- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 1-305-246/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00372-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Jelena Smirnova, Ernesta Ševeliovaitė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai E. V., jos atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokato padėjėjai Ernestai Ševeliovaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 1 d., aprašytos 2014 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. kovo 20 d., apie 23:10 val., ties (duomenys neskelbtini) Nr. 15, Kaune, vieną kartą kumščiu trenkė E. V. į kairį skruostą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir nepatikslinto pobūdžio randu sugijusiu sužalojimu kairėje smakro pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiu, tai yra buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos LR BK 138 str. 1 d., padarymu.
Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Kaltinamajame akte įrodymais įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2-4 p. pagrindu.
Įrodymų tyrimas ir jų analizė.
Kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-03-20 vakare buvo alaus bare ,,Pivorius“. Alkoholio tą vakarą jis nevartojo, gėrė tik girą. Su nukentėjusiąja E. V., jo iniciatyva, jam prisėdus prie stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusioji, bendravo tą vakarą bare apie dvidešimt minučių. Jis apie dešimt - dvidešimt minučių lydėjo namo nukentėjusiąją. Lydint nukentėjusiąją, ji minėjo, kad turi brolį, kad mokosi medicinoje, apie seksą su nukentėjusiąja kalbos nebuvo. Lydėdamas E. V., su ja nekonfliktavo. Nukentėjusiąją lydėjo, kadangi matė, kad ji buvo viena bare ir yra išgėrusi. Paklausus nukentėjusios, ar gali jis ją palydėti, nukentėjusioji atsakė - ,,kaip nori“. Iki pat namų nukentėjusios jis nelydėjo, kadangi paprašius jos telefono numerio, nukentėjusioji jo nesutiko duoti, pasakiusi, kad susitiks kitą kartą tame pačiame bare. Jis norėjo grįžti pas draugus, kurie buvo likę bare. Kiek buvo likę kelio nukentėjusiajai iki namų jis nežino, kadangi nukentėjusiosios namų adreso nežinojo. Išeinant iš alaus baro, lipant laipteliais, kaltinamasis buvo apkabinęs nukentėjusiąją, tik dėl to, kad ši vos nenukrito. Prieš išeidamas iš baro girdėjo, kad nukentėjusioji paklausė barmeno, už kiek alaus bokalų ji yra skolinga. Barmenas atsakė, kad už tris. Bučiuoti E. V. jis nemėgino, su ja atsisveikino ir grįžo pas draugus į barą. Mano, kad nukentėjusiąją galėjo kas nors sužaloti po jų išsiskyrimo, galėjo ji pati susižaloti ir ne viską prisiminti, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Nusikaltimo jis nedarė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad 2014-03-20 ji buvo bare ,,Pivorius“, gėrė alų. Bare buvo viena. Į barą atėjo pabendrauti su barmenu. Jai sėdint prie baro, prie jos prisėdo kaltinamasis. Pradėjo ją kalbinti, paklausė ar gali susipažinti, tačiau ji abejingai bendravo, stengėsi vangiai atsakinėti į užduotus klausimus. Mano, kad tuo metu kaltinamasis buvo blaivus. Kai ji ruošėsi išeiti iš baro, kaltinamasis paklausė ar gali ją palydėti. Nors ji ir atsakė kaltinamajam, kad šis jos nelydėtų, tačiau kaltinamasis vis tiek ją lydėjo. Su kaltinamuoju ji ėjo apie dešimt minučių ir visą tą laiką jis buvo ją apkabinęs. Kai kaltinamasis jos paprašė mobilaus telefono numerio, ji atsisakė pasakyti, kadangi nenorėjo bendrauti su juo. Buvo likę vos keli žingsniai iki jos namų, kai kaltinamasis pasišalino nuo jos. Nuo vaikų namų ,,Pastogė“ jai kaltinamasis pradėjo siūlyti