Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 357-30 netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju D. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo D. P. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų D. P. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla, skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo ir tekintojo specialybes, dabar mokosi baldžiaus profesijos, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei darbo vietą, šiuo metu turi užimtumą darbine veikla, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš viso skatintas 9 kartus, pradėjo vykdyti individualią veiklą, bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose bei socialinės reabilitacijos priemonėse, skirtose padėti valdyti nusikalstamo elgesio riziką, jis priima specialistų pagalbą ir suvokia, kad kiekvienam veiksmui ar sprendimui yra alternatyva. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai D. P. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių D. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.

12. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tarp jų ir už šiurkščius pažeidimus (gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus, vartojo alkoholinius gėrimus). Ir nors paskutinis pažeidimas buvo fiksuotas 2016 m. gruodžio 25 d. ir šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių paskirtų nuobaudų, tačiau tai nesudaro pagrindo švelniau vertinti jo asmenybę. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šių nuobaudų nebėra galiojančių, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo atsainų požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad D. P. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi ar nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms ir reikalavimams. Taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam D. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; gyvenimo stilius ir draugai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Gyvenimo stiliaus ir draugų kriminogeninį veiksnį kontroliuoti ir valdyti atliekant laisvės atėmimo bausmę kartu su tame pačiame organizuotame susivienijime dalyvavusiais asmenimis (šiuo metu gyvenančiais tame pačiame būryje) yra sudėtinga. Taip pat nusikalstamoje veikoje dalyvavo nuteistojo brolis dvynys, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime ir su kuriuo nuteistasis palaiko artimus, draugiškus santykius kaip su broliu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių buvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad D. P. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą D. P. šiuo metu atlieka bausmę, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu. D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (už viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir dalyvavimą nusikalstamame susivienijime) ir vieną kartą Vokietijoje (už prekybą vogtomis prekėmis). Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis: antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Taigi, vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis D. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys.

15. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nuteistasis nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo būdu. Sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis sprendžia šią problemą ir tai vertinama kaip pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šioje srityje, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimas yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje. Nuteistasis laisvėje buvo susitelkęs į trumpalaikę sėkmę ir sprendimus, kurie atneš finansinės naudos čia ir dabar, ir ignoravo galimas ilgalaikes problemas, kurias jie sukels. Dėmesį sutelkė į teigiamas dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kas nieko blogo jam nenutiks ir nusikaltimai liks neatskleisti. Nuteistojo kritiško savo poelgių įvertinimo bei gilesnės problemų analizės stoka kartais apsunkina pagalbos iš specialistų priėmimą. Nustatyta, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Sodros duomenis oficiali nuteistojo darbinė patirtis Lietuvoje yra tik apie septynerius metus. Tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Be kita ko, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų (pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur), turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla pagrįstų abejonių, ar D. P. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Taigi, minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga bei teisėta veikla ir sėkmingai integruosis į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę, kadangi medžiagoje esanti UAB ,,E.“ pažyma, patvirtinanti apie galimą nuteistojo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju, negarantuoja, kad jis (D. P.) išėjęs į laisvę realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį.

16. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje D. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad D. P. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos D. P. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Be to, vertinama ir ta aplinkybė, jog D. P. neatliktos bausmės dalis dar yra 5 metai 7 mėnesiai 18 dienų ir tai neleidžia teigti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Analizuojamu atveju D. P. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

19. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 357-30 netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.