Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Julija Gražina Vaitulionienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šarūnkalnis“ atstovams Kazimierui Mauliui ir advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui Romualdui Bukauskui, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aidai Budrikienei, Laurai Palekaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šarūnkalnis“ ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Šarūnkalnis“ naudojamo žemės sklypo supaprastintu detaliuoju planu, patvirtintu Šilalės rajono mero 1998 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. 564, valstybinės žemės nuomos 1999 m. sausio 14 d. sutartimi Nr.38 uždarajai akcinei bendrovei „Šarūnkalnis“ komercinei veiklai dešimčiai metų buvo išnuomotas 95325 kv.m žemės sklypas Dvaro g. 9, Šilalėje (t.1, b.l. 37). Tauragės apskrities viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 nutraukta 1999 m. sausio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 38 ir Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius įpareigotas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šios nuomos sutarties išregistravimo (t.1, b.l. 75). Šilalės rajono savivaldybės taryba 2004 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtino ginčijamo žemės sklypo planą, pagal kurį piliečiams galima grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) žemę (t.1, b.l. 78).

Įvertinus byloje kilusį teisinį ginčą dėl buvusio žemės nuomininko ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šarūnkalnis“ nuomos teisių į 9,5325 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad teisingam bylos išsprendimui būtina tinkamai išaiškinti ir taikyti 1997 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asmens nuosavybės teisių atkūrimą natūra į nuomininko valdomą ir naudojamą žemės sklypą. 1997 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas prioritetiškai gina pretendentų teises atkurti turėtą konkretaus nekilnojamojo turto nuosavybę. Šio įstatymo (2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-832 redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje teritorijoje.

G. R. kaip A. R. teisių perėmėja, 2003-01-16 pateikė Tauragės apskrities viršininko administracijai prašymą, kuriuo pageidavo natūra susigrąžinti žemės sklypą, kurį ieškovė nuomojo iš valstybės ir kuris pateko į buvusio savininko A. R. iki 1940 m. liepos 21 d. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės teritoriją (t.1, b.l. 119). 2004 m. gruodžio 10 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu G. R. atkurtos nuosavybės teisės į 5,8980 ha žemės (t.1, b.l. 122). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad valstybinės žemės nuomos 1999 m. sausio 14 d. sutartis buvo nutraukta pagrįstai vadovaujantis minėtos sutarties 20 punktu, kuriuo buvo nustatyta, jog ši sutartis gali būti nutraukta prieš terminą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (atsiradus savininkui, žemė gali būti besąlygiškai nutraukta) (CK 6.562, 6.564 str.). Taigi sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovei buvo žinomos nuomos sutarties nutraukimo sąlygos, su kuriomis ji sutiko, jų neginčijo.

Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas tik 0,8579 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (t. 1, b.l. 78, 81), nes pačios ieškovės prašymu buvo sumažintas grąžintinas žemės sklypas. Be to, 2004-01-23 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri atsižvelgė į ieškovės prašymą, nurodė, kad ginčijamo sklypo dalis (0,4621 ha) reikalinga uždarosios akcinės bendrovės „Šarūnkalnis“ teritorijos vientisumui ir esamų pastatų funkcionavimui, todėl siūlė grąžintinos žemės sklypo plotą sumažinti iki 0,8579 ha (t.1, b.l. 131). Todėl ieškovė buvo ne kartą informuota, kad turi teisę išsinuomoti valstybinę žemę, užstatytą šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančiais ar jos nuomojamais statiniais ar įrenginiais, ir ji būtina statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, bet dėl to reikia inicijuoti pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo detaliojo plano parengimą (t.1, b.l. 116, 137, 144). Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šarūnkalnis“ žinojo, kad jai yra išnuomojamas didesnio ploto žemės sklypas nei būtinas minėtai bendrovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti (t.1, b.l. 72-74).

