Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaietei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Dianai Vaitkevičienei, civilinei ieškovei L. K., nuteistosios atstovei globėjai V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą bei vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 7 val.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir R. M., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteista už tai, kad 2010-02-10 apie 7.50 val., Kaštonų g. 3, Alytaus mieste, viešoje vietoje - Vidzgirio pagrindinės mokyklos pirmo aukšto fojė, veikdama bendrininkų grupėje su R. M., moksleivių akivaizdoje įžūliais veiksmais prikibo prie O. K., ją iškeikė, po to R. M. suėmė nukentėjusiajai už rankos, ją tempė link išėjimo iš mokyklos durų, ranka sudavė smūgius į veidą, tampė už plaukų, o A. R. nukentėjusiąją stūmė, tampė už plaukų, sudavė per kojas, kėsinosi trenkti ranka į veidą, tuo R. M. ir A. R. sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą bei savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

Nuosprendyje teigiama, kad jos kaltė įrodyta kitos kaltininkės R. M. parodymais, kurie atitiko tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau tai netiesa, nes pati nukentėjusioji jai pretenzijų neturi. Ji nekalta, nes nusikaltime nedalyvavo, jo neplanavo, jokio smurto prieš O. K. nenaudojo. Mano, kad teismas, atmesdamas jos ir nukentėjusiosios parodymus, remdamasis tik nuteistosios R. M. parodymais, padarė esminę klaidą ir dėl šios priežasties padarė neteisingas išvadas. Duomenų, kad ji panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, byloje nėra. Jos parodymus teismas atmetė be jokio pagrindo.

Įrodymų visuma liudija, kad ji jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, savo veiksmais triukšmo nesukėlė, viešosios tvarkos nepažeidė, nes net mokytojai nereagavo į mus. Jeigu ji pasakytais keiksmažodžiais pažeidė viešąją tvarką, ji turėtų būti baudžiama administracine tvarka arba pagal BK 284 str. 2 d. Mano, kad teisinga būtų pripažinti jos veiką mažareikšme ir vadovaujantis BPK 27 str. 2 d. nuosprendžiu bylą nutraukti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones: gynėją, prašiusį apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistoji savo apeliaciniame skunde neigdama kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo, teigia, kad ji jokių smurto veiksmų, tai yra pavojingos veikos, prieš nukentėjusiąją O. K. neatliko, galimai tik nusikeikė. Tačiau byloje esančiais nukentėjusiosios, nuteistosios bendravykdytojos R. M. ir liudytojų K. M., S. M., A. Š., L. K. ir L. U. parodymais nustatyta, jog nuteistoji A. R. nukentėjusiajai sudavė smūgius, ją tampė, stumdė, keikė, tai yra atliko objektyvųjį BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymį – pavojingą veiką. A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., todėl apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai.

Priešingai nei nuteistoji A. R. teigia apeliaciniame skunde, nukentėjusioji O. K. teisme duodama parodymus parodė, kad priėjusi A. R. koja kirto jai per kojas, norėjo pargriauti, užsimojo smogti į veidą, tačiau smūgio į veidą išvengė sugriebdama už rankų (t. 2, b.l. 122-123). Liudytojai L. K., A. Š. teisme duodami parodymus parodė, kad atėjusios kaltinamosios pradėjo keiktis, A. R. kirto smūgį O. K. į veidą (t. 2, b.l. 125-126, 125). Nukentėjusiosios ir liudytojų L. K., A. Š. parodymuose abejonių, prieštaravimų nėra, jie nuoseklūs, patvirtina, kad A. R. atliko pavojingą veiką. Teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė neturi jokių pretenzijų jos atžvilgiu. Tačiau toksai teiginys nėra pagrindas naikinti pagrįstą nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios O. K. įstatyminės atstovės L. K. pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta padaryta nusikalstama veika ir jos vykdytojai, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį kaltininkų atžvilgiu. Nors nuketėjusiosios įstatyminė atstovė civilinį ieškinį pareiškė tik R. M. atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrindas nusikaltimo bendrininkę A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuteistosios A. R. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą, pilnai įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios A. R. apeliacinį skundą atmesti.