Tauragės apylinkės teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-635/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
II-29-635/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00040-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Pažeidėjas
S. G.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-635/2019
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00040-2019-0
ROIK:19096231857
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4;14.14; 21.10.1; 21.11.1 (S)
TAURAGĖS apylinkės teismasNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant administracinio nusižengimo padarymu įtariamam asmeniui S. G.,nukentėjusiajam asmeniui A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno 2019-01-16 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau tekste – ir pareigūnas) 2019-01-16 nutarimu S. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2018-12-22, apie 16. 30 val., (duomenys neskelbtini), jo palaidas šuo užpuolė A. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagais subraižė vairuotojo pusės dureles, taip padarydamas 30 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu S. G. neužtikrino savo šuns laikymo sąlygų, kad jis nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių turtui. Be to, S. G. šuo nevakcinuotas nuo pasiutligės. Šiais savo veiksmais S. G. kaltinamas pažeidęs Šilutės r. sav. tarybos administracijos direktoriaus 2013-09-12 įsakymu Nr. Al-963 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.3, 6.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 346 str. 4 d. ir 346 str. 1 d.

S. G. pagal ANK 346 str. 1 d. paskirta nuobauda – įspėjimas, pagal ANK 346 str. 4 d. – 150 Eur bauda, įpareigojant atlyginti 30 Eur dydžio padarytą turtinį nuostolį nukentėjusiajam A. S..

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. skundu bei teismo posėdžio metu su nutarimu nesutiko. Skunde nurodė, kad pašalino pažeidimą dėl šuns nepaskiepijimo nuo pasiutligės, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki šiol šuns nėra paskiepijęs. Paaiškino, kad jo šuo negalėjo apgadinti automobilio, nes įvykio metu jis šunį prižiūrėjo. A. S. važiuojant pro jo sklypą, šuo tik sulojo, tačiau prie automobilio nepuolė. Be to, iš karto po įvykio A. S. apie automobilio sugadinimą nieko nesakė. Pareiškėjo manymu, A. S. jį kaltina dėl asmeninių jų nesutarimų, kilusių po to, kai S. G. papriekaištavo A. S. dėl nesaugaus automobilio vairavimo sodo bendrijos teritorijoje.

Nukentėjusysis A. S. su skundu nesutiko. Nurodė, kad įvykio metu važiavo iš savo sesers M. B. sklypo, kuris yra tame pat sode. Važiuojant nedideliu greičiu ant jo automobilio užpuolė pareiškėjo šuo, kuris kaip vėliau paaiškėjo, jį apgadino. Sustojęs jis automobilį apžiūrėjo, bet matėsi tik šuns pėdų žymės, o įbrėžimų tuo metu, nesimatė. Po kelių dienų nuplovus automobilį pastebėjo, kad ant automobilio toje vietoje, kur atsitrenkė šuo, yra įbrėžimai. Tuomet jis kreipėsi į policijos pareigūnus.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti, prašymų, atsiliepimų negauta.

Liudytoja M. B. patvirtino, kad įvykio nurodytu laiku pas ją buvo atvažiavęs jos brolis A. S., kuris po kiek laiko išvažiavo. Vėliau brolis jai pasakė, kad kaimyno šuo buvo užpuolęs jo automobilį ir jį apgadino. Įvykio liudytoja nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 346 str. 1 d. numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

ANK 346 str. 4 d. numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

ANK 346 str. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2013-09-12 įsakymu Nr. Al-963 patvirtintas „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles“. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas ir viešai skelbiama teisės aktuose, skundžiamame nutarime nurodytos taisyklės, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, Šilutės r. sav. tarybos administracijos direktoriaus 2017-06-30 įsakymu Nr. A1-763 panaikintos ir patvirtintos naujos „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“( toliau tekste – ir Taisyklės). Šių naujai patvirtintų taisyklių 6.1, 8.3 punktai analogiški ankstesnių taisyklių 6.1, 8.3 punktams, todėl ne to laikotarpio taisyklių nurodymas skundžiame nutarime bei administracinio nusižengimo protokole laikytinas technine klaida, nedarančia esminės įtakos administracinės atsakomybės kilimui.

Taisyklių 6.1 punkte numatyta, jog asmenys privalo užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, paties pareiškėjo paaiškinimų, jo šuo nėra vakcinuotas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teismui nėra jokios abejonės, kad S. G., pažeisdamas Šilutės r. sav. tarybos administracijos direktoriaus 2017-06-30 įsakymo Nr. A1-763 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ (toliau tekste – ir Taisyklių) 6.1 p. padarė pažeidimą, numatytą ANK 346 str. 1 d.

Tų pačių 2017 m. taisyklių 8.3 punktas numato, kad asmenims draudžiama išleisti vienus, be priežiūros gyvūnus augintinius į laiptines, kiemus ir kitas viešąsias vietas. Pareiškėjas teigia, kad jo šuo tik sulojo, o nukentėjusysis - kad šuo užpuolė jo automobilį ir jį apgadino. Abi šalys patvirtino, jog šuo įvykio metu buvo prižiūrimas šeimininko (pareiškėjo), tačiau skiriasi parodymai dėl to, ar buvo sugadintas nukentėjusiojo automobilis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų ir asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvykio dalyviai nurodo skirtingas aplinkybes dėl sugadinto turto priežasčių, o objektyvūs įrodymai dėl automobilio sugadinimo nėra pakankami daryti išvadai, kad būtent pareiškėjo šuo sugadino nukentėjusiojo automobilį, todėl vertinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pašalinta abejonė ar pareiškėjo šuo sugadino nukentėjusiojo automobilį, todėl visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio nusižengimo bylos dalis pagal ANK 346 str. 4 d., nutrauktina nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 str., 642 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p., 5 d., 6 d.,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

2019-01-16 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimo dalį, kuria S. G. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 4 d., panaikinti ir šioje dalyje bylą S. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kitą 2019-01-16 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta ANK 644 str. – 648 str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės ar Šilalės rūmams.

Teisėja Daiva Jazbutienė