įvairius dalykus, kalbėti įvairiomis temomis, siūlėsi jai padaryti oralinį aktą. Minėjo, kad yra patyręs toje srityje, visos būna patenkintos. Ji buvo išsigandusi, todėl kaltinamajam neatsakė nieko, bėgo namo. Kaltinamasis ją laikė ne tiesiogiai apkabinęs, tačiau laikė savo ranką šalia.. Prie jos kaltinamojo ranka nesilietė, tarpas tarp kaltinamojo rankos ir jos kūno buvo ,,per pirštą“. Priėjus takelį, kurio dalis buvo neapšviesta, kaltinamasis ją tvirtai suėmė ir kišo savo rankas prie intymių jos kūno vietų, už palto, prie krūtinės. Ji įkando kaltinamajam į ranką, tuomet kaltinamasis jai trenkė, ji pradėjo šaukti, kad prievartaujama ir kaltinamasis ją paleido, pradėjo bėgti. Mano, kad kaltinamajam turėjo likti randas nuo jos įkandimo. Jai parbėgus namo rado brolį namuose miegantį savo kambaryje. Ji nuėjo į savo kambarį, verkė kol užmigo. Broliui nieko nesakė, kadangi buvo labai išsigandusi, buvo šoke. Grįžus namo tą patį vakarą ji buvo šoke, verkė ir norėjo pabūti viena, norėjo suvokti kas nutiko. Kadangi labai skaudėjo, pastebėjo, kad negali sukąsti dantų, buvo mėlynė, ji kitą dieną kreipėsi į medikus. Einant iki namų, pirmą kelio pusę, mobilaus ryšio telefonas buvo jos rankose, kadangi ji nejautė grėsmės iš kaltinamojo pusės. Tik vėliau pajuto grėsmę, kai jos mobilaus ryšio telefonas buvo jau jos kišenėje, tačiau jau negalėjo traukti mobilaus telefono iš savo kišenės. Ji įsitikinusi, kad kaltinamasis jai sudavė smūgį. Reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Materialinė žala tai visi vaistai, kuriuos ji vartojo po įvykio. Pirktų vaistų čekių pateikti negali. Jai buvo surakintas žandikaulis. Galėjo valgyti tik skystą maistą. Iki šiol negali valgyti kieto maisto. Papildai, kuriuos naudojo, jai kainavo 992 litus. Čekio, kad pirko papildus pateikti negali, kadangi jai buvo pavogta piniginė, kurioje ji laikė čekius. Pirko maisto smulkintuvą, kadangi gali valgyti tik smulkintą maistą. Smulkintuvo čekį išsaugojo. Turėjo pirkti pagerintą maistą. Jai staigiai krito svoris, turėjo dėl to skrandžio problemų. Ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad ji to įvykio niekada nepamirš, jai buvo didelis stresas. Tą vakarą į barą atėjo viena, bendravo su barmenu, kuris yra jos draugas. Nuo baro iki jos namų apie dešimt minučių kelio. Ji nesitikėjo, kad ją kažkas tą vakarą palydės iki namų. Bare ji tą vakarą prabuvo tris valandas, bendravo su barmenu. Su kaltinamuoju ji nenorėjo bendrauti, kadangi jis jai nepasirodė patrauklus kaip žmogus, ne jos skonio, kalbino ją įkyriai, ji stengėsi ignoruoti kaltinamąjį. Kai kaltinamasis lydėjo ją namo, ji papasakojo apie tai, kad turi brolį, kad su juo gyvena. Kaltinamojo iki to vakaro ji nepažinojo. Medikai nustatė žandikaulio lūžį, ji buvo paguldyta į ligoninę ir operuota. Teko fiksuoti žandikaulį. Žandikaulis buvo sukabintas gumomis, vielomis, buvo uždėtas įtvaras, fiksuotas sąkandis. Antra operacija buvo atlikta tą pačią savaitę, kurios metu ,,įvestas virbalas“. Kadangi jos dantys buvo ,,fiksuoti“ jai kilo nepatogumai valgant. Galėjo valgyti tik skystą maistą. Tokioje būsenoje prabuvo pusantro mėnesio. Po operacijų jautė nuolatinį skausmą, nemalonų kvapą iš burnos, kadangi negalėjo išsivalyti dantų, negalėjo šnekėti, bendrauti su žmonėmis, negalėjo pabaigti studijų, o tuo metu buvo bakalaurinio darbo gynimas. Jai buvo atlikta antroji operacija, šalinamas protinis dantis. Po operacijos turėjo dažnai skalauti burną. Ligoninėje prabuvo apie dešimt – vienuolika dienų. Neteko daug svorio, apie dešimt kilogramų per du