Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1269-479/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-20
Bylos Nr.
2S-1269-479/2009
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-0648-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Marškevičienė, Bronius Valius
Atsakovas
AB „Parex bankas“
Ieškovas
A. K., L. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1269-479/2009Teisėjas R. Girevičius (Proceso Nr. 2-06-3-0648-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 110.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Marškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Parex bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipdos miesto apylinkės teismo 2009-06-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovei AB „Parex bankas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo pakeisti sutarties sąlygas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami teismo pripažinti kredito sutarties Nr. PS/14/1138 ir susitarimo Nr. PS/14/1138.1 dėl kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1138 sąlygų pakeitimo nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovę AB „Parex bankas“ vieneriems metams po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo atidėti ieškovų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. PS/14/1138 ir susitarimą Nr. PS/14/1138.1 vykdymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas, sustabdyti hipoteka įkeisto turto perleidimo procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-25 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje, sustabdė hipoteka įkeisto turto perleidimo procedūras – padarė viešame registre įrašą dėl ieškovams A. K. ir L. K. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad priėmus ieškovams galbūt palankų sprendimą ir sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus sprendimu perleidus ieškovų įkeistą turtą, nebebūtų galima atkurti padėties, buvusios iki sutarties nutraukimo. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti yra būtina laikinai, iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje, sustabdyti hipoteka įkeisto turto perleidimo procedūras.

Šalies argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d., nes taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui. Apeliantės nuomone, ieškinio užtikrinimo priemonės turi garantuoti, kad šalių finansinė padėtis išliks tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tokiu būdu bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovės požiūriu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neturės įtakos teismo sprendimo vykdymui, nes pagal LR CK 4.192 str. 1 d. kreditorė įgijo teisę patenkinti savo reikalavimą iš hipoteka užtikrinto turto. Paaiškina, kad ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą ir realią grėsmę galbūt palankaus ieškovams teimo sprensimo įvykdymui.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-25 nutarį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepanešus atsakovei pažeidė apeliantės teises. Ieškovų nuomone, nepranešimas atsakovei apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįstos, neteisėtos ir dėl to nėra neteisingai išspręstas klausimas. Pažymi, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių netenka prasmės pats ieškovų reikalavimas, nes priverstinai realizavus hipotekos objektą nebėra aktualus ir sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Nurodo, kad sprendžiant ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nesprendžiamas ieškinio pagristumas. Ieškovai paaiškina, kad teismas sprendamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje yra grėsmė, kad nebus užtikrintas teimo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 141 str. 1 d.). Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybės (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Išaiškintina, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių negali būti aiškinamasi dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo iš esmės, nes šis klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes atskirojo skundo argumentai dėl iešieškinio reikalavimų nevertintini.

Atkreiptnas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikšti reikalavimai ne dėl skolos priteisimo, o dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo pakeisti sutarties sąlygas. Šių sutartinių įsiparieigojimų įvykdymui užtikrinti buvo nustatyta hipoteka konkrečiam nekilnojamajam turtui. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo objetas tiesiogiai susijęs su konkrečiu nekilnojamouoju turtu. Darytina išvada, kad šiuo atveju būtina išlaikyti nepakitusią ne šalių turtinę padėtį, o užkirsti kelią galimiems tolesniems nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams. Esant nurodytoms sąlygoms pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo konkretų nekilnojamąjį turtą.

Atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta, nes prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėjo nepranešęs atsakovei ir tuo, apeliantės teigimu, pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. reikalavimus bei šalių procesines teises. Teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėjo pagrindą taikyti CPK 148 str. 1 d. taisyklę ir ieškovų prašymą dėl šių priemonių taikymo nagrinėti nepranešęs atsakovei. Ši teisės norma reglametuoja, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą atsakovas turi būti informuojamas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepranešimas apeliantei apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįstos, neteisėtos ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl LR CPK 148 str. 1 d. pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti, nes nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Be to, nėra pagrindo laikyti atsakovės teises pažeistomis, nes jai suteikiama teisė būti išklausytai kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Aušra MarkevičienėBronius Valius