- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-659-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kolegija, A. B., E. M.
- Trečiasis asmuo
- Z. K.
- Advokatai
- Audrius Biguzas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-795-535/2009 pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus kolegija, A. B., E. M. – J., N. M. G., I. B., E. B., E. G., A. B. K., P. D., A. K., G. B., D. Č., M. A. K., J. K., L. T., P. Š., B. L. Š., E. M. E., V. E., G. B., E. G., A. S., Š. V., Z. K., A. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. 2008-10-02 pateikė pareiškimą, prašydamas nustatyti pareiškėjo naudai palėpės (dokumentuose vadinamos pastoge), kurios bendras plotas 51,37 kv.m., valdymo faktą, kuris galėtų būti registruojamas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 1995-09-01 jis įsigijo nuosavybės teise 3 kambarių 81,99 kv.m. ploto butą su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei tapo ir bendro naudojimo objektų bendrasavininkiu. 1996-04-04 pareiškėjas pateikė pareiškimą Vilniaus aukštesniajai technologijos mokyklai (dabar - Vilniaus kolegija), prašydamas leisti pagal patvirtintą projektą įrengti palėpę, esančią virš buto. Vilniaus kolegija 1996-04-29 raštu davė sutikimą įrengti palėpę virš buto. 1995-10-4–9, 1996-03-07 ir 1996-02-22 pareiškėjas gavo tuo metu name gyvenusių asmenų sutikimus dėl palėpės rekonstrukcijos. 1995-10-26 Vilniaus m. Naujamiesčio seniūnija raštu patvirtino, jog neprieštarauja dėl palėpės eskizinio projekto ir jo suderinimo su tarpžinybinės komisijos nariais. 1995 m. gruodžio mėn. pareiškėjas gavo visus reikiamus leidimus buto rekonstrukcijai ir palėpės įsirengimui virš jo ir buvo pradėti palėpės rekonstrukcijos darbai. 2002-03-18 VAVA Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba aktu Nr.289 nustatė, kad palėpė virš buto yra tinkama naudoti. Viso namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės patalpas nuosavybės teise valdo suinteresuoti asmenys, namo bendrasavininkai/ butų savininkai, o faktiškai palėpės patalpas, esančias virš pareiškėjo buto, valdo pareiškėjas. Nėra įrodyta, kad pareiškėjas valdo palėpę neteisėtai. Pareiškėjas siekė gauti daugelio gyventojų sutikimus dėl palėpės rekonstrukcijos. Pareiškėjas nuo pat 1995 m. spalio mėn. su kitų asmenų sutikimu valdė palėpės, esančios virš jo buto, patalpas, stengėsi daryti ir darė šioms patalpoms teisėtą fizinį poveikį, kiti asmenys neprieštaravo dėl palėpės patalpų valdymo (LR CK 4.22 str., 4.25 str., 4.26 str. 3 d., 4.27 str. 1 d., 2 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. L. Š., L. T., Z. K. ir Š. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka. Pareiškėjas, neturėdamas visų gyventojų sutikimo, 1995 m. pabaigoje nutarė savavališkai padidinti savo buto plotą palėpės sąskaita. Ši palėpės dalis – namo gyventojų bendro naudojimo patalpa, kuria naudojamasi įvairioms buitinėms reikmėms. Apie neteisėtą statybą dauguma gyventojų (11 butų iš 20) 1995-12-23 pranešė Vilniaus miesto savivaldybei, o 1996-06-25 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus miesto valstybinės statinių statybos inspekcijos viršininko E. P. 1996-06-20 rašte nurodyta, kad ne pareiškėjui, o esančiam namui yra leista remontuoti stogą bei jo laikančias konstrukcijas ir lubas. Priimti sprendimą leisti palėpėje įsirengti patalpą galėjo tik visi bendrasavininkiai, kadangi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, o namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrasavininkiai nebuvo ir nėra susivieniję į bendriją. Kitiems bendrasavininkiams priklausanti palėpės dalis turėjo būti išperkama, nes iš pareiškėjo planų matyti, kad pareiškėjo užvaldyta bendrosios nuosavybės dalis yra didesnė negu jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykis (CK 4.82 str.).
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, kad būtų nustatytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko A. D. naudai palėpės (bendras plotas 51,37 kv.m.) valdymo faktas. Šis sutikimas nereiškia, kad A. K. atsisako jai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies, lygios jai nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. A. K. butus, esančius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), pirko 1998-10-27 iš R. Ž. ir G. Ž.. R. Ž. dar 1995-10-04 ir 1995-10-09 pasirašė sutikimus, kad A. D., buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, atliktų virš savo buto esančios palėpės ir stogo remontą, rekonstruotų ir eksploatuotų palėpę (CK 4.82 str. 5 d.).
