- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- A13.-808-913/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00133-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pažeidėjas
- K. P.
- Nukentėjusysis
- A. T.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. spalio 11 d. K. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2018 m. rugsėjo mėn. 25 d., 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), K. P. priklausantis šuo, be priežiūros (be pavadėlio ir antsnukio) sužalojo A. T. priklausantį šunį, dėl ko A. T. šuo nudvėsė. Tokiais veiksmais A. T. buvo padaryta turtinė žala. Padaryta turtinė žala nebuvo atlyginta. Tai yra K. P. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., 1 val. nakties buvo gautas A. T. pranešimas, kad pranešėjos namo kieme, neprižiūrimas kaimynų didelis šuo užpuolė ir sužalojo pareiškėjos šunį. A. T. parašė pareiškimą dėl šio įvykio, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 00 val. 30 min., jos šuo buvo išleistas į kiemą, ir atbėgęs K. P. šuo jos šunį užpuolė ir sudraskė. Pareiškėja pranešime konkrečiai nurodė kieno šuo atbėgo. Todėl K. P. ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kiek buvo įmanoma išsiaiškinti aplinkybių, tiek pareigūnai išsiaiškino. Pareigūnai nustatinėjo kieno šuo tai padarė. Surašydami protokolą pareigūnai jame parašė, kad K. P. nepripažįsta. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad yra liudytojai, kurie matė įvykį. Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą užfiksavo tai, kas įvyko, priėmė pareiškimą. Nuvykę pas K. P., tame aptvare, kuriame turėtų būti šuo, jo nerado, todėl abejoti nukentėjusiosios išdėstytais faktais neturi pagrindo. K. P. įvykio nematė, jame nedalyvavo. Mano, kad surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima K. P. patraukti administracinėn atsakomybėn.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad padaryto pažeidimo nepripažįsta. Nurodė, kad jo šunys kainuoja virš tūkstančio eurų, jie yra grynaveisliai. Šunys reikalingi, kad saugotų namus, šeimininką ir jo turtą. Jo šunys niekur nebuvo, niekur neišeina, nes teritorija aptverta elektriniu piemeniu. A. T. buvo skambinta šimtus kartų dėl jos palaidų šunų, kurie ateina, kurie suplėšė antį, kurie vaiko avis. Buvo gražiuoju kalbėta, bet A. T. į šiuos klausimus nekreipė dėmesio. Šunys net ir šiandien laksto. A. T. šunys laksto aplink tvorą. Nurodė, kad jo šunys pririšti, vakcinuoti, su dokumentais ir dar jie tvorose, kur teka elektros srovė, tą žino visi Anykščių pareigūnai, nes jie dažnai matydavo šunis gulinčius tarp ančių, žąsų ir avių. Tuo metu kalės rujojo, jis negalėjo apsiginti šunų, pilna šunų atbėgdavo. Kada ir kas papjovė tą šunį, jis nežino ir žinoti nenori. Jeigu taip ir įvyko ir jie matė, tai kodėl jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų, o ne iš A. T.. Kai pareigūnai pasakė, kad jo šuo papjovė, nuėjo ir pažiūrėjo, kad tikrai kalė pririšta, negalėjo jos paleisti, nes atsitiktinių kontaktų bijo, nes kalė veislinė. Visi keturi šunys buvo pririšti. Be to, šunys iš jiems leistinos ribos išeiti negali. Jeigu pareigūnai buvo įvykio vietoje, galėjo ateiti pažiūrėti. Apie įvykį sužinojo po dviejų – trijų savaičių, kai atvyko pareigūnai paimti paaiškinimo. Dar prieš tai buvo nukentėjusiosios skambutis. Nukentėjusiosios teritorija neaptverta tvora, šunys palaidi. Nurodė, kad sulaukus skambučio labai išsigando ir nebuvo laiko koliotis, pasakė, kad nueis pažiūrėti. Sugrįžus paskambino ir pasakė, kad: „ne į temą kalbi“, nes kalė kaip buvo pririšta, taip ir buvo. O tas didelis šuo, net prie tvoros neprieina, nes ten elektra.
Nukentėjusioji A. T. parodė, kad įvykis buvo 00 val. 30 min. Norėdama išleisti šunis į lauką ir atidarius lauko duris taip ir liko prieangyje stovėti, kadangi už dviejų metrų, po langu stovėjo tas didelis šuo, o visi šunys išbėgo į lauką. Tas šuo čiupo kalytę ir nusinešė tolyn. Ji čiupo kotą bulvėm kapoti ir bėgo iš paskos. Tas šuo draskė, purtė kalytę, o ji rėkė. Pribėgus artyn, šuo vėl čiupo ir vėl nešėsi tolyn, link namų. Pusiaukelėje jau nustojo rėkti, matyt jau ją pribaigė ir tada nuvijo. Per tą laiką kalytė paršliaužė iki klojimo ir pasislėpė po durimis. K. P. šunys laksto palaidi. Jos teritorija neaptverta, kadangi šunys mažiukai ir niekas neparašė skundo, kad juos užpuolė. Neskaitė paskutinių taisyklių dėl gyvūnų laikymo tvarkos. Šunys reikalingi, kaip apsauginiai, kad nepultų šunys ir lapės. Prašomą priteisti sumą sudaro šuns pirkimas – 100,00 Eur, sterilizacija – 60,00 Eur, skiepai – 15,00 Eur, ir už 1,5 metų išlaikymą – 25,00 Eur. Tai yra minimumas kainos, kiek kainuoja šuniukas. Norėtų ne tų pinigų, bet tvarkos ir sąžinės, kad šunys neitų į jos teritoriją. Niekas įvykio nematė, nes tai buvo naktis. K. P. tikrai turi tris šunis. Mato, kad šunys laksto aptvare ir po to išlekia iš aptvaro. Šuo didžiulis, Azijos aviganis, baltas su juodais plėmais ant nugaros, galvos, užpakalio. Aptvaras šuns gal pusę metro, gal metras. Tai yra avių aptvaras. Po įvykio šuo buvo stručio aptvare, paskui vėl lakstė. Daugiau tokių šunų čia nėra. Paskutiniu metu jis labai lakstė palaidas, anksčiau nebūdavo taip. Atvykę pareigūnai klausė, kaip viskas atsitiko, fotografavo jos šuniuką. Kadangi buvo vėlu, todėl ir išvažiavo. Gal po savaitės atvykus pareigūnams, atidavė medžiagą iš ligoninės.
Liudytojas Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jam priklausantis šuo pateko į svetimo žmogaus kiemą. K. P. neužtikrino, kad šuo būtų prižiūrimas, šuo buvo palaidas, be antsnukio, sužalojo kitą šunį, dėl ko jis nugaišo, A. T. padaryta turtinė žala. A. T. pridėjo papildomą išrašą iš veterinarijos klinikos. Protokolas surašytas remiantis A. T. paaiškinimu, veterinarijos klinikos išvadomis. K. P. turi šunis, kurie saugo avis, kurie laksto po teritoriją, kuri aptverta, kartais šunys išbėga. Dėl ko ir anksčiau buvo nusiskundimų dėl tų šunų. Šunys kartais būna palaidi, kartais pririšti. Jeigu palaidi, tai teritorija būna aptverta elektriniu piemeniu. Iš teritorijos jie gali išeiti, gali peršokti. Tvora nėra aukšta, bet šunys yra dideli. Daugiau aplinkybių nebuvo galimybės nustatyti.
Liudytoja Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo 2018 m. rugsėjo 25 d., apie 1 val., kad kaimyno K. P. šuo papjovė pareiškėjos šunį. Nuvykus pas pareiškėją, ji paaiškino, kad norėjo išleisti šuniuką atlikti gamtinių reikalų. Atidarius duris, šuniukas išbėgo į kiemą. Atbėgęs galimai K. P. šuo tą šuniuką įsikando ir pabėgo. Pranešėja, pasiėmusi lazdą pradėjo šunis vytis. Tas šuniukas iškrito, jis buvo kraujuotas. Ji parsinešė jį į namus, paskambino dukrai, kuri atvažiavusi išsivežė jį į Kauno veterinarijos kliniką. Atvykus pasiklausė pranešėjos ar yra kokių liudytojų, ji teigė, kad kaime gyvena tik K. P.. Su kolega nuvyko pas K. P., tačiau visas kiemas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ir nebuvo galimybės į jį patekti. Bandė pro elektrinį piemenį įlysti, tačiau kolegą nupurtė, todėl nebelindo ir pagalvojo, jeigu dar bus tas šuo paleistas, tai gali juos užpulti. Pašvietus teritoriją jokio šuns, nei pririšto, nei paleisto nesimatė. Tarnybinio pranešimo nerašė, kadangi nemanė, kad tai būtina. Įvykio vietą apžiūrėjo, tačiau nieko joje neužfiksavo, tik nufotografavo šuniuką.
Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį yra matęs per tvorą, kadangi tenka pravažiuoti pro jo tvorą. Nukentėjusioji A. T. yra jo uošvienė. 2018 m. rugsėjo 25 d. naktį, paskambino uošvienė, žmona įjungė garsiakalbį ir išgirdo, kaip verkianti, susijaudinusi sako: K. P. šuo suėdė M., foksterjero šuniuką. Jokių abejonių dėl šuns nebuvo. Jiems buvo šokas. Šoko į mašiną ir atvažiavo pas uošvienę, apie 2 val. nakties. Matė, kad policija buvo kieme. Pasiėmė kraujuojantį šuniuką ir važiuojant skambino veterinarams, bet niekas nekėlė ragelio. Vienintelė arčiausia vieta buvo Kauno veterinarija. Ten nuvežė šuniuką, apžiūrėjo, pasakė, kad reikalingas gydymas ir paliko šuniuką. Kai pasakė, kad P. šuo suėdė M., iš karto pagalvojo, kad bus tas didelis baltas su juodu šuo. Tą šunį yra matęs ne kartą. Tą pačią dieną, per pietus žmona skambino K. P. paaiškinti situaciją, bet jis numetinėjo ragelį, keikėsi. Kai įvyko įvykis kiemas buvo apšviestas. Yra matęs K. P. tris šunis.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 635 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog K. P. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta gyvūnų laikytojų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, ir šioje byloje pagal analogiją taikytina BPK 301 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P. yra grindžiamas išimtinai tik suinteresuoto asmens nukentėjusiosios A. T. parodymais. Ji vienintelė teigia mačiusi, kad K. P. priklausantis Azijos aviganio veislės šuo, baltas su juodais plėmais ant nugaros ir galvos, atbėgęs į jos kiemą pagriebė jos šunį vardu „M.“, kurį nusinešė ir sudraskė, ko pasekoje šuniukas nudvėsė. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus, įvykį tyrę policijos pareigūnai, nesurinko. Tokių įrodymų nebuvo surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Į įvykį atvykusi policijos pareigūnė I. V. teismo posėdžio metu paaiškino tik tas aplinkybes, kurias jai nurodė pati pareiškėja – suinteresuotas asmuo nukentėjusioji A. T., o jai su kolega nuvykus pas K. P., visas kiemas buvo aptvertas elektriniu piemeniu ir nebuvo galimybės į jį patekti, pašvietus teritoriją jokio šuns, nei pririšto, nei paleisto nematė. Kitas policijos pareigūnas A. Z. patvirtino, kad protokolas surašytas remiantis A. T. paaiškinimu. Šis liudytojas taip pat parodė, kad jam yra žinoma, kad K. P. turi šunis, kurie saugo avis, kurie laksto po teritoriją, kuri aptverta, kartais šunys išbėga ir dėl to yra buvę nusiskundimų.
Taigi, remiantis turimais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių K. P. kaltę administracinio nusižengimo byloje nepakanka, kadangi suinteresuoto asmens – nukentėjusiosios A. T. parodymų, kuriais yra grindžiamas kaltinimas K. P., nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai. Vien faktinė aplinkybė, kad netoli nukentėjusiosios A. T. gyvenantis K. P. laiko šunis, negali būti jo kaltės įrodymu. Tyrimą atlikę policijos pareigūnai įvykio vietoje nesurinko jokių duomenų apie K. P. šunis, jų buvimo vietą įvykio metu, ir laikymo sąlygas, neapžiūrėjo šunų, teritorijos, tvoros, todėl akivaizdu, jog kaltinimas asmeniui negali būti grindžiamas tik vienintelio bylos baigtimi suinteresuoto asmens (tame tarpe ir materialiai) parodymais (BPK 301 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kilusias abejones, kurios teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog K. P. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, neįrodžius, kad K. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje (ANK 635 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį K. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.