Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, kaltinamajam V. P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems G. B., V. B., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovei Giedrei Janušauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1954 m. balandžio 29 d. Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent:

2011 08 18 apie 09 val. 18 min. Latvijos Respublikoje, Rygoje, Lielu ir Silikatu gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Man“ su Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“ su Lietuvos Respublikos valstybinio numerio ženklu ZV 069, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 160 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui – artėdamas prie sankryžos, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, nesilaikė važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių, t. y. nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Opel Vectra“ su Latvijos Respublikos valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas V. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą, o automobilio keleivė G. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 08 18 apie 09 val. 18 min. vairavo automobilį „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KOEGEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Latvijos Respublikoje, Rygoje, Liela gatve, antra eismo juosta nuo Kleistų link Silikatų gatvės apie 65 km/h greičiu. Buvo šviesus paros metas, giedra, kelio danga - sausa. Matomumas buvo geras. Puspriekabėje buvo 20 tonų medienos krovinys. Minėtu keliu važiavo pirmą kartą, kelias jam buvo nežinomas. Artėdamas prie sankryžos su Silikatu gatve, nepastebėjo, kad kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ yra su papildoma lentele „Pagrindinis kelias keičia kryptį“ ir važiavo per sankryžą tiesiai. Įvažiuodamas į sankryžą pastebėjo jam iš dešinės pusės į sankryžą įvažiuojantį lengvąjį „Opel“ markės automobilį. Jį pastebėjo prie pat savo automobilio priekio. Matydamas, kad gali įvykti automobilių susidūrimas, pasuko savo vairuojamo automobilio vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Nuo smūgio automobilis „Opel“ buvo nublokštas į kelkraštį, o jo vairuojamas vilkikas nuslydo apie 15 metrų nuo sankryžos. Pats eismo įvykio metu nesusižalojo, buvo prisisegęs saugos diržu. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažįsta pilnai. Dėl sukelto eismo įvykio gailisi. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė. Kaltinamasis parodė, kad jo labai sunki materialinė padėtis, po autoįvykio darbovietėje „Baltasis raitelis“ paprašė parašyti pareiškimą, nes sudaužė mašiną, vėliau buvo susiradęs kitą darbą, tačiau susilaužė stuburą, kai po ligos grįžo jau buvo priimtas kitas žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais:

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad jai priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki įvykio buvo techniškai tvarkingas. 2011 08 18, apie 09.15 val., ji kaip keleivė važiavo šiuo automobiliu, kurį vairavo jos sutuoktinis V. B.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, prisisegusi saugos diržu. Važiavo Rygoje, Silikatu gatve nuo Dolomito gatvės link Liela gatvės apie 50 km/h greičiu. Eismas nebuvo intensyvus. Artėdamas prie sankryžos su Liela gatve, kurioje pagrindinis kelias keitė kryptį į kairę, V. B. sulėtino greitį, kadangi turėjo pasukti į kairę. Kaip prieš susidūrimą važiavo krovininis automobilis, ji pasakyti negali, nes jį pastebėjo jau prieš pat smūgį. Dar V. B. bandė išvengti susidūrimo sukdamas į dešinę, tačiau jam nepavyko. Krovininis automobilis atsitrenkė į jų automobilio kairį šoną ties priekinėmis durelėmis. Po įvykio labai skaudėjo krūtinę, pilvą, buvo mėlynės, šonkauliai pažeisti, skaudėjo ranką petį, tačiau ligoninėje negulėjo, nes lūžių nebuvo. Iki dabar išliko pasekmės – skauda galvą, koja tinsta, liko randas ant kojos, skauda koją. Patyrė turtinę žalą - suplyšę drabužiai, akiniai sugadinti nepataisomai, kurie jai kažkada kainavo apie 30 latų .