Suinteresuotas asmuo E. M.–J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo metu, kai pareiškėjas prašė leisti įrengti palėpę, butas (duomenys neskelbtini) priklausė jos tėvams, kurie nedavė sutikimo pareiškėjui. E. M.–J. taip pat nesutinka leisti įrengti palėpę.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus kolegija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl tokio fakto nustatymo ir sutinka su pareikštu reikalavimu.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patį patalpų valdymo faktą. Prie pareiškimo pridėtos sutikimų kopijos nepatvirtina aplinkybės, kad šios patalpos buvo valdomos pareiškėjo. Be to, nėra jokių įrodymų, kad valdymas buvo sąžiningas, teisėtas. Pareiškėjas, turėdamas visų namo bendraturčių sutikimus ar kitus dokumentus, patvirtinančius visų namo bendraturčių valią dėl palėpės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis dėl jo nuosavybės teisių į šios palėpės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, pareiškėjas turi turėti dokumentus, patvirtinančius, kad visi name esančių butų ir patalpų savininkai jiems priklausančias bendrojo naudojimo pastogės dalis yra perleidę pareiškėjui (CK 4.75 str., 4.82 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra ir bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiu, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos ir kitas bendro naudojimo turtas. 1995 m. spalio mėn., 1996 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. pareiškėjas gavo Vilniaus kolegijos bei dalies namo gyventojų sutikimus dėl virš pareiškėjo buto esančios palėpės rekonstrukcijos. Teismas nustatė, kad 1995 m. spalio – gruodžio mėn. pareiškėjas gavo reikiamus sutikimus bei leidimą vykdyti rekonstrukcijos darbus bute, įrengiant virš jo palėpę. 2002-03-18 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos aktu pareiškėjo butas su palėpe buvo pripažinti tinkamais naudoti. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl daiktinių teisių įregistravimo, tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti jo naudai palėpės valdymo faktą nėra pagrįstas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė dalies namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimus leisti pareiškėjui rekonstruoti palėpę virš savo buto, atlikti stogo remontą bei eksploatuoti palėpę. Neturint visų namo bendrasavininkių sutikimo bei įrodymų, jog visi name esančių butų ir patalpų savininkai jiems priklausančias bendrojo naudojimo pastogės dalis yra perleidę pareiškėjui, teismas negali konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai valdo ginčo patalpas (palėpę). Teismas pažymėjo, kad palėpės patalpos yra gyvenamojo namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kuris valdomas, naudojamas, disponuojamas CK nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos ir butų kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių, jog visi name esančių patalpų savininkai jiems priklausančias bendrojo naudojimo pastogės dalis yra perleidę pareiškėjui (CK 4.27 str. 2 d., 4.75 str., 4.82 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti pareiškėjo naudai palėpės (dokumentuose vadinamos pastoge), kurios bendras plotas 51,37 kv.m. valdymo faktą, kuris galėtų būti registruojamas viešajame Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismas negali konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai valdo ginčo patalpas, yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino valdymo teisės atsiradimą reglamentuojančias normas ir byloje nurodytus faktus. Teismas nemotyvavo ir neaiškino pagal sisteminio interpretavimo metodą CK 4.25 str. normos, kurioje nurodyta, kad valdymas gali atsirasti, fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad, aiškinant CK 4.25 str. taikymą, būtina atsižvelgti ir į CK 4.26 str. 2 d. ir 3 d., kur nurodyta, jog valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Nei bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos atstovė, nei kiti suinteresuoti asmenys nėra pateikę įrodymų, jog pareiškėjo palėpės patalpų valdymas yra neteisėtas, t.y. nepaneigė valdymo teisėtumo prezumpcijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, apie civilinės bylos nagrinėjimą pranešus suinteresuotiems asmenims – namo, kuriame gyvena pareiškėjas gyventojams, į bylos nagrinėjimą neatvyko nei vienas asmuo. Tai tik parodė gyvenamojo namo gyventojų nesuinteresuotumą nagrinėjamu klausimu.
