Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, bausmę atlikęs;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su P. M., P. M. laužtuvu pakėlus automatinius garažo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartus, juos kartu su P. M. rankomis pakėlė aukščiau, taip vartus atidarydamas ir juos sugadindamas, įsibrovė į garažą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius vyrišką kalnų dviratį „Focus, 1000 Eur vertės, su pritvirtinta vaiko kėdute, 70 Eur vertės, ir vyrišką kalnų dviratį „Ghost“, 1000 Eur vertės, tuo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 2070 Eur vertės turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. Š. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su P. M., vagystės metu braudamasis į garažą, (duomenys neskelbtini), P. M. laužtuvu pakėlus automatinius garažo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartus, juos kartu su P. M. rankomis pakėlė aukščiau, sugadino segmentinius garažo vartus, 639,41 Eur vertės, spyną, 28,03 Eur vertės, avarinį atrakinimą, 38,41 Eur vertės, automatikos tvirtinimą prie vartų, 30,94 Eur vertės, vamzdį, 120 Eur vertės, tuo būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 856,79 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

P. M. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., laužtuvu pakėlė automatinius garažo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartus, juos kartu su A. Š. rankomis pakėlė aukščiau, taip vartus atidarydamas ir juos sugadindamas, įsibrovė į garažą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius vyrišką kalnų dviratį „Focus, 1000 Eur vertės, su pritvirtinta vaiko kėdute, 70 Eur vertės, ir vyrišką kalnų dviratį „Ghost“, 1000 Eur vertės, tuo būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 2070 Eur vertės turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

P. M. 2019 m. sausio 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., vagystės metu braudamasis į garažą, (duomenys neskelbtini), laužtuvu pakėlęs automatinius garažo vartus ir juos kartu su A. Š. rankomis pakėlęs aukščiau, sugadino segmentinius garažo vartus, 639,41 Eur vertės, spyną, 28,03 Eur vertės, avarinį atrakinimą, 38,41 Eur vertės, automatikos tvirtinimą prie vartų, 30,94 Eur vertės, vamzdį, 120 Eur vertės, tuo būdu sugadino svetimą nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą, padarydamas 856,79 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, jog su P. M. sausio 23 d. įsilaužė į garažą. Kol P. M. kišo laužtuvą tarp durų, jis kėlė garažo vartus ir pagrobė du dviračius. Išsikvietė taksi ir juos nuvežė iki stoties lombardo ir bandė parduoti, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Reikėjo pinigų narkotikams – heroinui, todėl taip ir pasielgė. Garažo vartus atkėlė su laužtuvu, atidarė vartus, užėjo ir pasiėmė du dviračius, šiek tiek su jais pavažiavo, gal 500 metrų ir išsikvietė taksi, turėjo važiuoti į stoties lombardą, kad priduotų dviračius, o pinigai būtų buvę narkotikams. Metus laiko vartojo narkotikus, tačiau gydėsi ir mano, kad sėkmingai pasveiko. Šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą. Ateityje planuoja pradėti dirbti, nori pabaigti mokslus. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Labai norėtų atsirašyti nukentėjusiojo. Sunku pasakyti, per kiek laiko sugebėtų atlyginti civilinį ieškinį, prireiktų kokių 4 mėnesių.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, jog sausio 23 d. paskambino A. Š., susitarė susitikti, nuvažiavo į Žalgirio-Kalvarijų g. sankryžą. Bevaikščiojant priėjo prie požeminių garažų, pamatė, kad atidaryti vartai, užėjo į vidų, įsilaužė į vieną garažą. Jis atidarinėjo su laužtuvu, A. rankomis kėlė vartus, kažkiek pakėlė, o jis įlindo į vidų, patraukęs mechanizmą pakėlė vartus, pasiėmė dviračius ir išvažiavo. Vėliau išsikvietė taksi, galvojo dviračius priduoti ar užstatyti, nusprendė važiuoti iki stoties. Planavo dviračius užstatyti arba parduoti, kad būtų galima nusipirkti heroino. Heroiną vartoja jau šešerius metus su pertraukomis. Civilinį ieškinį pripažįsta, nuomoja butą, iš tų pinigų galėtų atlyginti žalą. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, supranta, kad padarė problemų, labai atsiprašo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. D. paaiškino, kad žala jam neatlyginta, civilinį ieškinį palaiko, kaltinamųjų atsiprašymus priima.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 23 d., apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini) pranešė, jog sulaikė du asmenis, kurie bandė įvykdyti vagystę iš garažo (b. l. 3).

Iš nukentėjusiojo T. D. 2019 m. sausio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. sausio 23 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 18.00 val., buvo įsibrauta į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur buvo pavogti du dviračiai, kurių kiekvieno vertė po 1000 Eur (b. l. 7).

Apžiūros protokolu apžiūrėti garažai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 12-13, 181-182).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis ir du dviračiai (b. l. 15-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. D. parodė, jog 2019 m. sausio 23 d., apie 17.40 val., jam paskambino ir pranešė, kad jo garažas greičiausiai yra apvogtas, paprašė atvažiuoti prie garažo. Atvykus prie jo pamatė, kad garažo vartų pakėlimo mechanizmas yra visiškai sugadintas. Apžiūrėjus garažą pastebėjo, kad pavogti du dviračiai (b. l. 36). Papildomos apklausos metu T. D. parodė, kad garažo vartų remonto kaina yra 1200 Eur, dėl turto sugadinimo jam padaryta 1280 Eur dydžio turtinė žala (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d., apie 15.30 val., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., M. S. bei R. S.. Jis ir A. Vilniuje, Sodų g. 18 pastebėjo taksi automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo pagal darbo pobūdį jiems gerai pažįstamas vyras P. M.. Jį pažįsta, nes teko sulaikyti už dviračių vagystes. Taip pat su juo iš minėto taksi automobilio išlipo, kaip vėliau sužinojo, A. Š.. Minėti vyrai nuėjo link taksi automobilio bagažinės, kurią atidarius matėsi, kad yra sukrauti dviračiai, kuriuos jie išiminėjo iš bagažinės. Jiems įtarus, kad dviračiai galėjo būti įgyti nusikaltimo būdu, t. y. pavogti, priėjo prie P. M. ir A. Š., parodė tarnybinius policijos pažymėjimus, prisistatė policijos pareigūnais ir sulaikė minėtus vyrus. P. M. paaiškino, kad dviračiai yra jo, juos nusipirko, nepamena, kur. A. Š. paaiškino, kad minėtus dviračius šiandien pavogė kartu su P. M. (b. l. 54). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodyti liudytojas R. S. (b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d., apie 13.00 val. paskambino P. M., šis pasiūlė pavogti iš kur nors dviratį. Sutiko, nes reikėjo pinigų narkotikams. Apie 14.00 val. jau buvo Šiaurės miestelyje, ten priėjo prie vieno iš namų garažų. P. M. įrankiais, kuriuos turėjo prie savęs kuprinėje, t. y. laužtuvu pakėlė, pralaužė automatinių garažų vartus, kad galėtų įlįsti į vidų. Jis (A. Š.) rankomis padėjo pakelti vartus. P. įlindo į garažų vidų ir jau iš vidaus pakėlė vartus. Po ko kartu užėjo į garažą ir greitai paėmė du dviračius ir išvedė iš garažo. Ar jis, ar P. ranka nuleido vartus ir atsisėdę ant dviračių nuvažiavo į Žalgirio gatvę, Vilniuje, apžiūrėjo pavogtus dviračius. Paskui P. iškvietė taksi, nutarė važiuoti į stotį ir ten kam nors parduoti dviračius. Vairuotojui nieko nepasakojo, iš kur pas juos dviračiai. Sodų gatvėje išlipo, prie jų priėjo policijos pareigūnai. Jis iš karto prisipažino padaręs vagystę. Papildomos apklausos metu A. Š. parodė, kad gydosi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo priklausomybės (b. l. 74, 83). A. Š. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 78-81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. M. parodė, jog kaltės nepripažįsta, atsisako duoti parodymus (b. l. 97, 105-106).

Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamieji A. Š. ir P. M. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje abu kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai įrodo ir liudytojų A. Č., R. S., nukentėjusiojo T. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, policijos registro išrašas, nukentėjusiojo T. D. protokolas-pareiškimas, kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų A. Š. ir P. M. kaltė svetimo turto pagrobimu ir sugadinimu yra įrodyta, jų padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, be to, sugadino svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 112-113), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą.

Darytina išvada, kad A. Š. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad A. Š. skirtinos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. sausio 23 d. 20.35 val. iki 2019 m. sausio 25 d. 12.33 val. (b. l. 62, 66). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. Š. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę P. M., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (b. l. 137-143), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą. Teismo vertinimu, anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos P. M. nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, be to, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų gan ilgą laiką, niekur nesikreipė dėl gydymosi, jokių aktyvių pastangų keisti savo elgesį nedėjo, tik teisminio nagrinėjimo metu išreiškė norą kreiptis į reabilitaciją, gydytis nuo priklausomybių, tačiau nėra aišku, ar šis noras yra sąlygotas švelnesnės baudžiamosios atsakomybės siekimo ar nuoširdaus kaltinamojo pasiryžimo koreguoti savo elgesį.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog P. M. už nusikalstamų veikų padarymą yra skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad P. M. skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti. Kaip jau minėta, P. M. teisiamas jau septintą kartą, padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai P. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

P. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2019 m. sausio 23 d. 20.24 val. (b. l. 94-95). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajam P. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant iki 2019 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajam P. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas, paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 25 d., įpareigojant P. M. nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje Studentų g. 43-509, Vilniuje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad P. M. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

P. M. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1280 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45). Kaltinamieji visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, šis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Kadangi nusikalstami veiksmai padaryti bendrais kaltinamų veiksmais, turtinės žalos atlyginimas iš jų priteistinas solidariai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotė su žirklėmis, pompa, laužtuvu, raktu, 3 atsuktuvais, paketas su pirštinėmis (b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, gydytis nuo narkomanijos.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti, gydytis nuo narkomanijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 23 d. 20.35 val. iki 2019 m. sausio 25 d. 12.33 val.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 23 d. 20.24 val. iki 2019 m. kovo 25 d.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš A. Š. ir P. M. solidariai nukentėjusiojo T. D. naudai 1280 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pakuotę su žirklėmis, pompa, laužtuvu, raktu, 3 atsuktuvais, paketą su pirštinėmis, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.