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad apie eismo įvykio aplinkybes nieko pasakyti negali, nes nieko nepamena. Sąmonę jis atgavo „Gailezers“ ligoninės reanimacijoje, praėjus savaitei po eismo įvykio. Jam padaryta daugybė sužalojimų. Gydėsi ligoninėje, po eismo įvykio pabudo po savaitės, jam paaiškino, kad kairėje pusėje sulaužyti šonkauliai, dešinėje keli ir raktikaulis sulaužytas. Viso organizmo kontūzija, sutrenkimas, pašalino organus, kurie buvo suknežinti, pašalinta blužnis, į darbą grįžo po septynių su puse mėnesio. Nedarbingumas, invalidumas nebuvo nustatytas. Po įvykio išliko problemos su sveikata, pablogėjo gyvenimo kokybė, trūksta oro, negali turėti didelio fizinio krūvio, nes lūžę šonkauliai pažeidė plaučius. Dėl pašalintos blužnies visą gyvenimą teks vakcinuotis, taip pat patirti sužalojimai kelia grėsmę šeimos lytiniam gyvenimui.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovė paaiškino, kad apie eismo įvykio aplinkybes negali nieko paaiškinti. Eismo įvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo apdraustas AAS„Gjensidige Baltic“, draudimo sutartis galiojo. Žala atsiradusi eismo įvykio metu, taip pat išmokų mokėjimo tvarką nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ). Išmoka yra išmokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisę todėl žalos nustatymo santykiams taikytina Latvijos teisė. Nukentėjusieji kreipėsi į „Gjensidige Baltic“ Latvijoje, ten yra administruojama ir žalos byla, visi dokumentai yra Latvijoje. Lietuvoje yra turimi tik tie dokumentai, kuriuos perdavė kolegos iš Latvijos – jie yra atlyginę 550 latų už sugadintą automobilį „Opel Vectra“ ir 254,68 lato už mašinos saugojimą aikštelėje (4 t. b.l. 134-135).

Civilinio atsakovo UAB „Baltasis raitelis“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (4 t., b.l. 113-119).

Rašytinė medžiaga: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei schema, kur užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011 08 18, apie 09.18 val., Latvijos Respublikoje, Rygoje, Silikatu ir Liela gatvių sankryžoje nustatyta, kad 2011 08 18 9.18 val. susidūrė automobiliai MAN (duomenys neskelbtini) priekaba KOEGEL ZV 069, vairuojamas V. P. ir Opel Vectra, (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B.. Įvykio metu kūno sužalojimus patyrė Opel Vectra vairuotojas ir keleivis (1 t., b. l. 33-47). Automobilio vairuotojas V. P. paaiškino, kad važiavo vienas gatve Liela, 55 km/h greičiu. Matomumas iš abiejų pusių buvo geras. Maždaug už 20 m pamatė ženklą „Pagrindinis kelias“ ir automobilį „Vectra“, ir nespėjo sustabdyti. Kairiąją bamperio puse trenkėsi į opelio vidurį. Nulūžo MAN bamperis, lengvojo automobilio kairioji pusė. Liudininkų nebuvo. Iškvietė med. tarnybą ir gelbėtojus (1 t., b. l. 54). Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2011m. rugpjūčio 18 d.. apie 09.18 val., Latvijos Respublikoje, Rygoje, Silikatu ir Liela gatvių sankryžoje. Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame užfiksuota automobilio „Opel Vectra“ v/n (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio (1 t., b. l. 57-60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-11087/13(02), iš kurios matyti, kad V. B. nustatyta muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje, dešinės pusės II-V šonkaulių, kairės pusės II-IX šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, kraujas krūtinplėvės ertmėse, blužnies plyšimas su kraujavimu į pilvo ertmę, III-IV juosmeninių slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimų visuma laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-1086/13(02), iš kurios matyti, kad G. B. padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (4 t., b. l. 14). Alkotesterio „AlcoQuant” kvitu, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu V. P. buvo blaivus. (1 t., b. l. 52).

Kaltinamojo V. P. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialistų išvados ir kt.) patvirtina, kad kaltinamasis V. P. vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. B. sveikata. Iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiųjų parodymų, bei įvykio vietos schemos, pateiktų fotonuotraukų matyti, jog kaltinamojo V. P. vairuojamas automobilis artėdamas prie sankryžos, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, nesilaikė važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam nukentėjusiojo V. B. vairuojama automobiliui. Taigi V. P. privalėjo praleisti jam iš dešinės esantį nukentėjusiojo V. B. vairuojamą automobilį. Kaltinamasis to nepadarė, teigdamas jog nepastebėjo, jog kelio ženklas „pagrindinis kelias“ yra su papildoma lentele „Pagrindinis kelias keičia kryptį“, kelio ženklą pamatė prieš 20 metrų ir nespėjo automobilio sustabdyti. Akivaizdu, kad nesilaikymas Kelių eismo taisyklių įtvirtinto reikalavimo buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. ir nežymiai sutrikdyta G. B. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog šalutinio kelio ženklą jis pamatė per vėlai, tai rodo, jog jis nebuvo pakankamai atidus būdamas kelių eismo dalyviu. Todėl privalo atsakyti baudžiamąja tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.3 d..

