- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 1-1445-888/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Kaltinamasis
- E. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje
kaltinamasis E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. B. 2017 m. birželio 4 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. R., tai yra tyčia rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą, jai pasilenkus du kartus keliu spyrė į nugarą, po to tempė už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiajai L. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo E. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. B. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine L. R. jai priklausančiame bute. Kartu gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Su L. R. sutaria gerai, smurto anksčiau jos atžvilgiu nėra naudojęs. 2017 m. birželio 4 d. apie 14 val. 30 min. tarp jo ir L. R. kilo konfliktas dėl to, kad jis į namus grįžo išgėręs. Jie apsižodžiavo. Atsimena, kad sėdėjo balkone, rūkė ir atvažiavę pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Kaip viskas įvyko tą dieną jis neatsimena, nes buvo neblaivus. Jeigu sugyventinė sako, kad jis sudavė jai į veidą, kelis kartus spyrė ir tempė už plaukų, vadinasi taip ir buvo. Jis supranta, kad tokie veiksmai sugyventinei galėjo sukelti fizinį skausmą (b. l. 70).
Iš nukentėjusiosios L. R. 2017 m. birželio 6 d. papildomos apklausos protokolo matyti, jog ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 14 val. 30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio E. B. kilo konfliktas, kurio metu jis jai rankos delnu trenkė į veidą, jai pasilenkus du kartus keliu spyrė į nugarą bei tempė už plaukų. Dėl įvykio jokie sužalojimai jai nepadaryti, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, niekur nesigydė ir nesilankė jokioje gydymo įstaigoje, civilinio ieškinio nereikš, su sugyventiniu E. B., jei jis sutiks gydytis nuo alkoholizmo, toliau gyvens kartu, tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20).
Iš 2017 m. birželio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog jame L. R. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu E. B. apie penkis metu, butas, kuriame gyvena, priklauso jai. 2017 m. birželio 4 d., apie 14 val. 30 min., namuose tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kadangi sugyventinis E. B. dažnai vartoja alkoholį. Konflikto metu E. B., būdamas neblaivus, rėkavo, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, kambaryje jai vieną kartą iš rankos delno sudavė į dešinės pusės skruostą, kai ji pasilenkė, E. B. du kartus koja iš kelio smūgiavo į nugarą bei jai suklupus tąsė už plaukų, tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, taip pat į teismo medicinos medikus nesikreips. Jos sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo sužalojęs (b. l. 5-6).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog įvykio vietoje nustatyta, kad pranešėjos sugyventinis E. B. fiziniais veiksmais smurtavo prieš pranešėją, trenkė jai ranka į veidą bei nugarą, grasino, kad užmuš. Pranešėja teigė, kad konfliktas įvyko, nes E. B. atėjo pas ją į namus pasiimti jos šuns. Pranešėja teigė, kad ji su E. B. skiriasi ir kad jis turėdamas namų raktus įėjo į butą (b. l. 9-12).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. B. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę L. R., tyčia rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą, jai pasilenkus du kartus keliu spyrė į nugarą, po to tempė už plaukų, tokiu būdu nukentėjusiajai L. R. sukėlė fizinį skausmą.
Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtinis veiksmas pasireiškė rankos delno smūgiu į veidą, dviem kelio spyriais į nugarą, tampymu už plaukų, tai rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę, smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), kaltinamojo E. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. E. B. praeityje teistas 5 kartus, teistumas yra išnykęs, jis laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.) (b. l. 45-65), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37-44). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. 3-621-840 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog E. B. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje gydėsi nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d. , diagnozė – impulsyvusis tipas, ambulatoriškai nesilanko (b. l. 34), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-532/2017 daroma išvada, kad iš pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokia psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl E. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 36).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. šiuo metu niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje (b. l. 30-31), todėl E. B. įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.), toks įpareigojimas efektyvesnis įgyvendinat bausmės paskirtį nei prokurorės siūlomas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo sugyventinę, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2017 m. birželio 4 d. 14 val. 45 min. iki 2017 m. birželio 6 d. 11 val. 35 min. (b. l. 71, 75) - 2 (dvi) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti E. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas, tai yra nuo 2017 m. birželio 4 d. 14 val. 45 min. iki 2017 m. birželio 6 d. 11 val. 35 min., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.