Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją (duomenys neskelbtini), susituokęs, turintis nepilnamečių vaikų, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., būdamas bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi nuo 2022 m. balandžio 25 d. susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles (8 926,57 Eur), neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes kai bendrovės skola VMI siekė 8 926,57 Eur, bendrovė 2022 m. gegužės 12 d. pervedė: UAB „S.“ – 457,38 Eur; UAB „N.“ – 400 Eur; UAB „A.“ – 300 Eur; UAB „D.“ – 208,74 Eur; UAB „A.“ – 181,50 Eur. Tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė trečios eilės kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes (b. l. 16).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. V. teisme pripažino savo kaltę bei nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį VMI sumokėta skola — 11 709,70 Eur. Mokėdavo vėlesnės eilės kreditoriams, o ne VMI, nes buvo būtina sumokėti buhalteriui, kitoms įmonėms, už kurą tam, kad galima būtų palaikyti įmonės darbą. Nesikreipė į VMI su prašymu išdėstyti ar atidėti mokėjimą, nes negali garantuoti, kad sutartą datą viskas bus sumokėta. Tačiau visada sumokėdavo, tik kartais užtrukdavo ilgiau. Žino įstatymus dėl pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimų tenkinimo pirma eile. Nemokėjo ne tik VMI, bet ir sau atlyginimų, laukė kol su bendrovės skolininkai atsiskaitys, kol viskas susitvarkys. Supranta, kad bendrovė padarė pažeidimą. Neišmokėjo nei sau atlyginimų, nei lizingo. Sumokėjo kitiems kreditoriams tam, kad įmonė galėtų dirbti kitą mėnesį. Jam bauda — sunki našta.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad BUAB „A.“ buvo VMI skolininkė. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. balandžio 25 d. bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog mokestinės nepriemokos išieškojimai (priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto) nėra vykdomi visa apimtimi, VMI kreipėsi į AS „Luminor“ banko Lietuvos filialą su prašymu pateikti informaciją apie bendrovės šio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą nuo 2022 m. balandžio 1 d. Išnagrinėjus AS „Luminor“ banko 2023 m. birželio 2 d. pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., nustatyta, jog bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (kai bendrovės skola VMI siekė 8 926,57 Eur, bendrovė 2022 m. gegužės 12 d. pervedė: UAB „S.“ – 457,38 Eur; UAB „N.“ – 400 Eur; UAB „A.“ – 300 Eur; UAB „D.“ – 208,74 Eur; UAB „A.“ – 181,50 Eur) (b. l. 2-3)

Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (klientai) išrašų matyti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. spalio 4 d. bendrovės vadovas buvo D. V. (b. l. 4-5).

Iš 2023 m. spalio 12 d. balanso matyti, kad bendrovės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 11 691,61 Eur, iš kurių vykdomųjų dokumentų mokestis – 17,19 Eur; mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai – 0,24 Eur; gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 7,40 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 10 781,79 Eur ir delspinigiai – 903,08 Eur. 2022 m. gegužės 12 d. bendrovės prievolės VMI, kurių terminas suėjęs, sudarė 8 926,57 Eur, iš kurių pridėtinės vertės mokestis – 8 913,22 Eur ir delspinigiai – 13,35 Eur (b. l. 6-7).

Iš 2023 m. birželio 2 d. AB „Luminor“ banko atsakymo Nr. 2023|19.11-L3011-1876 su priedais matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, t. y. kai bendrovės skola VMI siekė 8 926,57 Eur, bendrovė 2022 m. gegužės 12 d. pervedė: UAB „S.“ – 457,38 Eur; UAB „N.“ – 400 Eur; UAB „A.“ – 300 Eur; UAB „D.“ – 208,74 Eur; UAB „A.“ – 181,50 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio imperatyvų reikalavimą tik esant dviejų sąlygų visumai: pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį; antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami šioje CK normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ir asmens kaltė dėl šio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad bendrovė nuo 2022 m. balandžio 25 d. turėjo pareigą VMI sumokėti mokesčius (mokestinė nepriemoka buvo 8 926,57 Eur) ir, kad bendrovės vadovas apie šią pareigą žinojo. Taip pat neginčijama, kad tuo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, kad negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir, kad vadovas D. V. apie tai žinojo. T. y. neginčijama, kad D. V., žinodamas apie bendrovės tuo metu patiriamus finansinius sunkumus ir tai, kad bendrovei nepakanka lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o kaltinime nurodytu laiku atsiskaitė su vėlesnės eilės kreditoriais, sąmoningai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą. Šios aplinkybės įrodytos D. V. parodymais teisme, kad atsiskaitydamas su kitais kreditoriais siekė, kad bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą kitą mėnesį; kad nesikreipė į VMI su prašymu atidėti mokėjimą ir pan., nes negalėjo užtikrinti, kad sutartą datą galės su VMI atsiskaityti. Šios aplinkybės įrodytos ir bylos rašytine medžiaga. Iš byloje pateiktų įrodymų (išrašų iš VMI duomenų bazės) nustatyta, kad 8 926,57 Eur mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2022 m. balandžio 25 d. bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrovės įsiskolinimas 2023 m. spalio 12 d. pagal VMI apskaitomas prievolės siekė 11 709,70 Eur, iš kurių: 17,19 Eur pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos institucijoms, 0,24 Eur delspinigiai už aplinkos teršimo mokestį; 7,40 Eur sudarė gyventojų pajamų mokestis; 10 781,79 Eur siekė pridėtinės vertės mokestis ir 903,08 Eur šio mokesčio delspinigiai. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tai matyti ir iš VMI pareiškime nurodytų aplinkybių ir iš AB „Luminor“ banko pateikto rašto su priedais. Kai bendrovės skola VMI siekė 8 926,57 Eur, bendrovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas. Bendrovė 2022 m. gegužės 12 d. pervedė: UAB „S.“ – 457,38 Eur; UAB „N.“ – 400 Eur; UAB „A.“ – 300 Eur; UAB „D.“ – 208,74 Eur; UAB „A.“ – 181,50 Eur, o su VMI neatsiskaitė.

