodoma, kad O. R. apie audito temą, tai yra darbo užmokesčio asignavimą panaudojimą auditui suteikti duomenų ir paaiškinimų negalėjo, nes to darbo 2009 metais nedirbo (t. 1, b.l. 12). Byloje yra O. R. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad apie darbo užmokesčio fondą, sąmatos sudarymą, priedų ir priemokų mokėjimą paaiškinti negali. (t. 1, b.l. 68). Teismas laiko, jog šios aplinkybės taip pat parodo, jog O. R. negalėjo paaiškinti apie jos darželyje atliekamą darbą, kas patvirtina faktą, jog šio darbo nedirbo. Teismo posėdžio metu kaltinamoji teigė, jog ji negalėjo paaiškinti apie užmokesčio fondą, sąmatą, nes tai yra ne buhalterės kompetencija, tačiau teismas laiko, jog paaiškinime suformuluotas tekstas parodo, jog asmuo nesuprato ir negalėjo tinkamai paaiškinti, kas yra buhalterės pareigos, o kas ne. Nes jeigu būtų suprantamas ir aiškus jos atliekamo darbo funkcijos, tai ji galėtų tiksliai nurodyti, kokias funkcijas ji atliko, o kurios yra vadovės kompetencija. Tuo tarpu suprantama, kad darbo užmokestis, priedai ir priemokos jų apskaičiavimas, išmokėjimas yra buhalterės darbas, kas O. R. turėjo būti aišku ir žinoma.

Teismas laiko, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog O. R. neatliko buhalterės funkcijų darželyje „Eglutė“, kaip buvo numatyta 2009 m. birželio 30 d. darbo sutartyje.

Kaltinamoji O. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė paskolos sutartį.(t.11, b.l. 102). Teismo posėdžio metu O. R. pateikė dokumentus apie atliktus namo remonto darbus. O. R. nurodė, jog būtent namo remontui buvo paimta paskola. Atitinkamai O. R. paimta paskola siekia paneigti aplinkybes, jog ji pervedinėdavo gautą atlyginimą asmeniui, kurio byla išskirtai. Teismas laiko, jog nurodytos aplinkybės nepaneigia kitų byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina O. R. fiktyvų pareigų atlikimą. Kaip matyti iš bylos duomenų O. R. paskolos sutartį pateikė praėjus beveik vieneriems metams po tyrimo pradžios. Apie aplinkybes, jog pinigai iš jos sąskaitos buvo pervedami į asmens, kurio byla išskirta, sąskaitą siekiant grąžinti paskolą buvo nurodytos po ilgo laiko. Toks delsimas ir svarbių aplinkybių nutylėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl teikiamų duomenų patikimumo. Be to, kaip matyti iš atliekamų pavedimų matyti, kad pervedamos sumos yra identiškos toms sumoms, kurios buvo gautos kaip atlyginimas. Remiantis protingumo kriterijus galima daryti išvada, jog mažai tikėtina, kad asmuo grąžindamas paskolą, kreditoriui pervestų grąžinamas sumas skaičiuodamas net centus. Logiškas skolininko elgesys būtų, jei jis pervestų stabilią vienodą sumą, neskaičiuodamas centus, kurių apskaita gali paprasčiausiai kelti nepatogumus. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad šiuos duomenis pateikė pati kaltinamoji, kas daro šių įrodymų patikimumą mažesnį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas darbo išvadą, jog O. R. nurodytos aplinkybės bei pateikta paskolos sutartis negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, kuris galėtų paneigti kitus byloje surinktu įrodymus. Teismas laiko, jog O. R. kaltę patvirtina byloje apklausti liudytojai, pasirašyta darbo sutartis, atlikto audito metu pateikti duomenys, kurie pateikti nesuinteresuotų asmenų, gauti tiriant bylos aplinkybes. Apklausti liudytojai nėra kaltinamųjų giminaičiai, ar kitu būdu suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti jų parodymais.

O. R. yra traukiama atsakomybėn už tai, kad padėjo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą – Šakių rajono savivaldybės biudžetui priklausančias lėšas. O. R. padėjimas yra inkriminuojamas dėl to, kad kaip atlygį gautas lėšas pervesdavo į asmens, kurio byla išskirta, sąskaitą.

Tokios aplinkybės buvo nustatytos susipažinus su A. B. atsiskaitomosios sąskaitos išrašais, pateiktais AB DnB NORD banke, kur užfiksuota O. R. pervedimai į A. B. sąskaitą. Šių pervedimų sumos atitinka su sumomis pervestomis į O. R. atsiskaitomąją sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) vaikų darželio „Eglutė“ sąskaitos. Taigi kaltinime konstatuojama, jog O. R. suteikdama galimybę pasinaudoti jos duomenimis bei leisdama pervesti priskaičiuotą atlyginimą į jos asmeninę sąskaitą, padėjo asmenims, kurių bylos išskirtos sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad gautą atlygį O. R. pervesdavo į kito asmens sąskaitą, kas leidžia daryti, jog ji pati gautų lėšų neužvaldė, o tik sudarė šią galimybę kitiems.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

BK 24 straipsnio 6 dalyje padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2013). Nagrinėjamau atveju galima daryti išvadą, jog O. R. suteikė galimybę pasinaudoti jos asmens duomenimis bei banko sąskaitą, kad būtų galima į jos sąskaitą pervesti atlyginimą, kuris vėliau buvo pervedamas kitiems asmenims. Pati O. R. iš šios nusikalstamos veikos materialinės naudos negavo, tačiau sudarė sąlygas kitiems asmenims užvaldyti svetimą turtą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 str. 6 d.

Dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 6 str. 1 d. yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011, publikuota biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 36). R. S. traukiamas atsakomybėn už nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 11 d. Inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos BK 95 str. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė penkerių metų senaties terminą už nesunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b) . Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl R. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nuosprendžio priėmimo metu yra suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. R. S. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų (bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra kliūčių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymui dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikšti Valstybinio socialinio fondo valdybos Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai, taip pat Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pareikšti civiliniai ieškiniai. Teismo posėdžio metu prokuroras gindamas viešąjį interesą ir palaikydamas pareikštus civilinius ieškiniu prašė iš kaltinamųjų priteisti po jiems tenkančią atlyginti civilinio ieškinio dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimas dėl civilinio ieškinio negali būti priimtas. Už kelių asmenų veiksmais atsiradusią žalą yra taikoma solidarioji atsakomybė. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d. ). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ar daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek bet kurią jos dalį. Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali visą prašomą civilinio ieškinio sumą priteisti iš kaltinamojo, neatsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta.

Tačiau teismas laiko, jog šioje byloje nėra galimybių išnagrinėti civilinių ieškinių negavus papildomai duomenų. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šioje proceso stadijoje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl G. K. nepagrįstai išmokėtų pašalpų pareikštas 41716,89 Lt dydžio civilinis ieškinys, tuo tarpu byloje buvo nustatyta, jog pagal teismų praktika G. K. inkriminuotina tik jos gauta dydžio pašalpa, tai yra 33 182, 75 Lt, neįskaitant fizinių asmenų pajamų mokesčių dydžio. Atitinkamai padarytos žala sumažintina ir L. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiant civilinių ieškinių dydį, būtina nustatyti aplinkybes, kokio dydžio civilinis ieškinys tenkintinas, ar į civilinio ieškinio dydį turi būti įskaičiuojami mokesčiai, sumokėti į valstybės biudžetą ir pan. Dėl O. R. nusikalstamų veiksmų pareikštas civilinis ieškinys Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros, kuriame prašomos priteisti sumos akivaizdžiai viršija kaltinamosios inkriminuojamų žalų dydžius. Teismas laiko, kad siekiant išsamiai ir teisingai išnagrinėti civilinius ieškinius būtina gauti papildomos informacijos apie tikslius žalų dydžius, to padaryti nagrinėjant baudžiamąją bylą negalima, nes tai užvilkins baudžiamosios bylos procesą, todėl civiliniai ieškiniai perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kadangi civilinis ieškinys dėl padarytos žalos Šakių rajono savivaldybės administracijai pareikštas 6 civiliniams ieškovams, iš kurių dviejų baudžiamosios bylos dar neišnagrinėtos, teismas laiko, jog tikslinga šį civilinį ieškinį nagrinėti su išskirta baudžiamąja byla. Išskirtoje baudžiamojoje byloje yra paskirta ekonominė ekspertizė, kurios vienas iš tikslų nustatyti tikslias padarytų žalų dydžius apskaičiuojant ir išmokant darbuotojams atlyginimus, todėl neturint tikslių žalų dydžių netikslinga ir neteisinga spręsti civilinio ieškinio klausimą, kurio reikalavimai atsižvelgiant į gautos ekspertizės išvadas gali keistis. Todėl šis civilinis ieškinys nagrinėtinas kartu su išskirta baudžiamąją bylą, o šioje byloje pripažįstant teisę į civilinį ieškinį.

Dėl paskirtų bausmių

Skirdamas bausmę kaltinamajai G. K. teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra baigtos. Padarytos veikos tyčinės. Viena veika sunki, viena – nesunki. Atsižvelgiama į tai, jog nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę: G. K. 28 metų amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje, turi pastovią gyvenamąją vietą, išsituokusi, augina du mažamečius vaikus, dirba psichiatrinėse ligoninėse negydyta, administracine tvarka nebausta (t. 10 b.l. 49, t.11, b.l. 68), neteista. Atsižvelgus nusikaltimo atsitiktinį, situacinį pobūdį, tai, kad iš dalies paties įstatymo netobulumas sudarė sąlygas padaryti šią nusikalstamą veiką, į visas išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, švelninti kaltinamosios G. K. atsakomybę ir kartu apsaugoti jos šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kaltinamosios asmenybė, t.y. tai, kad ji neteista, turi darbą, augina du mažamečius vaikus, kitos teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir neskiriant G. K. laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, jos šeima ir vaikai prarastų galimybę į materialinį apsirūpinimo šaltinį, t.y. būtų pažeisti šeimos socialiniai santykiai. Taikant LR BK 54 str. 3 d., ypatinga reikšmė teikiama aplinkybėms, atskleidžiančioms nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamoji sukčiavo, pasinaudodami LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nuostata, kad teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, įgiję ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius dvylika mėnesių socialinio draudimo stažą. Tai akivaizdi įstatymo spraga, kuri vėliau įstatymų leidėjo buvo pataisyta, nustatant, kad nuo 2009-07-01 šis stažas turi būti ne trumpesnis kaip 9 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009-10-01 – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius (Nr. XI-71, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 149-5999 (2008-12-30)).Taigi bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrimas kaltinamajai G. K. neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai G. K. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai G. K. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, baudas apimant didžiausia paskirta bauda.

BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. yra numatyta baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į tai, kad L. S. yra anksčiau neteista, dirbanti, augina mažametį vaiką skirtina teisiamajai. L. S. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, kurios pripažintinos baigtomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. S. suvokė atliekanti neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tačiau dėl esančios visuomenėje nusistovėjusių nuostatų bei požiūrio nepajėgė tinkamai įvertinti savo veiksmų nusikalstamą pavojingumą. Būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos jų padarymo laikotarpiu visuomenėje nebuvo vertinamos kaip nusikalstamos. Tai buvo suprantama, kaip galimybė gauti didesnes išmokas ir tokias galimybes sudarė netinkamas teisinis reglamentavimas. Šios aplinkybės parodo, jog tiek G. K., tiek L. S. padarytos nusikalstamos veikos yra mažiau pavojingos, nes jos buvo padarytos ne dėl jų piktavališkų siekių, tačiau ir dėl valstybėje priimtų įstatymų, kurie sudarė galimybę piktnaudžiauti situacija. Pati L. S. yra dirbanti, auginanti mažametį vaiką, anksčiau neteista, nebaustas administracine tvarka. L. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad kaltinamoji nėra linkusi daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tad darytina išvada, kad padaryta veika yra atsitiktinė, ir padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. L. S. veiksmuose nustatytos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajai L. S. skirtina bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsniu, kaltinamajai L. S. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatyti šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, baudas apimant didžiausia paskirta bauda.

Skiriant bausmes kaltinamajai O. R. atsižvelgiama į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumą: kaltinamoji O. R. padarė du nesunkius nusikaltimus. Vertinant kaltinamosios asmenybę atsižvelgiama į tai, kad ji nusikalto pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Įvertinus teigiamą kaltinamosios asmenybę, jos padaryto nusikaltimo atsitiktinį, situacinį pobūdį, daroma išvada, kad jai skirtina baudos bausmė. Įvertinus aukščiau išdėstytus teigiamus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis akivaizdu, kad ji nėra linkusi daryti nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus ir ši nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamajai O. R. skirtina bauda, kurios dydis nustatomas atitinkantis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsniu, kaltinamajai O. R. skirtinos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas atitinkantis numatytą Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje šios bausmės vidurkį. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio redakcija (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Paskyrus baudas už padarytas nusikalstamas veikas, jos yra bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, baudas apimant didžiausia paskirta bauda.

Kaltinamosios paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 5 d., kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teismas laiko, jog tai yra idealioji nusikaltimų sutaptis, nes dokumentų klastojimas buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais pagrobtas svetimas turtas: suklastojant dokumentą sudarytos sąlygos įgyvendinti išankstinį sumanymą – pagrobti svetimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas idealiosios sutapties sampratą aiškina: 1) veikos, padarytos per labai trumpą laiko tarpą, 2) bendras sumanymas, 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti. (LAT byla Nr. 2K-92/2005). Teismas laiko, jog kaltinamųjų veiksmai suklastojant dokumentus buvo vienas iš etapų tikslui pasiekti, todėl tai laikytina idealiąja sutaptimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems L. S., R. S., paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 10, b.l. 25, 141, 168) naikintinos, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Kaltinamajai G. K. 2013 m. spalio 31 d. teismo nutartimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į namų areštą. Kaltinamoji G. K. pateikė prašymą dėl šios kardomosios priemonės pakeitimo į rašytinį pasižadėjimą neišvykti po nuosprendžio paskelbimo. Teismas mano, kad nėra pagrindo G. K. taikyti namų arešto kardomąją priemonę, nes byla išnagrinėta priimant nuosprendį, todėl išnyko pagrindai šiai kardomajai priemonei taikyti ir po nuosprendžio paskelbimo ji keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir paskirti 120 MGL (15600 Lt) baudą.

G. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajai G. K. subendrintą bausmę – 120 MGL (15600) Lt baudą.

L. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą.

L. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajai L. S. subendrintą bausmę – 40 MGL (5200) Lt baudą.

O. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

O. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas baudas subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirti kaltinamajai O. R. subendrintą bausmę – 50 MGL (6500) Lt baudą.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu bylą dalyje dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. nutraukti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirta L. S., R. S. nuosprendžiui įsiteisėju panaikinti.

Kardomąją priemonę namų areštą, paskirtą L. K., po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.Teisėja Judita Sungailaitė