Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos SIA „Baltic Probiotics“ prašymą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos tinklas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“, dėl finansinio reikalavimo bankrutavusios akcinės bendrovės „Energijos tinklas“ bankroto byloje patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Energijos tinklas“ bankroto byloje gautas pareiškėjos SIA „Baltic Probiotics“ prašymas patvirtinti pareiškėjos, kaip trečios eilės kreditoriaus, finansinį reikalavimą 84999,96 Eur sumai su palūkanomis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad pagal 2014-08-11 statybos rangos sutartį Nr. 2014-06 rangovas (atsakovė) UAB „Energijos tinklas“ įsipareigojo užsakovo SIA „Baltic Probiotics“ aptarnaujamame objekte, esančiame Latvijos Respublikoje, atlikti remonto darbus už 84999,96 Eur sumą iki 2014-11-10. Atsakovė sutarties neįvykdė, atliktų darbų užsakovui neperdavė, galutinės ataskaitos apie panaudotas statybos medžiagas ir darbų sąnaudas nepateikė, su juridiniais ir fiziniais asmenimis, tiekusiais jai elektros prekes bei statybos medžiagas bei kitas statybos priemones, neatsiskaitė, statybos darbų užsakovo atstovams nepridavė, nors į rangovo (buvusio UAB „Energijos tinklas“ vadovo G. G.) nurodytas sąskaitas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras buvo pervesti visi pagal sutartį numatyti pinigai. Teigė, kad dėl neįvykdytos sutarties rangovui kyla teisinė civilinė atsakomybė su visomis iš jos kylančiomis pasekmėmis.Atsakovės UAB „Energijos tinklas“ bankroto administratorius UAB „Lausona“ nurodė, kad su pareiškėjos SIA „Baltic Probiotics“ reikalavimu nesutinka, kadangi remiantis buvusio UAB „Energijos tinklas” vadovo G. G. paaiškinimais, pareiškėja (užsakovas) nepateikė suderintos techninės užduoties ir kitų privalomųjų dokumentų, su UAB „Energijos tinklas“ darbuotojais bendravo sutartį pasirašęs SIA „Baltic Probiotics“ įgaliotas asmuo R. P. B., kuris priėmė išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir dabų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau jų pasirašytų UAB „Energijos tinklas“ negrąžino. Be to atliekant darbus sutartyje Nr. 2014-06 numatytame objekte pagal 7.1 p. nurodytą priedą R. P. B. pareikalavo, kad UAB „Energijos tinklas“ darbuotojai atlikinėtų darbus, nenumatytus sutarties priede, teigdamas, kad priims darbų kiekius ir kainas po to be išlygų. SIA „Baltic Probiotics“ mokėjimus atliko tinkamai, todėl R. P. B. reikalavimai buvo vykdomi kol pagal darbuotojų pateiktus atliktų darbų kiekius buvo sudaryta pareiškėjos turtinėje pretenzijoje nurodyta lokalinė sąmata ir nustatyta, kad tolimesniems darbams sumokėtų pinigų nepakanka. Pažymėjo, kad PVM sąskaitas - faktūras SIA „Baltic Probiotics“ priėmė be pastabų, kas taip pat įrodo, kad darbus pagal tarpusavyje sudarytą sutartį UAB „Energijos tinklas“ atliko tinkamai.Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja SIA „Baltic Probiotics“ papildomai nurodė, kad G. G. melagingai nurodo, kad egzistavo darbų pagal sutartį priėmimo - perdavimo aktai, kadangi statybos rangos darbai pagal sutartį techniniam prižiūrėtojui I. S. perduoti nebuvo. Taip pat teigė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbai buvo atlikti. Pažymėjo, kad sutarties vykdymo metu pretenzijos atsakovei dėl nepriduotų statybos darbų buvo reiškiamos žodžiu, o atsakovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos tuo pagrindu, kad pagal sutartį pareiškėja buvo įsipareigojusi sumokėti 50 proc. statybos darbų kainos. Suinteresuota kuo greitesniu darbų užbaigimu, bei pasitikėdama G. G. pareiškėja, priešingai nei atsakovė, prievolę įvykdė visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Pagal teismų praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais; tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).Nagrinėjamu atveju, viena iš šalių yra bankrutavusi bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, todėl teismai privalo būti aktyvūs, griežtai vykdyti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 7 straipsnis). Savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju pareiškėja, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LR CPK 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis).Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2015-06-18 UAB „Energijos tinklas“ direktorius G. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Energijos tinklas“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2015-07-08 nutartimi UAB „Energijos tinklas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Lausona“. Nutartis įsiteisėjo 2015-07-18 (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-356-440/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp SIA „Baltic Probiotics“ ir UAB „Energijos tinklas“ 2014-08-11 buvo sudaryta statybos rangos Nr. 2014-06 (toliau – statybos rangos sutartis) dėl remonto darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika, darbų atlikimo vertė – 84999,96 Eur su PVM (pagal 2014-08-04 sąmatą, sudarytą I. S., sert. Nr. 20-4209), statybos darbų pradžia – 2014-09-10, pabaiga – 2014-11-10. Šalys susitarė, kad 50 procentų sumos sumokama avansiniu mokėjimu, likę 50 procentų sumokami po atliktų darbų aktų patvirtinimo (Statybos rangos sutarties 3.1 punktas). Iš sutarties priedo - 2014-08-04 sąmatos, sudarytos I. S., sert. Nr. 20-4209 ir pasirašytos abiejų šalių atstovų, matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovė sutarties objekte atliks tokius darbus kaip sienų, lubų, grindų apdailą, gruntavimą, glaistymą, paruošimą dažymui, dažymą, potinkinę elektros instaliaciją, apšvietimo įrenginių montavimą, lubų apdailą, gruntavimą, glaistymą, paruošimą dažymui, dažymą, šildymo, vandentiekio, durų įrengimo darbus ir kt.Statybos rangos sutarties 4.1 punktu rangovas (atsakovė) įsipareigojo prieš pradedant darbus parengti techninį – darbo projektą ir suderinti jį su užsakovu, nustatytu laiku pradėti, užbaigti ir perduoti visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus per garantinį laiką (4.1.1 punktas); sutartyje numatytus darbus atlikti savo priemonėmis ir medžiagomis, įsigyjamomis už užsakovo (pareiškėjos) sumokėtą avansą, pagal patvirtintą techninį – darbo projektą, laikantis statybos normų ir taisyklių reikalavimų (4.1.3 punktas); pildyti statybos darbų žurnalą, paslėptų darbų aktus (4.1.6 punktas); informuoti užsakovą apie darbų eigą (4.1.8 punktas); pateikti atliktų darbų aktus už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25-os dienos (4.1.9 punktas); vykdyti nesąmatinius darbus gavus raštišką užsakovo užsakymą ir pagal pateiktą rangovo papildomų darbų sąmatą (4.1.11 punktas) ir kt. Statybos rangos sutarties 4.2 punktu užsakovas (pareiškėja) įsipareigojo vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą (4.2.1 punktas); pranešti rangovui kad vykdys techninę priežiūrą (4.2.2 punktas); priimti rangovo atliktus darbus ir atsiskaityti už darbus sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir terminais (4.2.3 punktas); apmokėti nesąmatinius darbus pagal suderintas sąmatas (4.2.5 punktas).Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.).Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad pagal tarp šalių sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2014-06, atsakovė 2014-10-15 pateikė apmokėjimui pareiškėjai PVM sąskaitą – faktūrą ET Nr. 180 42500,00 Eur sumai, 2014-11-10 PVM sąskaitą – faktūrą ET Nr. 194 – 19772,61 Eur sumai, 2014-11-20 PVM sąskaitą – faktūrą ET Nr. 197 – 12823,39 Eur sumai, 2015-04-15 sąskaitą Nr. 01/2015 – 9903,96 Eur sumai. Pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2014-10-14 į atsakovės sąskaitą pareiškėja pagal atsakovės pateiktas sąskaitas pervedė 8500,00 Eur sumą, 2014-10-16 – 34000,00 Eur, 2014-11-12 – 19772,61 Eur, 2014-11-21 – 12823,39 Eur, 2015-04-29 – 9903,96 