Jog bendrovė atsiskaitymų metu iš tiesų patyrė pastovių finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti patvirtina ir bendrovei 2023 m. rugpjūčio 29 d. iškelta bankroto byla bei joje nustatytos faktinės aplinkybės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą skųsta apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, byloje Nr. e2-943-933/2023, skundas atmestas. Nutartyje konstatuota, kad bendrovė su VMI neatsiskaito nuo 2022 m. balandžio 25 d., o bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDFV) 2023 m. rugsėjo 27 d. siekė 2 001,74 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0040/23/01303, 0040/23/01242, 0040/23/00312, 0040/22/01819, 0040/22/01465, 0040/22/01212, 0040/22/01175, 0040/22/01117, 0040/22/00956. Nustatė, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas. Nurodė, kad bendrovė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Dėl to pritarė pirmosios instancijos teismui, kad bendrovė yra nemoki.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas laiko nustatyta, kad bendrovė atliktų atsiskaitymų su kitais (vėlesnės eilės) kreditoriais momentu, nuo 2022 m. balandžio 25 d. turėdama 8 926,57 Eur įsiskolinimą VMI, patirdama sistemingus finansinius sunkumus ir neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, nuo 2022 m. gegužės mėnesį vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o su VMI atsiskaitė tik teismui iškėlus bankroto bylą (2024 m. sausio 11 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-940-936/2024, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. lapkričio 24 d. VMI finansinis reikalavimas buvo patenkintas, išbraukė VMI iš kreditorių sąrašo).

Taigi bendrovė savo įsipareigojimų VMI nevykdydama, atsiskaitinėjo su vėlesnės eilės kreditoriais vadovui žinant, kad bendrovė negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Bendrovės patiriami finansiniai sunkumai buvo sistemingi. T. y. D. V. tyčia neužtikrino, kad jo vadovaujamojoje bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – D. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. V. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba, yra susituokęs ir augina nepilnamečius vaikus. D. V. teisme paaiškino, kad baudos paskyrimas jam būtų didelė finansinė našta, nes būdamas bendrovės vadovas atlyginimo keletą mėnesių sau nemokėjo. D. V. neteistas (b. l. 26). 2023 m. spalio 18 d. duomenimis, jis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 30 kartų, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus bei už tai, kad būdamas įmonių vadovu netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigų (laiku nepateiktos deklaracijos ir pan.), tačiau už tapataus administracinio nusižengimo padarymą nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, dalį baudų apmokėjo, o dėl dalies baudų apmokėjimo duomenų nėra (27-44). Taip pat nustatyta, kad VMI įsiskolinimas buvo padengtas. Taigi nors administracinis nusižengimas ir buvo padarytas, tačiau negalima neatsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes, o būtent, kad iki bylos nagrinėjimo, 2023 m. lapkričio mėnesį, VMI reikalavimas patenkintas (Pagrindas. AB „Luminor“ banko lėšų pervedimo nurodymas, iš kurio matyti, kad 2023 m. lapkričio 24 d. UAB „A.“ vardu kita bendrovė į VMI banko sąskaitą pervedė 11 709,70 Eur sumą (b. l. 48)).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, skirtinos nuobaudos griežtumą, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti D. V. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą, t. y. 700 Eur, kuri bus pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslams, neprieštaraus teisingumo principui, nes teismo nuomone, D. V. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

D. V. (D. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.