Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. kovo 21 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje V. Ž. surašytas už tai, kad 2016 m. sausio 12 d., 13.10 val. – 2016 m. kovo 12 d., 13.37 val., Kaune, Vilniaus g. 16, V. Ž. įmonei priklausančiame restorane „Kazanova“, buvo naudojami muzikos kūriniai, neturint licencinės sutarties su asociacija „Latga“ dėl teisės naudoti Latga repertuaro kūrinius viešam atlikimui restoranuose, kavinėse, baruose. V. Ž. būdamas restorano savininku neužtikrino, kad nebūtų pažeistos viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų teisės. Tokiais veiksmais V. Ž. galimai padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 214¹⁰ str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimą, atgaminimą, viešas paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra banketinė, nes kūrinių naudojimas neteisėtu gali būti pripažintas tik tuomet, kai nesilaikoma teisės aktuose nustatytų kūrinių naudojimo sąlygų, todėl kvalifikuojant veiką būtina tiksliai ir aiškiai nurodyti koks teisės aktas pažeistas, to teisės akto straipsnis, dalis ir pan.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokios teisės akto nuostatos pažeistos kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d., tik formaliai konstatuojama, kad pažeista viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų teisės.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole V. Ž. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriui - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.