- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- e2YT-20132-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11438-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- R. G., Ž. G.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Luminor Bank“
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.16.1.
2018 m. liepos 20 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir Ž. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Luminor Bank“ bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. R. G. ir Ž. G. prašo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti patikslintą 2018 m. liepos 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (reg. Nr. DOK-78489) ir po santuokos nutraukimo palikti pavardes: (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Prašyme nurodo, kad pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus. Jiems gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti skirtingai požiūriai į gyvenimą, vertybes ir išsiskyrė tarpusavio interesai. Pareiškėjai kartu nebegyvena, jų teigimu santuoka faktiškai iširusi, todėl prašo neskirti termino susitaikyti. Pareiškėjas Ž. G. turi kreditorę AB „Luminor Bank“ banką.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ bankas pateikė atsiliepimą, nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.
Teisme 2018 m. liepos 12 d. gautas pareiškėjo Ž. G. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad santuoką sudarė antrą kartą, tačiau kartu gyventi santuokoje nebegali, prašo ją nutraukti, neskiriant termino susitaikymui. Pareiškėja nurodė, kad jau nuo 2018 m. birželio 4 d. gyvena atskirai, pareiškėjų nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena pas laikiną globėją.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, paaiškėjus aplinkybėms dėl nepilnamečiams vaikams galimai nustatytos laikinosios globos, teismo prašymu gauti papildomi įrodymai.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajono savivaldybėje (toliau – Tarnyba) 2018 m. liepos 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (teisme užregistruoti 2018-07-20, DOK-81919). Nurodo, kad R. G. ir Ž. G. šeima nuo 2018 m. balandžio 19 d. įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jų nepilnamečiams vaikams J. G. ir M. G. nuo 2018 m. balandžio 18 d. nustatyta laikina rūpyba, rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini). Jiems laikinoji rūpyba nustatyta, gavus informaciją, kad prieš nepilnamečius vaikus šeimoje naudojamas smurtas ir pareiškėjų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjams apribotas bendravimas su vaikais ir jie negali su jais matytis. Tarnybos nuomone, šioje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kol jiems nustatyta laikina globa ir nebaigtas ikiteisminis tyrimas.
Prašymas nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus: M. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J. G., gimusį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 2 dalį santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostato (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnių nuostatos. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytos reikalavimus (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus ir gali veikti ex officio.
Pareiškėjai teismo prašo patvirtinti jų patikslintą 2018 m. liepos 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (reg. Nr. DOK-78489). Pareiškėjai šioje sutartyje susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja R. G.; kad pareiškėjas Ž. G. nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam teiks išlaikymą po 90 Eur, ir kad pareiškėjai netrukdys vienas kitam dalyvauti vaikų auklėjime.
Iš Tarnybos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17132-18 dėl smurto panaudojimo prieš nepilnamečius vaikus J. G. ir M. G. artimoje aplinkoje. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 18 d. įsakymais Nr. ĮS-745, Nr. ĮS-746, be tėvų likusiems J. G. ir M. G. nuo 2018 m. balandžio 13 d. nustatė laikiną rūpybą, rūpintoju paskyrė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮS-770 nutarė įrašyti į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą R. G. ir Ž. G.. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjams apribota teisė matytis su savo nepilnamečiais vaikais.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš jų nepilnamečius vaikus panaudojimo. Pareiškėjų nepilnamečiams vaikams nustatyta laikina rūpyba, paskirtas rūpintojas. Pareiškėjams apribota teisė matytis su savo vaikais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neturi teisės spręsti klausimų dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su jais tvarkos, nes šios teisės jiems nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra apribotos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Ikiteisminis tyrimas pareiškėjų atžvilgiu pradėtas, gavus pačių nepilnamečių vaikų pranešimą ugdymo institucijai apie naudojamą smurtą prieš juos. Pareiškėjams šios aplinkybės iki teismui pateikiant prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo žinomos. Vaikams yra (duomenys neskelbtini) metų, jie gali išreikšti savarankišką nuomonę ir dėl gyvenamosios vietos, ir dėl bendravimo tvarkos, todėl sprendžiant šiuos klausimus teisme, jų nuomonę būtina išklausyti (CPK 380 straipsnio 1 dalis).
Remiantis nurodytais argumentais, pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negali būti nagrinėjamas pagal CPK V dalies XXXV skyriuje įtvirtintas ypatingosios teisenos taisykles, reglamentuojančias bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu tvarką. Teismas pažymi, kad pareiškėjai neturi teisės patys spręsti klausimų, susijusių su vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymu, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas ir kol nepanaikinti jiems taikomi ribojimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Dėl šių priežasčių negali būti tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ja pažeidžiami pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės ir interesai (CPK 541 straipsnio 1 dalis). Klausimai, susiję su pareiškėjų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, gali būti teisme išspręsti tik juos nagrinėjant iš esmės, t. y. ginčo teisenos tvarka, surinkus ištyrus ir įvertinus įrodymus, susijusius su pareiškėjų tėvų valdžios ribojimu jų vaikų atžvilgiu, išklausius vaikų nuomones ir gavus išvadą teikiančios institucijos išvadą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu paliekamas nenagrinėtu, nes jis nenagrinėtinas pagal ypatingosios teisenos taisykles ir negali būti patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10, 12 punktai). Pareiškėjai R. G. išaiškinama teisė dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CPK IV dalies XIX skyriuje nustatytas ginčo teisenos taisykles, taikomas santuokos nutraukimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291, 296 straipsnio 1 dalies10, 12 punktais, 376, 380, 541 straipsniais, teismas
nutaria:
P. R. G. ir Ž. G. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti teisę pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į teismą su ieškiniu pagal CPK IV dalies XIX skyriuje nustatytas ginčo teisenos taisykles, taikomas santuokos nutraukimui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.