Kadangi Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas tik 0,8579 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, pagal kurį piliečiams galima grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) žemę, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovei ginčijamais atsakovių priimtais aktais nėra užkirstas kelias sudaryti naują žemės nuomos sutartį mažesniam plotui, kuris reikalingas ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tačiau, vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovė, norėdama suformuoti jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais užstatytą žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėjo inicijuoti minėto žemės sklypo detaliojo plano rengimą. Ieškovė ne kartą buvo informuota, jog būtina parengti pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo detalųjį planą (t.1, b.l. 116, 137, 144), tačiau jokių veiksmų neatliko (t.1, b.l. 138). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dauguma juridinių asmenų, kuriems ieškovė pardavė ant ginčijamo žemės sklypo pastatytus statinius, sutiko apmokėti detaliojo plano rengimo išlaidas (t.1, b.l. 139, 140, 141).

Taipogi vienas iš ieškovės reikalavimų yra priteisti iš atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos 1101686 Lt žalos atlyginimą. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu asmens elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas. Kadangi iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei ginčijamais atsakovių priimtais aktais nėra užkirstas kelias sudaryti naują žemės nuomos sutartį mažesniam plotui, kuris reikalingas ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, todėl atsakovių veiksmai, priimant ginčijamus aktus, nepripažintini neteisėtais. Dėl to netenkintinas ir ieškovės 2006-11-21 teismui pateiktas prašymas (t.2, b.l. 16, 17).

Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, nespręstinas ir civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimas (CK 6.245, 6.246, 6.271 str.).

Be to, teismas konstatuoja, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Šarūnkalnis“ atsakovių priimtus aktus, su kuriais ji nesutinka, privalėjo apskųsti administraciniam teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. per vieną mėnesį, tačiau to nepadarė. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ginčijamų aktų apskundimo terminus ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes iš ieškovės pateiktų byloje esančių dokumentų matyti, jog 2003-04-22 Tauragės apskrities viršininko administracija informavo ieškovę apie planuojamą žemės nuomos sutarties nutraukimą, o 2004-01-19 raštu informavo, kad žemės nuomos sutartis Tauragės apskrities viršininko 2004-01-05 įsakymu yra nutraukta (t.1, b.l. 42, 43). Tai patvirtina ir pačios ieškovės 2004-01-28 raštas, adresuotas Tauragės apskrities viršininkui, su prašymu paaiškinti žemės nuomos sutarties nutraukimo priežastis (t.1, b.l. 51). Be to, LR Vyriausybės atstovas Tauragės apskrityje, atsakydamas į ieškovės 2004-01-30 raštą, 2004-02-10 nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2004-02-06 sprendimu patvirtino žemės sklypo planą, pagal kurį piliečiams galima grąžinti natūra laisvą (neužstatytą) žemę (t.1, b.l. 54). Tačiau ieškovė tik 2006-03-27 pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijai prašymą gauti ginčijamą sprendimą (t.1, b.l. 76). Taigi byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ieškovė laiku sužinojo apie atsakovių priimtus ginčijamus aktus, be to, ji buvo viena iš ginčijamos nuomos sutarties šalių, žinojo sutarties bei įstatymo, reglamentuojančio nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, nuostatas. Be to, ieškovė, būdama sąžininga ir protinga sutarties šalimi, pati privalėjo domėtis ir laiku kreiptis į Šilalės rajono savivaldybės administraciją ir Tauragės apskrities viršininko administraciją dėl minėtų aktų gavimo. Ieškovei to nepadarius, t.y. dėl jos pačios kaltės nesiėmus jokių aktyvių veiksmų dėl ginčijamų aktų gavimo bei nuomos teisinių santykių pratęsimo ir/ar nepasinaudojus teisinės gynybos priemonėmis dėl tų aktų ginčijimo, jai pačiai tenka visos dėl to kylančios neigiamos teisinės pasekmės. Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog įstatymai draudžia teisinių santykių dalyviams piktnaudžiauti teise ir įpareigoja juos savo teisėmis naudotis sąžiningai.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškinys atmestinas, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė individualių aktų apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis). Taip pat darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos kaltės dėl jai atsiradusios žalos priėmus ginčijamus aktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.