Eur, viso laikotarpiu nuo 2014-10-14 iki 2015-04-29 pareiškėja į atsakovės sąskaitą pagal sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2014-06 pervedė 84999,96 Eur sumą.Bylos nagrinėjimo metu atsižvelgus į šalių pozicijas bei į tai, kad bankroto bylose teismas yra aktyvus ir savo iniciatyva turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą, tiek atsakovės bankroto administratorius UAB „Lausona“, tiek buvęs UAB „Energijos tinklas“ vadovas G. G. buvo teismo įpareigoti pateikti papildomus duomenis – pagal 2014-08-11 statybos rangos sutartį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus; atliktų darbų aktus; konkrečiai nurodyti kokie ir kada 2014-08-11 statybos rangos sutarties Nr. 2014-06 priede Nr. 1 nurodyti darbai buvo atlikti; rašytinius įrodymus, patvirtinančius kokius 2014-08-11 statybos rangos sutartyje nenumatytus darbus atliko UAB „Energijos tinklas“; pagal kiekvieną PVM sąskaitą – faktūrą iššifruoti už kokius konkrečius darbus buvo išrašyta sąskaita; taip pat pateikti įrodymus apie techninio – darbo projekto parengimą; statybos darbų žurnalą bei visus kitus įrodymus, patvirtinančius, jog 2014-08-11 statybos rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti (2016-02-09 nutartis; 2016-02-22 nutartis). Bankroto administratorius vykdydamas teismo įpareigojimus nurodė, kad jokių papildomų duomenų pateikti negali, o faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamu reikalavimu, nurodytos remiantis buvusio įmonės vadovo G. G. paaiškinimais. Buvęs įmonės vadovas G. G. pateikė teismui paaiškinimą, kad teismo reikalaujamų duomenų pateikti negali, kadangi statybos darbus, kurių specifikacijos nebuvo numatytos rangos sutartyje, atlikinėjo pagal žodinį susitarimą su užsakovu SIA „Baltic Probiotics“. Už atliktus darbus rangovas teikė užsakovui PVM sąskaitas faktūras, kurias užsakovas priėmė ir jas apmokėjo. Kartu su sąskaitomis užsakovui buvo pateikti ir darbų priėmimo - perdavimo aktai, kuriuos užsakovas privalėjo pasirašyti ir grąžinti rangovui, tačiau to nepadarė. Sąskaitos priėmimo ir jos apmokėjimo faktą, kaip užsakovo konkliudentinį veiksmą, rangovas laikė užsakovo darbų priėmimo - perdavimo aktų akceptavimu ir grąžinti pasirašytus originalius darbų priėmimo - perdavimo aktus nereikalavo. G. G. taip pat nurodė, kad techninis darbo projektas bei statybos darbų žurnalai rengiami nebuvo, kadangi užsakovas rangovui buvo davęs žodinius nurodymus atlikti kitus darbus, nenumatytus sutartyje, kuriems techninis darbo projektas bei statybos darbų žurnalų vedimas yra neprivalomas ir nereikalingas pagal galiojančius teisės aktus. Šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra pateikta.Pažymėtina, kad CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine – komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).Remiantis CK nuostatomis, už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).Konkrečiu atveju įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja vykdydama tarp šalių 2014-08-11 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2014-06 į atsakovės sąskaitą pervedė susitartą sumą, t.y. 84999,96 Eur, tačiau atsakovė priešpriešinės pareigos, t.y. nustatytu terminu atlikti 2014-08-11 statybos rangos sutartyje Nr. 2014-06 numatytus statybos darbus, tinkamai neįvykdė . Pabrėžtina, kad atsakovę atstovaujantis bankroto administratorius savo teiginius dėl statybos rangos darbų atlikimo grindė tik žodiniais buvusio įmonės vadovo G. G. paaiškinimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad net ir po teismo įpareigojimų pateikti papildomus duomenis, byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo apie ginčo sutarties objekte atsakovės atliktus darbus, kas įvertinus tai, jog abi šalys yra verslo subjektai, bei atsakovės pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), patvirtina atsakovės argumentų nepagrįstumą. Atsakovės teiginius, kad darbų perdavimo – priėmimo aktai