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš kaltinamojo V. P. 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo kaip turtinę žalą priteisti kelionės išlaidas ir proceso eigoje atsiradusias teismo išlaidas (4 t., b. l. 86-96).

Nukentėjusioji G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos ir 101,59 eurų turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. P. (4 t., b.l.98-104).

Nukentėjusysis V. B. ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Kaltinamojo veiksmai sukėlė daug skausmo ir neigiamų dvasinių išgyvenimų. Eismo įvykio metu patyrė gyvybei pavojingas traumas, buvo pašalinta blužnis, ko pasėkoje jis visą likusį gyvenimą bus priverstas vakcinuotis. Gydymo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, nes nežinojo, ar nereikės visą gyvenimą likti prijungtam prie kvėpavimo aparato, ar galės judinti rankas ir kojas. Taip pat patyrė traumą, kuri kelia grėsmę lytiniam gyvenimui. Po eismo įvykio negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, negalėjo vaikščioti, todėl jo žmonai teko juo rūpintis. Naktimis dažnai sapnuoja košmarus, esant fiziniam krūviui pasunkėja kvėpavimas, skauda nugarą ir kairį petį.

Nukentėjusioji G. B. ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, iki šiol ypač po fizinio krūvio skauda nugarą. Naktimis sapnuoja košmarus. Be to patyrė dvasines kančias, kadangi vyras gulėjo reanimacijos skyriuje komos būsenoje, ją kankino baimė dėl vyro sveikatos, nežinia dėl ateities.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjusieji patyrė žalą, įvyko Latvijos Respublikoje. Abu nukentėję asmenys yra Latvijos piliečiai. V. P. vairavęs automobilį „Man“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“ valstybinis numeris ZV 069 ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 160 punktų reikalavimus, yra Lietuvos Respublikos pilietis. Transporto priemonė priklauso UAB „Baltasis raitelis“(registruota Lietuvoje), kurioje ir dirbo tuo metu V. P.. V. P. ir UAB „Baltasis raitelis“ siejo darbiniai santykiai. UAB „Baltasis raitelis“ transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių draudimu buvo apdraudęs civiline atsakomybe AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos filiale (1 t., b. l. 62-63).

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovė teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nagrinėjant civilinį ieškinį turėtų būti taikoma Latvijos Respublikos teisė, nes įvykis buvo Latvijos Respublikoje. Hagos konvencija reglamentuoja taisykles nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, neatsižvelgiant į tai, kokia teisena siekiama asmenį patraukti atsakomybėn (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Konvenciją atsakomybei už eismo įvykius taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, pagal kurią, be kita ko, nustatomas atsakomybės pagrindas, mastas, žalos pobūdis ir dydis (3 straipsnio, 8 straipsnio 1, 4 punktai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos šiuo aspektu yra analogiškos Hagos konvencijai. Vadovaujantis CK 1.44 straipsniu, reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Latvijos Respublikos teritorijoje, deliktinės atsakomybės klausimams spręsti turi būti taikoma Latvijos Respublikos teisė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji kreipėsi į draudimo bendrovę Latvijoje dėl žalos atlyginimo. AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai G. B. išmokėjo draudimo išmoką už sugadintą automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 550 latų ir 254,68 latų už automobilio saugojimą aikštelėje. Taip pat draudimo bendrovė yra gavusi nukentėjusiųjų V. B. ir G. B. prašymus išmokėti draudimo išmokas už gydymo išlaidas G. B. – 178,16 latų gydymo išlaidas ir 125,12 latų negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį V. B. – 913,16 latų gydymo išlaidas ir 400 latų už patirtą moralinę žalą.

Priėmus civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje, teismas protokoline nutartimi įtraukė į bylą civiliniais atsakovais draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „Baltasis raitelis“.

Civilinio kodekso (Civillikums, Latvijas Republikas Saeimas un Ministru Kabineta Ziņotājs, 1993, Nr. 1) (toliau – Civilinis kodeksas 1635 straipsnyje nustatyta: „Dėl neteisėtai padarytos žalos, t. y. dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis įgyja teisę reikalauti kompensacijos iš žalą padariusio asmens, jeigu šis atsakingas už šiuos veiksmus.“ Civilinio kodekso 2347 straipsnyje numatyta: „Jei asmuo savo neteisėtais veiksmais padaro žalos kito asmens sveikatai, jis turi šiam kitam asmeniui atlyginti medicinines išlaidas ir, jei nuspręstų, negautas pajamas.