mėnesius. Ištisai jautė alkio jausmą. Po septynių savaičių pakito mityba, tada jau galėjo valgyti tirštesnį maistą, dėl to greitai priaugo svorio. Svėrė dar daugiau nei iki įvykio. Iki šiol ji nevaikšto viena namo, stengiasi, kad ją kas parvežtų, išlikusi baimė. Ilgą laiką ji bijojo vyrų. Iki įvykio Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavo slaugą, mokslai ėjo į pabaigą, buvo jau ketvirtas - paskutinis kursas. Likusi baigiamoji praktika, baigiamojo darbo rašymas, egzaminai, gynimas. Dėl sveikatos negalėjo lankyti baigiamosios praktikos, kadangi jai nebuvo leista kalbėti, bendrauti, dėl to ji ir nebaigė studijų. Dėl ligos negalėjo pabaigti studijų. Jau po mokslų baigimo turėjo pasiūlymą dirbti, tačiau negalėjo įsidarbinti. Nuo 2014 m. gegužės mėnesio ji dirbo Šventojoje, bare, todėl negalėjo atvykti į pirmąją akistatą su kaltinamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Reiškia 2198.35 litų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės nusikaltimu padarytos žalos ir 30000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos žalos. Parodė, kad policijai apie įvykį pranešė ne ji, o medikai. Parodė, kad akistatos su kaltinamuoju metu nesakė, kad bare išgėrė tris bokalus alaus (b. l. 93). Negali paaiškinti, kodėl pirminiame pareiškime nieko neminėjo apie kaltinamojo seksualinį priekabiavimą ir siūlymą jai “padaryti oralinį”. Nuo šių metų kovo mėnesio ruošiasi tęsti mokslą. Po įvykio negalėjo tęsti mokslų, nes negalėjo kalbėti.
Aprašęs nukentėjusiosios parodymus teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Apie tai aptariama toliau.
Iš nukentėjusiosios E. V. protokolo - pareiškimo policijai matyti, kad ji 2014-03-24 savo pareiškime nieko nenurodė apie kaltinamojo siekimą įvykio metu ją išprievartauti; nieko nenurodė, kad ji įkando kaltinamajam į ranką; kad šaukėsi pagalbos šaukdama „prievartauja“ (b. l. 2).
Iš akistatos protokolo (b. l. 26) matyti, kad akistatos su kaltinamuoju metu ji parodė, kad bare išgėrė tris bokalus alaus.
Iš liudytojo E. D. parodymų, teisme ištirtų LR BPK 276 str. pagrindu matyti, kad jis dirbo barmenu, 2014-03-24 bare nukentėjusioji su juo nebendravo, jis nesiklausė, apie ką kalbėjo nukentėjusioji su kitais vaikinais. Parodė, kad nukentėjusioji iš baro išėjo, būdama „lengvai apgirtusi“ (b. l. 28).
Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos slaugos fakulteto 2014-09-25 akademinės pažymos Nr. SF-11-98 matyti, kad E. V. studijavo universitete nuo 2009-09-01 iki 2014-06-10, o nuo 2013-02-20 iki 2014-01-31 buvo akademinėse atostogose (b. l.115). Iš šios pažymos matyti, kad metus iki įvykio nukentėjusioji nesimokė, buvo akademinėse atostogose, o studentų sąrašuose buvo iki 2014-06-10, tai yra šiuo metu ji nebesimoko universitete. Iš 2014-06-09 pranešimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos slaugos fakulteto dekanui matyti, kad E. V. neatliko praktikos ir nepateikė bakalaurinio darbo kvalifikacinei komisijai. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio ji dirbo barmene Šventojoje esančiame bare, nors baigiamąją praktiką turėjo atlikti nuo 2014-04-04 iki 2014-05-28, o baigiamąjį praktinį egzaminą išlaikyti iki 2014-06-30 (b. l. 112).
Aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad studijų nukentėjusioji nebaigė dėl priežasčių, nesusijusių su 2014-03-20 įvykiu.
Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs (akistatos protokolas, b. l. 20- 26), jis yra gerai charakterizuojamas (b. l. 59), neteistas (b. l. 51), nebaustas administracine tvarka (b. l. 52).
