- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- 1-80-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38056-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kretingos r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - 2024 m. rugsėjo 28 d. 16.03 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,76 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad tai buvo kaltinime nurodytą dieną. Pridavė „bambalius“ į taromatą prie Salantų centre esančios parduotuvės. S. pasiūlė važiuoti pas jį ir paimti dar „bambalių“. Juos sustabdė policija. Davė alkotesterį, pūtė, rodė nulius ir taip du kartus. Liepė eiti tiesia linija, bet papūtė vėjas ir jį sumėtė. Jis buvo gėręs alkoholį iš vakaro. Tada privažiavo dar vienas policijos ekipažas ir vėl davė pūsti, tada parodė, rodos 1,6 promiles. Jis vairavo V. J. automobilį „VW Passat“. Jis pas V. J. gyvena, jam padeda. Jis automobilį remontuoja, vairuoja, pas jį ir automobilio rakteliai buvo. Šiuo metu automobilis yra kieme. V. J. nesvarbu, ar jis girtas vairuoja, ar ne. Kai išvažiavo, V. J. miegojo. Kai važiavo automobilį atsiimti iš aikštelės, V. J. žinojo, kad gali automobilio netekti. Jis savo automobilio jau yra netekęs. Gėrė trise – jis, S. ir V. J.. V. J. matė, kad jis išvažiuoja automobiliu. V. J. su S. nuo ryto gėrė degtinę, jis buvo gėręs iš vakaro. Gal ir išgėrė vieną taurelę degtinės, kad vairuojant rankos nedrebėtų. Tai buvo daugiadienis alkoholio gėrimas. Tai ką papasakojo po įvykio viskas teisingai, dabar pasakojimą tik papildo. Vakarykščiai gėrė gal iki 3 val. nakties, po to nuėjo miegoti. Ryte atėjo S. ir su juo važiavo. Jo pajamos 116 Eur, daugiau nieko neturi.
Byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai) (1 t., b.l. 81-85). Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 291 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje.
Iš 2024 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyr. patrulės R. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2024 m. rugsėjo 28 d.14.28 val., dirbant kartu su vyriaus. patruliu R. K., iš Klaipėdos operatyvaus veiklos skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie namo sustojo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ir keleiviai neblaivūs, įtaria, kad tuoj pajudės link taromato, link „Grūstės“. Praneša gyventojas. Važiuojant link Salantų mstl., buvo susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad vairuotojas ir keleivis ruošiasi važiuoti. Esant netoli Salantų mstl., pranešėjas perskambino ir pranešė, kad automobilis išvažiavo ir sustojo prie „Grūstės“ parduotuvės taromato. Vėliau pranešėjas perskambinęs paaiškino, kad minėtas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis keliu ir naudojant tarnybinio automobilio specialiuosius garso signalus bei mėlynus - raudonos švyturėlius sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi jų turimas alkoholio kiekio matavimo prietaisas neveikė, budėtojas iškvietė į pagalbą policijos ekipažą „L5002“, kurie naudodami alkoholio kiekio matavimo prietaisą ALCOTEST 7510 ARKB-0378, patikros Nr. 2070735, 15.46 val. vairuotojui nustatė 1,79 prom., o antruoju putimu, 16.03 val.- 1,76 prom. neblaivumą. Naudojantis policijos duomenų bazėmis nustatyta, kad K. J. vairavimo teisė yra atimta. Automobilis tralu nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 13).
Iš 2024 m. rugsėjo 29 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog 2024 m. rugsėjo 28 d. 16.10 – 16.30 val. apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūrimas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu pietvakarių kryptimi. Apžiūrint automobilį matyti, kad kairės pusės priekinių vairuotojo durelių stiklas yra sugadintas, iškritęs iš savo vietos, tų pačių durelių vidinė apdaila - išardyta, taip pat stebimi priekinio bamperio, apatinių grotelių, priekinio stiklo apatinės dalies ir kiti nežymūs automobilio apgadinimai (1 t., b. l. 14-23).
Iš 2024 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog K. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: nerišli kalba. Taip pat įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą - negali. K. J. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 42 val., buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu - 15.46 val. nustatytas 1,79 ‰ neblaivumas, 16.03 val.- 1,76 ‰ neblaivumas. K. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b.l. 50).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena, jis buvo daugiabučio gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini), kieme. Jam bebūnant kieme, į jį įvažiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai - priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jo kaimynas S. J., o vairuotojas jam buvo nepažįstamas. Iš automobilio išlipo S. J. ir nuėjo į namą, vairuotojas neišlipo. Po kelių minučių iš namo išėjo S. J., kuris su savimi atsinešė maišą su buteliais ir jį įdėjo į automobilį, po to grįžo į savo butą ir atsinešė dar vieną maišą su buteliais, kurį taip pat įdėjo į automobilį. Po to vėl nuėjo į butą, iš kur atsinešė dar vieną maišą su buteliais, kurį taip pat įdėjo į automobilį. Sudėjęs maišus, įsėdo į automobilį. Akivaizdžiai matėsi, kad S. yra girtas. Jis praėjo pro minėtą automobilį, vairuotojo stiklas buvo praviras, jis girdėjo kaip vairuotojas ir S. kalbėjo tarpusavyje. Jų kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad ir vairuotojas yra neblaivus. Kaip dabar žino, automobilio vairuotojas yra K. J.. S. J. įsėdus, automobilis išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo link parduotuvės „Grūstė“, prie kurios yra taromatas. Jis paskambino BPC ir informavo apie galimai neblaivų vairuotoją. Vėliau jam paskambino policijos pareigūnai pasitikslinti aplinkybių. Su pareigūnais jis susiderino, kad iki kol jie atvyks į įvykio vietą, jis stebės, kur važiuoja automobilis. Jis įsėdo į savo automobilį ir su juo nuvažiavo į Salantų mst. centrą, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Verona“. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia taromato. Jis matė kaip S. J. į taromatą nunešė butelius, o po to nuėjo į parduotuvę „Grūstė“. Grįžęs įsėdo į automobilį „VW Passat“, vairuotojas K. J. užsivedė automobilį ir per Salantų mstl. centrą nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Apie tai jis pranešė policijos pareigūnams, kurie jau stovėjo (duomenys neskelbtini), prie Salanto upelio. Kad K. J. ir S. J. būdami automobilyje vartotų alkoholinius gėrimus, jis nematė (1 t., b.l. 32-33).
Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. J. yra jo draugas, jis gyvena pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 12 d. jis nusipirko automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 28 d. jis kartu su K. J. namuose gėrė degtinę. Jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. Jo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo namo kieme, rakteliai buvo padėti virtuvėje, ant spintelės. Kai atsikėlė, K. namuose nebuvo. Iš K. sužinojo, kad jis girtas vairavo jo automobilį ir kad jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis K. girtam neleido vairuoti savo automobilio, jis jo automobilį pasiėmė, kai jis girtas užmigo (1 t., b.l. 27).
Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. informacijos apie kelių transporto priemones (pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis) duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra V. J.. V. J. šį automobilį įsigijo 2024 m. rugsėjo 12 d. už 380 Eur iš A. J. (1 t., b. l. 41).
VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2024-10) duomenimis, vidutinė automobilio VW Passat 1.8 5V (benzino, variklio darbinio tūrio 1781 cm3, 1997 m. gamybos) kaina su PVM yra 940 eurų (1 t., b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad K. J. 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 - 1,76 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro, įvertinęs įrodymų visumą. K. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys: policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų parodymai, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama K. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes K. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Būtinų ir neišvengiamų priežasčių vairuoti automobilį nebuvo. Kaltinamasis, būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, pats nusprendė vairuoti padidinto pavojaus šaltinį ir tokiu būdu sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei pats kaltinamasis, nei kiti eismo dalyviai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat vertina ir kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, tačiau 2020 m. liepos 24 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiško nusikaltimo padarymą (1 t., b.l. 70), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 73-74), nedirba (1 t., b.l. 76-77), kaltinamojo žodžiais šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, nors pagal bylos duomenis registracija baigta 2024 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b.l. 79). Kaltinamojo žodžiais, jis savo turto neturi, gyvena pas V. J., gauna ir pragyvena iš 116 Eur pašalpos.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne prokurorės prašytą bausmę - baudą, bet arešto bausmę. Prokurorės prašytos bausmės – baudos įgyvendinimas, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybę dirbti dėl sveikatos (1 t., b.l. 111), amžiaus, teismo nuomone, būtų neįgyvendinamas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat leidžia teismui spręsti, kad kaltinamajam skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Kaltinamajama kriminalinė bausmė už padarytą nusikaltimą skiriama pirmą kartą, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir kaltinamajam arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant pareigas – pradėti dirbti arba tęsti darbo paiešką, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, tokia bausmė ir jos vykdymo tvarka nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo padarytai veikai principus ir yra pakankama ne tik nubausti K. J. už padarytą nusikaltimą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas transporto priemonę, ką paprastai galima daryti, turint specialią teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis neturėjo, nes po draudimo ja naudotis už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką, jos nebuvo įgijęs. Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingą pobūdį, tai, kad šis nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles, t. y. vairavus transporto priemonę, būnant neblaiviam, į kaltinamojo asmenybę, kad tokią veiką jis padarė nebe pirmą kartą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 4 dalyje 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. J., su kuriuo kaltinamasis gyvena ir kartu vartojo alkoholį nusikaltimo padarymo dieną. Kaltinamasis teisme parodė, kad V. J. jam leisdavo vairuoti transporto priemonę, jis jį remontavo, prižiūrėjo, automobilio rakteliai buvo pas jį. V. J. nebuvo svarbu, ar jis girtas vairuoja. Kai išvažiavo, V. J. miegojo.
Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes automobilio savininkas V. J. neužtikrino, kad kaltinamasis negalėtų pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Žinodamas, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, buvo pavedęs jam prižiūrėti ir naudotis jo automobiliu, su juo vartojo alkoholį ir taip sudarė sąlygas, kad jam priklausantis automobilis būtų panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. J. taip pat yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą nusikaltimo padarymui, todėl automobilis konfiskuotinas.
K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 62-64), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. sausio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-00673 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 300 Eur (1 t., b.l. 119).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas (1 t., b.l. 94) teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. J., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas (1 t., b.l. 90).
Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, K. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbo paiešką, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir apie tai informuoti akcinę bendrovę „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ir saugomą pas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.