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transportas, pramonė, statybos, pavojingos medžiagos ir t. t.), privalo atlyginti dėl šio pavojaus atsiradusią žalą, jei negali įrodyti, kad žala atsirado dėl force majeure, nukentėjusiojo kaltės ar didelio neatsargumo. Jeigu savininkas, valdytojas ar naudotojas nesuvaldo pavojaus šaltinio ne dėl savo kaltės, o dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, už žalą atsako šis kitas asmuo. Jeigu valdytojas (savininkas, turėtojas, naudotojas) taip pat veikė neteisėtai, už padarytą žalą gali būti atsakingas tiek daiktą, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, naudojantis asmuo, tiek jo valdytojas, atsižvelgiant į kiekvieno jų kaltę.“

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (Kriminālprocesa likums, Latvijas Vēstnesis, Nr. 74 (3232), 2005) 22 straipsniu „Teisė į patirtos žalos atlyginimą“: „Dėl neteisėtų veiksmų žalos patyręs asmuo turi teisę teisme reikalauti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, įskaitant kompensaciją už moralinę žalą, fizinius sužeidimus ir daiktų sugadinimą.“

Pagal galiojančius Latvijos draudimo santykius reglamentuojančius įstatymus yra numatytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Latvijos Seimo 2004 04 07 patvirtintas „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“ numato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą didžiausia garantinė suma asmeniui padarytos žalos atlyginimui – iki 250 000 latų, turtui padarytos žalos atveju - iki 70 000 latų. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 d. numato, kad Kelių eismo nelaimės metu asmeniui padaryta žala yra žala, susijusi su gydymu, laikinu nedarbingumu, darbingumo praradimu, mirtimi. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra žala, susijusi su skausmais ir dvasinėmis kančiomis, dėl nukentėjusio asmens fizinės traumos, jo suluošinimo, invalidumo, maitintojo, išlaikytinio ar sutuoktinio mirties ar jų I-os grupės invalidumo, 3 d.- draudimo atlyginimo dydį ir apskaičiavimo tvarką už asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą nustato Ministrų kabinetas. Šio įstatymo 20-22 straipsniai nustato asmeniui padarytos žalos atlyginimo sąlygas.

Pagal Latvijos Respublikos 2005 05 17 Ministrų kabineto patvirtintas taisykles Nr.331 dėl draudiminio atlyginimo dydžio ir apskaičiavimo tvarkos už asmeniui padarytą neturtinę žalą (Noteikumi par apdrošināšanas atlīdzības apmēru un aprēķināšanas kārtību par personai nodarītajiem nemateriālajiem zaudējumiem; Latvijas Vēstnesis, Nr. 80 (3238), 2005, toliau – nutarimas) II.3 p. draudimo atlyginimo dydis už nukentėjusio asmens skausmus ir dvasines kančias dėl nukentėjusio asmens fizinės traumos yra nuo 20 iki 400 latų, kuris esant sužalojimams paskaičiuojamas pagal II.5.5 p. nurodytą formulę. II.6 p. numato draudimo atlyginimo dydį už nukentėjusio asmens skausmus ir dvasines kančias dėl nukentėjusio asmens suluošinimo, invalidumo, yra nuo 25 iki 250 latų ir išmokamas šiame punkte nustatytais atvejais ir atitinkamais dydžiais. Šių taisyklių 10 p numato, kad draudimo atlyginimo dydis yra iki 1 000 latų kiekvienam kelių eismo nelaimės metu nukentėjusiam asmeniui, jei yra atlyginami visi šių taisyklių 3, 6, 7 ir 8 punktuose minėti nuostoliai. Kaip nurodė civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovė, G. B. draudimo bendrovė paskaičiavo neturtinę žalą - 30 eurų, o V. B. apie 370 eurų. Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Latvijos Respublikoje numatytos išmokėtinos draudimo bendrovės sumos yra ženkliai mažesnės už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas išmokėtinas draudimo sumas.