2) Teismas sprendime nevertino pareiškėjo argumentų dėl valdymo atsiradimo ir faktinio palėpės valdymo. Pareiškėjas nurodė, kad buvo gavęs visus reikiamus dokumentus palėpės rekonstrukcijai, palėpė buvo pripažinta tinkama naudoti ir niekas iš namo gyventojų niekada nereiškė pretenzijų dėl palėpės valdymo. Pretenzijos iš kitų namo gyventojų atsirado tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, norėdamas sutvarkyti palėpės nuosavybės dokumentus. Teismas pateiktus įrodymus vertino paviršutiniškai ir neatsižvelgė į faktinius pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų santykius nuo 1995 m., kai pareiškėjas įsigijo butą. Teismas neįvertino faktiškai tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų egzistuojančių teisinių santykių.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-32/2008). Pareiškėjas, neturėdamas valdymą patvirtinančio dokumento, atitinkamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pažymėjimo, kuris patvirtintų teisėtą palėpės valdymą ir pasibaigus VĮ Registrų centro 2004-08-16 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo“ apskundimo terminui, teisėtai kreipėsi į teismą, pateikdamas rašytinius įrodymus, jog teisėtai valdo palėpės patalpas ir kiti asmenys neturi pretenzijų į palėpę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus kolegija nurodė, kad neprieštarauja dėl A. D. prašomo fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys A. B., E. M.–J., N. M. G., I. B., E. B., E. G., A. B. K., P. D., A. K., G. B., D. Č., M. A. K., J. K., L. T., P. Š., B. L. Š., E. M. E., V. E., G. B., E. G., A. S., Š. V., Z. K., A. K. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (CK 4.22 str. 1 d.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Asmuo, neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir teisėtai valdantis daiktą, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento.
Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymų suteiktą teisę teismine tvarka patvirtinti valdymo faktą, kuris galėtų būti registruojamas viešajame registre, jis turi pateikti visų bendraturčių sutikimą dėl valdymo arba įrodymus, kad visi bendraturčiai jiems priklausančias bendrojo naudojimo daikto dalis yra perleidę pareiškėjui.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrus daiktus – pastatus - bendraturčiai valdo, naudoja ir jais disponuoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendrų daiktų valdymo, naudojimo, disponavimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai valdo palėpę virš pareiškėjo buto, nes nėra pateikti įrodymai dėl visų namo bendraturčių sutikimų dėl ginčo patalpų valdymo arba įrodymai, kad visi bendraturčiai jiems priklausančias bendrojo naudojimo daikto dalis yra perleidę pareiškėjui.
Ta aplinkybė, kad pareiškėjas įsirengė palėpę virš savo buto ir šios patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudotis, savaime nereiškia palėpės dalies valdymo teisėtumo ir sąžiningumo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad jis buvo gavęs visus reikiamus dokumentus palėpės rekonstrukcijai, palėpė buvo pripažinta tinkama naudoti ir niekas iš namo gyventojų niekada nereiškė pretenzijų dėl palėpės valdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1995-12-23 skunde Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 129) dešimties butų (iš 20 butų) savininkai prašė skubiai sustabdyti 28-ojo buto savavališkai vykdomus statybos darbus dėl palėpės. 1996-01-26 Naujamiesčio seniūnijos rašte (b.l. 131) nurodyta, kad statybos darbai (duomenys neskelbtini) sustabdyti, įspėjant raštu A. D. apie atsakomybę už savavališkos statybos darbus. Vilniaus miesto valstybinės statinių statybos inspekcijos viršininko E. P. 1996-06-20 rašte (b.l. 132) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiam namui yra leista remontuoti stogą bei jo laikančias konstrukcijas ir lubas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo valdymo atsiradimo teisėtumą ir sąžiningumą, nes pareiškėjas neturėjo visų namo bendraturčių sutikimo.
Tai, kad pirmosios instancijos teisme į teismo posėdį neatvyko nei vienas suinteresuotas asmuo – namo, kuriame gyvena pareiškėjas, bendraturtis, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nustatyti pareiškėjo naudai palėpės (dokumentuose vadinamos pastoge), kurios bendras plotas 51,37 kv.m., valdymo faktą, kuris galėtų būti registruojamas viešajame registre, nes byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka (tame tarpe ir dėl valdymo fakto patvirtinimo), turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir neturi teisės priimti sprendimo už akių (CPK 443 str. 8 d., 9 d.), todėl suinteresuotų asmenų – namo, kuriame gyvena pareiškėjas, bendraturčių neatvykimas į pirmosios instancijos teismo posėdį nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir yra teisiškai nereikšmingas.
Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui pagal CPK 270 str. keliamus reikalavimus. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šios bylos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei bylą išnagrinėjo, nepažeisdamas proceso teisės normų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos 2008-01-28 nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-3-32/2008 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės bylų aplinkybės, todėl 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-32/2008 negali būti laikoma taikytinu precedentu nagrinėjamoje byloje.
Aplinkybės, kad pareiškėjas, neturėdamas valdymą patvirtinančio dokumento, atitinkamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto pažymėjimo, patvirtinančio teisėtą palėpės valdymą ir pasibaigus VĮ Registrų centro 2004-08-16 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo“ apskundimo terminui, turėjo teisę kreiptis į teismą, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes negalima valdymo fakto patvirtinimu teismine tvarka pažeisti namo bendraturčių teisių į bendrus daiktus, valdomus bendrosios dalinės nuosavybės teise (nagrinėjamu atveju į namo palėpę), nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 4.25 str. - 4.27 str., LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.