Liudytojas O. R. parodė: kaltinamasis jo draugas. Įvykio vakarą, tai yra 2014-03-20, jis buvo bare ,,Pivorius“, vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi jis parašė kaltinamajam žinutę, kad šis ateitų palydėti jį iki namų, kaltinamasis atėjo į barą taip pat. Nukentėjusios nepažįsta ir nepamena ar įvykio vakarą ji buvo tame pat bare. Tai, kad kaltinamasis kada įžeistų kokią merginą nėra matęs.
Liudytojas D. B. parodė: kaltinamąjį pažįsta nuo mažens. 2014-03-30 buvo bare ,,Pivorius” ir jis, ir kaltinamasis. Kada atėjo į barą kaltinamasis jis nežino, kadangi ne kartu su kaltinamuoju buvo, jis buvo su kitais draugais. Nematė, kad kaltinamasis suduotų smūgį nukentėjusiajai. Būnant bare jis matė kaltinamąjį, kuris bendravo su nukentėjusiaja. Kaltinamąjį pažįsta nuo mažens, nėra buvę tokio atvejo, kad kaltinamasis įžeistų ar sužalotų kokią merginą.
Liudytojas E. B. parodė: kaltinamąjį pažįsta, jie draugai. Po įvykio susipažino su nukentėjusiaja, iki įvykio jos nepažinojo. Tai, kad kaltinamasis suduotų smūgį nukentėjusiai, jis nematė, tik žino iš kalbų, kad kai kaltinamasis nukentėjusiąją palydėjo iki namų, įvyko incidentas. Kaltinamasis neigė, kad sudavė nukentėjusiai smūgį. Įvykio vakarą jis buvo bare, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl pasikvietė kaltinamąjį, kad šis palydėtų namo, kadangi patys su draugais sunkiai galėjo pareiti nuo suvartoto alkoholio kiekio. Kaltinamasis nėra sakęs, kad nukentėjusioji jam įkando į ranką, jis neigė, kad buvo konfliktas tarp jo ir nukentėjusios. Kaltinamąjį žino nuo vaikystės, jis nėra niekada smurtavęs. Nors ir yra lankęs kovos menus, tačiau nėra smurtavęs.
Liudytojas A. G. parodė: kaltinamąjį jis pažįsta. Įvykio vakarą, 2014-03-20 buvo bare ,,Pivorius“. Matė bare ir nukentėjusiąją, kuri gėrė alų, bendravo su barmenu ir su kaltinamuoju. Kaltinamasis minėjo, kad nukentėjusią reikia palydėti namo. Savo akimis matė, kai iš baro išėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji. Kaltinamasis atgal į barą sugrįžo po pusę valandos, ne daugiau. Nepasakojo kaltinamasis, kad nukentėjusioji jam įkastų į ranką. Kaltinamasis jo klausė ar nukentėjusioji į barą atėjo vieną. Kai pasakė, kad viena, kaltinamasis minėjo, kad nukentėjusiąją reikia palydėti namo. Kai kaltinamasis grįžo atgal į barą neatrodė keistai, neatrodė, kad galėjo kas nutikti.
Aprašęs šių liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus; iš baro išėjo maždaug tuo metu kaip ir nukentėjusioji, netrukus grįžo; iš kaltinamojo elgesio jam grįžus į barą niekam nekilo jokių įtarimų, kad kaltinamasis galėjo sužaloti nukentėjusiąją.
Liudytojas Ž. V. parodė: nukentėjusioji jo sesuo. Gyvena viename bute su seserimi. Nuo jų namų iki baro ,,Pivorius“ apie kilometras, ne daugiau. Kai sesuo tą vakarą grįžo namo iš baro, jis jau miegojo, sesuo nebuvo atėjusi pas jį į kambarį. Tai, kad sesei sulaužytas žandikaulis, jis sužinojo kitą dieną, kai jau buvo darbe. Jam sesuo paskambino telefonu, neaiškiai kalbėjo, pasakė, kad ji šiuo metu ligoninėje, kad reikia atvežti kai kuriuos daiktus. Jau aštuntą valandą ryto, po įvykio jis buvo darbe. Atsikėlęs jis nuėjo pas seserį į kambarį, pradarė duris, pamatė, kad sesuo dar miega ir išvyko į darbą. Vėliau jam sesuo papasakojo kas nutiko. Papasakojo, kad buvo bare, o kai ėjo namo, prie jos prikibo vaikinas, ją lydėjo iki namų, pradėjo kabinėtis, bandė išžaginti. Sesuo minėjo, kad jai trenkė kaltinamasis į veidą, tada ji pradėjo šauktis pagalbos ir kaltinamasis pabėgo. Sesuo jam nepasakojo smulkiai visos įvykio eigos. Tik, kai paklausinėjo, tada papasakojo, kad vaikinas, kuris ją lydėjo buvo iš baro. Ar pasakojo sesuo, kad įkando kaltinamajam į ranką to nepamena, kadangi tai buvo seniai. Vasarą sesuo dirbo Palangoje, bare administratore – padavėja. Matė, kad sesers veidas buvo sutinęs, matė mėlynes ant veido. Sesuo kurį laiką valgė tik smulkintą maistą. Maistą turėjo ruoštis specialiai apie du mėnesius. Pasikeitė ir sesers išorė po įvykio, nukrito mažiausia dešimt kilogramų.
Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas daro išvadą, kad iš jo parodymų matyti, kad nukentėjusioji ir liudytojas, nukentėjusiosios brolis, gyvena kartu viename bute. Nukentėjusioji grįžusi vakare jam nieko nesakė dėl jos sumušimo, nieko apie tai jis nežinojo ir ryte. Nukentėjusioji jam paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jai yra sulaužytas žandikaulis. Tai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji jau kitą dieną po įvykio nors ir neaiškiai, bet galėjo kalbėti; kad nukentėjusioji tuoj po įvykio broliui nepasiskundė, kad yra kaip nors nuskriausta ar sužalota.
Iš specialisto išvados Nr. G778/14(02), matyti kad „E. V. konstatuota poodinė kraujosruva ir nepatikslinto pobūdžio randu sugijęs sužalojimas kairėje smakro pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis, padaryti kietu buku daiktu, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Duomenų prieštaraujančių tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra. Dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžio E. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.“
Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau taip pat teismas neturi pagrindo ir padaryti išvadą, kad šiuos sužalojimus padarė būtent kaltinamasis. Apie tai parodo tik nukentėjusioji, kurios parodymai, kaip jau minėta, nėra visiškai nuoseklūs.
Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta išvadą pasirašiusi teismo ekspertė Marija Kolcovaitė: 2014-12-16 teisiamojo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą. Paaiškino, kad žandikaulio izoliuoti lūžiai griuvimui nebūdingi, tai labiau būdinga tiesioginiam traumuojančiam poveikiui. Mokslinėje literatūroje rašoma labai nedidelė procentinė dalis dėl apatinio žandikaulio lūžio, kad tai gali įvykti ir griūnant.
Aprašęs ekspertės parodymus teismas daro išvadą, kad neatmetama galimybė, jog nukentėjusiosios žandikaulis lūžo jai griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Kaip aprašyta anksčiau, įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, taip parodė kaltinamasis ir liudytojas E. D.. Kaip aprašyta anksčiau, pati nukentėjusioji į policiją dėl žandikaulio lūžimo nesikreipė, tai padarė medikai, į kuriuos ji kreipėsi kitą dieną po įvykio.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str. 1d.)
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 dalyje numatytų padarinių.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t.y. žmogaus audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jau atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.
Sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. ir LR BPK 44 str. 6d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini kaltininko naudai. LR BPK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms intitucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
Išdėstytų argumentų pagrindu teismas mano, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2014 m. kovo 20 d. apie 23.10 val., ties (duomenys neskelbtini) 15 pastatu, Kaune, vieną kartą kumščiu trenkė E. V. į kairį skruostą padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir nepatikslinto pobūdžio randu sugijusiu sužalojimu kairėje smakro pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiu, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, o be to, jie yra nenuoseklūs. Nesant A. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1d. 1p.) baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta.
Kaltinamasis išteisintinas.
Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos, ,kardomoji priemonė.
Civiliniai nukentėjusiosios E. V. ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniai kaltinamojo A. V. atžvilgiu atmestini LR BPK 115 str. 3 d. pagrindu.
Nukentėjusiosios prašymas dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 434,43 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas (LR BPK 104 str. 2 d.,106 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios E. V. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius kaltinamojo A. V. atžvilgiu atmesti LR BPK 115 str. 3 d. pagrindu.
Nukentėjusiosios prašymą dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 434,43 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo - atmesti (LR BPK 104 str. 2 d.,106 str. 1 d.).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.