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiką ir draudėją sieja sutartiniai santykiai. Sutartiniams santykiams spręsti šioje konkrečioje byloje taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Baltasis raitelis“ transporto priemonę dalyvavusią eismo įvykyje apdraudė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. AAS „Gjensidige Baltic“ savo veiklą vykdo per Lietuvoje įsteigtą filialą, kuris įsteigtas 2007 m., filialo veikla yra nuolatinio pobūdžio, nenutrūkstama, dėl to teigtina, kad ieškovo verslo vieta yra ne Latvijos Respublika, kurioje ieškovas yra registruotas, tačiau būtent Lietuvos Respublika, kurioje vykdo nuolatinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju šalims esant sutartiniams teisiniams santykiams, taikytina Lietuvos teisė. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad, kaip galima suprasti iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija galiojusi iki 2012, Žin., Nr. 61-2340) normų – 10 str. 1 d. ir 11 str. 3 d., kitų valstybių teisės aktai yra taikomi tik tada, kai skiriasi išmokų dydis, t. y. pagal šias teisės normas išmoka mokama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę, kuri yra palankiausia tą išmoką gaunančiajam, tai reiškia, kad valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktai taikomi tik labai specifiniu atveju – kai Lietuvos teisės aktuose numatyta draudimo išmoka yra mažesnė už kitos ES narės teisės aktuose numatytą draudimo išmoką. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. redakcija galiojusi iki , Žin., Nr. 61-2340), nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Akivaizdu jog šiuo atveju yra palankesni Lietuvos Respublikos įstatymai išmoką gaunančiam asmeniui. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.). Materialiai atsakingais asmenimis šioje baudžiamojoje byloje pripažintinas darbdavys, kuris privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus šaltinį, kaltės, t. y. UAB „Baltasis raitelis“ taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AAS „Gjensidige Baltic“. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Spręsdamas V. B. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 20 000 eurų neturtinės žalos priteisimo ir turtinės žalos, kurią sudaro kelionės ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos (teismo paskaičiavimu – 346,35 eurų) (4 t., b.l.120-128), teismas nustatė, kad kelionės ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ( BPK 103str.1d., 3d.).

Spręsdamas G. B. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 101,59 eurų (71,40 latų) turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja atlyginti už įvykio metu sugadintus akinius (4 t., b.l. 100).

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, jog nukentėjusiosios G. B. akiniai buvo sugadinti eismo įvykio metu, dėl ko jai teko pirkti naujus akinius. Nors jie kainavo daugiau nei tie, kurie buvo sugadinti, tačiau teismas daro išvadą, jog prašoma 101,59 eurų suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl privalo būti atlyginta. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, jog G. B. ieškinys dėl patirtos turtinės žalos įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinas visa apimtimi (BPK 115 str.1d.). Kadangi V. P. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, ši turtinės žalos suma priteistina iš draudimo bendrovės.

G. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama suma svyruoja nuo kelių šimtų litų iki 2000 Lt. Taigi neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Šioje byloje akivaizdu, kad G. B. patyrė kūno sužalojimus, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, ji kurį laiką jautė fizinį skausmą, nepatogumus buityje, dėl eismo įvykio ji tuo metu nenuvyko į iš anksto suplanuotą kelionę, buvo sutrukdytos jos atostogos ir tai rodo, jog ji išties patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl sveikatos sutrikdymo, tiek dėl patirtų nepatogumų kasdieniame gyvenime. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Sprendžiant patirtos G. B. neturtinės žalos piniginį ekvivalentą, atsižvelgtina į bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančias teisės normas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl nustatant teisingą kompensaciją už G. B. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, darytina išvada, kad 5000 eurų (17264 Lt) neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusios po patirto eismo įvykio metu sužalojimo jaučia liekamuosius reiškinius- kad jai būtų nustatytas nedarbingumas, invalidumas ( jai ar jos sutuoktiniui). Latvijos Seimo 2004 04 07 patvirtintas „Sausumos kelių transporto priemonių savininkų civilinės teisinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas“ 2d. numato, kad neturtinė žala yra žala, susijusi su skausmais ir dvasinėmis kančiomis, dėl nukentėjusio asmens fizinės traumos, jo suluošinimo, invalidumo, maitintojo, išlaikytinio ar sutuoktinio mirties ar jų I-os grupės invalidumo. Byloje konkrečių įrodymų, kad G. B. būtų suluošinta ar pripažinta ji pati ar jos sutuoktinis 1-os grupės invalidu- nėra. Nukentėjusios teigimu, po sužalojimo ji nedarbingumu nesinaudojo, toliau dirbo ir iki šiol dirba tą patį darbą. V. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad teisingai, sąžiningai ir protingai kompensuoti neturtinės žalos sumą- 500 eurų ( kas atitinka 1726,40 Lt). Ši suma G. B. priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ (kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatyta maksimali neturtinės žalos suma 2500 eurų).

Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

V. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad V. B. dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, į liekamuosius reiškinius sveikatai, kuriuos jis jaučia iki šiol, į ateities perspektyvas, į tai, kad nukentėjusiajam pašalinus blužnį, jis bus priverstas visą gyvenimą vakcinuotis. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Sprendžiant patirtos V. B. neturtinės žalos piniginį ekvivalentą, atsižvelgtina į bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančias teisės normas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl nustatant teisingą kompensaciją už V. B. patirtus išgyvenimus, kartu siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, laiko, kad prašoma priteisti 20 000 eurų (69056 Lt) suma yra aiškiai neatitinkanti protingumo kriterijų, gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamos praktikos. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis V. B. nors ir patyrė sunkius kūno sužalojimus ilgą laiką gydėsi ligoninėje, tačiau teismui nepateikė duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo nustatytas invalidumas, jis toliau dirba. Jo nurodytos aplinkybės, jog po patirtų suprastėjo jo gyvenimo kokybė, jis turi atlikti tam tikras procedūras- skiepytis, sumažėjo fizinės jėgos, atsiranda dusulys pripažintina liekamaisiais reiškiniais ir į tai atsižvelgtina parenkant neturtinės žalos dydį. Taip pat kaip ir jo sutuoktinės atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad į bylą nepateikti konkretūs įrodymai, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jis liko suluošintas ar pripažintas jam invalidumas. Teismų suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose yra įvairi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. B. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis pasekmes jaučia iki šiol, jam priteistina 4000 eurų suma (13 800 litų) neturtinei žalai atlyginti. 2000 eurų (6900 litų) suma nukentėjusiajam V. B. priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ (kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatyta maksimali neturtinės žalos suma 2500 eurų), likusi neturtinė žala, t.y. 2000 eurų (6900 Lt) priteistina iš civilinio atsakovo UAB „Baltasis raitelis“.

V. B. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro kelionės išlaidos ir su teismo procesu susijusios (vertimų į lietuvių kalbą) išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. P. (BPK 105 str. 1, 2 d.). Teismas priteisdamas šias išlaidas atsižvelgia į tai, kad procesas Latvijos Respublikoje negalėjo vykti dėl to, kad V. P. nevykdavo į ikiteisminio tyrimo institucijas savo noru, nebendradarbiavo, todėl byla buvo perduota į Lietuvą ir nukentėjusieji vykdami į Lietuvą patyrė ne tik kelionės išlaidas, bet ir išversdami dokumentus į lietuvių kalbą reikalingus civiliam ieškiniui pagrįsti( t.3. b.l. 23-36).

Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. P. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, kas rodo jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. P. neteistas (4 t., b. l. 44), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 41-43), psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitoje neužregistruotas (4 t., b. l. 45-52), padarė neatsargų nusikaltimą, nedirbantis todėl skirti jam prašomą prokuroro bausmę- baudą teismo požiūriu nėra tikslinga, nes V. P. yra tokio amžiaus ir sveikatos stovio, dėl kurių jis įsidarbinti turi nedaug galimybių. Kaip matyti iš tos aplinkybės, jog jam buvo teikiama nemokama teisinė pagalba, jis neturės galimybės atlikti šią bausmę. Arešto bausmė, teismo požiūriu taip pat nebūtų efektyvi priemonė, nes pasiųsti atlikti realią bausmę, kai po įvykio yra praėję trys metai, teismo nuomone būtų neefektyvu ir neprotinga. Teismas mano, jog tikslinga kaltinamajam skirti terminuotą laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, po įvykio iškvietė pagalbą, pažadėjo atlyginti padarytą žalą, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, manytina jog kaltinamajam skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 75 str. atidėtina vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į veikos pobūdį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsnio 1 d. V. P. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti 4000 eurų ( 13800 Lt) neturtinei žalai atlyginti: 2000 eurų ( 6900 Lt) iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ir 2000 eurų ( 6900 Lt) iš civilinio atsakovo UAB „Baltasis raitelis“ įmonės kodas 133548311, buveinės adresas Didlaukio g.80-96, Vilniaus m, nukentėjusiojo V. B. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

G. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 101,59 eurų (350,77 Lt) turtinės žalos ir 500 eurų (1726,40 Lt) neturtinės žalos iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiosios G. B. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P. 346,35 eurų (1195,88 Lt ) proceso išlaidų, susijusių su kelionės išlaidomis nukentėjusiojo V. B. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.