buvo sudaryti bei pateikti pareiškėjai, tačiau ji jų dėl nesąžiningumo negrąžino, teismas taip pat laiko nepagrįstais, neįrodytais, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie šių dokumentų siuntimą, perdavimą pareiškėjai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju neesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių rangos darbų atlikimo faktą, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagal byloje pateiktus duomenis jokia apimtimi neįrodė, kad atliko statybos rangos sutartyje (sutarties priede Nr. 1) nurodytus darbus už pareiškėjos pervestą 84999,96 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats buvęs atsakovės vadovas G. G. neneigia aplinkybės, kad ginčo rangos sutartyje numatyti darbai buvo neatlikti, tik teigia, kad pagal žodinį susitarimą už pareiškėjos pervestas pinigines lėšas buvo atliekami kiti sutartyje nenumatyti darbai. Tačiau šiuo atveju teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiomis atsakovėms nurodomomis aplinkybėmis, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sutarties objekte apskritai atliko kokius nors darbus (statybos darbų žurnalo, darbų perdavimo – priėmimo aktų, medžiagų įsigijimo, darbų pridavimo dokumentų ir kita), kas, įvertinus pareiškėjos sumokėtos sumos dydį, atliekamų darbų pobūdį (statybos ranga) bei tai, kad atsakovė darbus pagal sutartį buvo įsipareigojusi atlikti savo priemonėmis ir medžiagomis, laikytina verslo praktikoje sunkiai įmanoma situacija. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė byloje pateiktais argumentais neįrodė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl 84999,96 Eur sumos kreditorinio reikalavimo – nuostolių dėl statybos rangos sutarties neįvykdymo, patvirtinimo, yra nepagrįstas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą kartu su palūkanomis, numatytomis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, teismas pažymi, kad minėta įstatymo nuostata numato, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Konkrečiu atveju konstatavus, jog atsakovė tinkamai neįvykdė tarp šalių sudarytos sutarties, teismas vertina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytų palūkanų priteisimo yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, 6 proc. metinės palūkanos nuo 84999,96 Eur sumos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2014-11-10 (kai atsakovei atsirado pareiga atlyginti pareiškėjos patirtus nuostolius - grąžinti lėšas, sumokėtas už darbus kurių atsakovė neatliko), iki 2015-07-18 (nutarties dėl bankroto bylos UAB „Energijos tinklas“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos), kas sudaro 3493,15 Eur (84999,96 Eur x 6 proc. / 365 d. x 250 d.) sumą.Vadovaujantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos SIA „Baltic Probiotics“ prašymas dėl 84999,96 Eur sumos su palūkanomis, numatytomis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, tvirtinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, bankrutavusios UAB „Energijos tinklas“ bankroto byloje SIA „Baltic Probiotics“ kreditorinis reikalavimas tvirtintinas 88493,11 Eur sumoje, kurią sudaro 84999,96 Eur pagrindinės skolos ir 3493,15 Eur palūkanų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, 11 straipsniu, 21 straipsniu, 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.245 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti SIA „Baltic Probiotics“, įmonės kodas 42103066259, finansinį reikalavimą 88493,11 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 11 ct) sumoje uždarosios akcinės bendrovės „Energijos tinklas“, įmonės kodas 302773924, bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutartį atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditorius, kuriam ji priimta. Kiti kreditoriai nutartį gali skųsti tik jeigu nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija septyniasdešimt du eurus.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.