Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-29 · Byla Nr. N-575-2651-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-29
Bylos Nr.
N-575-2651-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2651/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas T. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „Švaros kelias“ vadovu, leido L. B. nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d., penkias dienas per savaitę, keturias valandas per dieną, už sutartą 400 Lt darbo užmokestį nelegaliai dirbti valytoja bendrovės aptarnaujamoje parduotuvėje „IKI“, esančioje Kaune, V. Krėvės pr. 57, rašytinė darbo sutartis nesudaryta. Nurodyta, kad tokiais veiksmais T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio, 270 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą T. J. skyrė 3 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad T. J. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, jo paties rašytiniu paaiškinimu, L. B. bei O. V. paaiškinimais, nelegalaus darbo tyrimo aktu, darbo sutartimi. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė, kad T. J. anksčiau administracinėmis nuobaudomis nebaustas, pažeidimą pripažino, gailisi, ką laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, panaikinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neadekvatus padarytam pažeidimui, kadangi, būdamas UAB „Švaros kelias“ darbdavio atstovu, laiku nesukontroliavo savo pavaldinių darbo, todėl ir buvo padarytas šis pažeidimas. Pažymi, kad, sužinojęs apie tokį atvejį, skubiai ėmėsi priemonių situacijai ištaisyti. Pažymi, kad su L. B. rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta 2008 m. gegužės 6 d. Jai parašius prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 6 d., jis parašė, kad sutartis nutraukiama, o administracijos darbuotoja buvo įpareigota pabaigti sutvarkyti darbo sutartį. Nurodo, kad pati L. B. persigalvojo ir joje nepasirašė. Teigia, kad L. B. už kiekvieną dirbtą mėnesį iš įmonės kasos buvo išmokėtas priskaičiuotas atlyginimas ir sumokėti visi privalomi mokesčiai. Nurodo, kad rašytinė darbo sutartis su L. B. buvo sudaryta 2008 m. gegužės 6 d. ir galiojo iki 2009 m. birželio 20 d. Apeliantas gailisi dėl padarytos įmonės darbuotojos klaidos, nurodo, kad paskirta bauda yra per didelė, turi rimtų problemų, susijusių su sveikata.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija prašo jo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Anot Inspekcijos, teismas pagrįstai T. J. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir jam teisingai paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą. Pažymi, kad jo kaltė įrodyta bylos medžiaga. T. J. kaltę pripažino, o jo argumentai, kad dėl L. B. įdarbinimo klaidą padarė įmonės administracijos darbuotoja, nepagrįsti, nes jis, būdamas įmonės vadovu, yra atsakingas už jos klaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu T. J. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo L. B. nelegalaus darbo UAB „Švaros kelias“, vadovaujamoje T. J., faktą.

Nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. L. B. kreipėsi į Inspekciją su prašymu dėl jos nelegalaus darbo UAB „Švaros kelias“ ištyrimo (b. l. 5). Jame bei 2009 m. liepos 27 d. Inspekcijai pateiktame rašytiniame paaiškinime (b. l. 6) nurodė, kad nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d. dirbo UAB „Švaros kelias“ valytoja, jai žodžiu paaiškinta, kad dirbs 0,5 etato parduotuvėje „IKI“, esančioje Kaune, V. Krėvės pr. 57, nustatytas darbo laikas – penkios dienos per savaitę, nuo 18 val. iki 22 val., susitarta dėl darbo užmokesčio – 400 Lt per mėnesį, tačiau rašytinė darbo sutartis nesudaryta. Teigė, kad UAB „Švaros kelias“ prieš tai dirbo oficialiai, darbo sutartis buvo sudaryta 2008 m. gegužės 6 d., o nutraukta 2009 m. kovo 6 d., darbdaviui paprašius pateikti prašymą dėl atleidimo iš darbo ir pateikti naują, tačiau nauja rašytinė darbo sutartis nesudaryta. Šias L. B. nurodytas aplinkybes patvirtina pateikta 2008 m. gegužės 6 d. darbo sutartis, kurioje T. J. įrašė, kad darbo sutartis su L. B. nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2009 m. kovo 6 d. (b. l. 10-11), bei paties T. J. 2009 m. liepos 28 d. rašytiniame paaiškinime užfiksuotas prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo (b. l. 8). Jame apeliantas neginčijo, kad nauja darbo sutartis nesudaryta, patvirtino, kad apie L. B. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nepranešta, jokie mokesčiai nemokami, nurodė, kad buvo padaryta administracijos darbuotojos klaida, kurią pasižadėjo ištaisyti (b. l. 8). Apeliaciniame skunde T. J. taip pat neneigia, kad L. B. dirbo UAB „Švaros kelias“ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d., tačiau pažymi, kad darbo sutartis, sudaryta 2008 m. gegužės 6 d., galiojo iki pat 2009 m. birželio 20 d., L. B. už kiekvieną dirbtą mėnesį iš įmonės kasos buvo išmokėtas darbo užmokestis, sumokėti visi privalomi mokesčiai (b. l. 22). Šie jo argumentai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad 2008 m. gegužės 6 d. darbo sutarties pagrindu tarp L. B. ir UAB „Švaros kelias“ susiklostę darbo teisiniai santykiai 2009 m. kovo 6 d. buvo faktiškai nutraukti, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius duomenų apie L. B. įdarbinimą neturėjo, taip pat paties T. J. prisipažinimui dėl padaryto pažeidimo ir jo paaiškinimui, kad pažeidimas buvo padarytas dėl administracijos darbuotojos kaltės ir jis vėliau buvo ištaisytas. Kada L. B. buvo vėl oficialiai įdarbinta, apeliantas nenurodė, tačiau ši aplinkybė pripažintina nereikšminga, nes iš Inspekcijos pažymos dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo (b. l. 9) matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius 2009 m. liepos 27 d. duomenų apie L. B. įdarbinimą UAB „Švaros kelias“ dar neturėjo. Taigi, jeigu L. B. ir buvo vėl oficialiai įdarbinta, tai padaryta vėliau, jau po nelegalaus darbo fakto paaiškėjimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad darbo sąlygos (darbo laikas, darbo užmokestis), kuriomis dirbo L. B. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d., iš esmės skyrėsi nuo tų, kurios buvo nustatytos 2008 m. gegužės 6 d. darbo sutartimi. Dėl apelianto argumento, kad toks pažeidimas padarytas dėl įmonės administratorės kaltės, pažymėtina, kad tai neturi jokios įtakos jo administracinei atsakomybei. ATPK 41³ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Be to, įvertinus tai, kad nelegalus darbas truko beveik keturis mėnesius, T. J. versija, kad jis šio pažeidimo nepastebėjo, kelia pagrįstų abejonių ir vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp L. B. ir UAB „Švaros kelias“, atstovaujamos T. J., laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 7 d. iki 2009 m. birželio 20 d. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius. Kadangi jie oficialiai neįforminti ir rašytinė darbo sutartis nesudaryta, pripažintina, kad L. B. darbas UAB „Švaros kelias“ buvo nelegalus, o T. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. J. taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo neskirti 3 000 Lt baudos. Pažymėtina, kad galimybė paskirti švelnesnę, negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta, nuobaudą arba galimybė jos neskirti, nagrinėjamu atveju reikštų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. T. J. skirta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio piniginė bauda – individualizuota tinkamai, įvertinus asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad asmuo nebaustas administracine tvarka. Tai, kad T. J. turi sveikatos problemų, nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, be to, nepagrįsta, kaip šis faktas apsunkina jam galimybę įvykdyti pritaikytą piniginio poveikio priemonę. T. J. jokių kitų reikšmingų aplinkybių, rodančių, kad skiriama nuobauda negali būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose (ATPK 30² str.), ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, nenurodė.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius