- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-803-519-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00589-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- G. U.
- Nukentėjusysis
- D. U.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. U. ir nukentėjusiosios D. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo
G. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p., 66 str., G. U. laikino sulaikymo nuo 2012 m. balandžio 8 d. iki 2012 m. balandžio 10 d. laikas prilygintas 2 (dviems) laisvės atėmimo dienoms ir įskaitytas į paskirtą bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo G. U. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta taikyta G. U. ta pati kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. U. 2012 m. balandžio 8 d. apie 13⁴⁵ val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, suduodamas nukentėjusiajai D. U. vieną smūgį rankos delnu į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai D. U. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. U. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, G. U. skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad paskirta per griežta bausmė, nesivadovauta teisėtumo ir protingumo principais, neatsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į jos prašymą, neskirti laisvės atėmimo bausmės G. U.. Teigia, kad tuo metu (2012 m. balandžio 8 d.) ji buvo išgėrusi, todėl įsikišo į sutuoktinio ir žento ginčą, o gavusi nestiprų smūgį į veidą, iš karto paskambino policijai. Vėliau suprato, kad nereikėjo skambinti į policiją. Sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido. Nuo tada G. U. nevartoja alkoholio, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, padeda prižiūrėti nuomojamą namą, atlieka visus vyriškus darbus, ją remia materialiai, nes verčiasi ūkine veikla, kai anksčiau dirbo atsitiktinius darbus. Pažymėjo, jog ji ligota, buvo suteikta pagalba nuo gresiančio insulto. Jai labai reikalinga kasdienė sutuoktinio parama ir pagalba. Jei G. U. atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę, nuomotojai ją ir vaikus iškeldintų į gatvę, kadangi nepajėgs sumokėti nuomos mokesčių, komunalinių patarnavimų. Pabrėžė, kad ji atleido G. U..
Apeliantas G. U. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, skirti jam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nesivadovavo teisėtumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir prašė jam neatimti laisvės. Atkreipė dėmesį, kad iš karto po nusikaltimo jis padarė išvadas - pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jis nori gyventi kartu su sutuoktine, jos vaikais, kuriuos augina nuo mažens. Nuo 2012 m. birželio 8 d. vykdo individualią veiklą - atlieka variklių techninę priežiūrą ir remontą, kai iki to dirbo atsitiktinius darbus. Visada rėmė ir remia savo sutuoktinę, jos vaikus, nes kitu atveju ji negalėtų nuomotis namo, kuriame gyvena, padeda jai atlikti visus ūkio darbus – atlieka namo einamąjį remontą, parūpina malkų, dirba žemės ūkio darbus. Sutuoktinė sunkiai serga, gydoma medikamentais ambulatoriškai ir stacionare. Nurodo, kad jam palikus laisvės atėmimo bausmę ir jam būnant įkalinimo įstaigoje, nukentės sutuoktinė ir jos vaikai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji D. U. palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. U. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios D. U. ir nuteistojo G. U. apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino G. U. kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, to paties apeliaciniu skundu prašo ir nukentėjusioji, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydamas apeliacinių skundų reikalavimų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).
LR BK 54 str. numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, t. y. privaloma atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Bausmės, už LR BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios, t. y. viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. G. U. už padarytą nusikalstamą veiką Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. U. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad G. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau tris kartus teistas, iš jų du kartus dėl veikų, įvykdytų prieš D. U., vieną kartą prieš D. U. sūnų M. B.. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino G. U. prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, įvertino tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką G. U. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertino, kad nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės už analogiško pobūdžio veiką atlikimo, o charakterizuojant G. U. kaip asmenį, pažymėjo, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka, policijos nuovados pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, ne kartą gydėsi ir šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Šį tyčinį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, yra recidyvistas, be to, už paskutinę veiką taikyta trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė, teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, todėl skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. U. anksčiau ne kartą teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d., yra recidyvistas. Pagal LR BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą tesimas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo atskirai motyvuoti.
Ir nors nuteistasis bei nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, ją pakeisti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad būtų galima neskirti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdama į tai, kad G. U. už LR BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (6 mėnesiai), kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios, vykdo individualią veiklą, t. y. variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui yra reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo švelninti G. U. paskirtos bausmės, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas kaltės pripažinimą bei nukentėjusiosios atsiprašymą pripažino G. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad G. U. vykdo individualią veiklą, remia ją finansiškai, tačiau nepateikti duomenys apie G. U. gaunamas pajamas iš vykdomos individualios veiklos bei skiriamą piniginę paramą šeimai. Taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos gydytojos D. L. B. išrašytas išrašas iš medicininių dokumentų (108 b. l.), kuris patvirtina, kad nukentėjusioji D. U. yra ligota, tačiau tai nėra ta išimtinė aplinkybė, kuri švelnintų G. U. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.
Apeliantė D. U. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde išsakė savo poziciją dėl bausmės, t. y., kad laisvės atėmimas nebūtų skiriamas, tačiau pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad G. U. bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.) netaikytinas, kadangi G. U. asmenybę charakterizuojanti medžiaga neigiama, t. y. kaltinamojo ankstesni teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (recidyvas), naujas nusikaltimas padarytas teistumui neišnykus, padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. U. turi polinkį pažeidinėti įstatymus, o anksčiau jam paskirtos kitos švelnesnės bausmių rūšys teigiamo poveikio neturėjo, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Apeliantai, prašydami pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios D. U. ir nuteistojo G. U. apeliacinius skundus atmesti.