Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas, Valantinas sekretoriaujant Editai Bekerytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str.2d. 3p.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. sunkiai sužalojo šeimos narį tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.

2013-05-10 apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kilusio buitinio konflikto su savo sugyventiniu K. V. metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Ž. M. tyčia sudavė nukentėjusiąjam vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvo sritį, padarydama durtinę-pjautinę žaizdą pilve su pasigeninės pilvaplėvės pažeidimu ir tokiu būdu, sunkiai sutrikdė K. V. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaip jau buvo paminėta K. V. buvo sužalotas virtuviniu peiliu. Šis peilis buvo apžiūrėtas specialisto.

Specialisto išvada Nr. 10-97-IS1-8 nustatyta, kad pateiktas tyrimui peilis yra virtuvinis peilis, pagamintas gamykliniu būdu, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. ( b.l. 28-30)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-208/2014 nustatyta, kad Ž. M. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2013-05-10 nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ž. M. byloje nagrinėjimo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai. Ž. M. šiuo metu nustatomas organinis asmenybės sutrikdymas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ž. M. pagal psichikos sveikatos būsena gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiama. Ž. M. pagal psichikos sveikatos būseną gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvaujanti teismo posėdyje, būti apklausiama. Ž. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. ( b.l. 100-102)

2013-05-10 19 val. 23 min. Ž. M. alkotesteriu nustatytas 2.96 promilės girtumas. ( b.l. 49).

Šie aukščiau išdėstyti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais ir teismo vertinimu pilnai patvirtina, kad Ž. M. sužalojo K. V. teismo nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimo fakto neneigia ir pati kaltinamoji. Jos parodymai patvirtinti ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir objektyviais specialisto paaiškinimais, pagrįstais medicininių dokumentų analize. K. V. buvo sužalotas virtuviniu peiliu, padarant jam kiauryminį pilvo sužalojimą. Teismo vertinimu K. V. buvo kaltinamosios šeimos narys. Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Teismų praktikoje (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojoj atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimais. 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustatant griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą nei nustatytoji atitinkamai BK 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 135 straipsnio 1 dalyje, siekta apsaugoti ne vien tokias konstitucines vertybes kaip žmogaus gyvybė, jo asmens neliečiamumas, bet ir tokias kaip artimos giminystės santykiai, šeima, motinystė, tėvystė, vaikystė, o nurodytomis nusikalstamomis veikomis tokiais atvejais kėsinamasi ne vien į žmogaus gyvybę ar sveikatą, bet ir į kitas konstitucines vertybes. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie trejus metus gyveno bendrai faktinėje šeimoje, kartu tvarkė buities reikalus, turėjo ir prižiūrėjo daržą, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Paminėtina ir tai, kad kaltinamoji, suvokdama, kad už šeimos nariui padarytą sužalojimą numatyta griežtesnė sankcija, ėmė menkinti tarpusavio santykius su nukentėjusiuoju, tačiau teismo manymu ilgas gyvenimo kartu laikotarpis, dalijimasis buities darbais, tam tikros atsakomybės supratimas ir pareigų prisiėmimas leidžia kaltinamąją ir nukentėjusįjį laikyti artimais šeimos nariais. Dėl šių aplinkybių kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Šioje byloje nukentėjusysis K. V. civilinio ieškinio nereiškia. Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė 536,57 Lt., t.y. 155,40 Eur civilinį ieškinį, prašydama šią sumą priteisti iš kaltinamosios ir nurodydama, kad ši pinigų suma buvo išleista nukentėjusiojo K. V. gydymui. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai. Neginčytinai nustatyta, kad būtent tokia suma buvo išleista nukentėjusiojo gydymui (t.1., b.l. 40), o pastarojo sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamų kaltinamosios Ž. M. veiksmų.

Skiriant Ž. M. bausmę teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę už šią nusikalstamą veiką sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Ž. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji anksčiau teismo nėra teista, nebausta administracine tvarka, nėra įrašyta į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinę įskaitą. Kaltinamoji nedirba, tačiau pažymėtina, jog ji yra 1-os grupės invalidė (jai nustatytas tik 20 proc. darbingumas). Skiriant bausmę vertinama ir nukentėjusiojo K. V. pozicija. Jis kaltinamajai atleido, net neteikė civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo manymu kaltinamosios problemų priežastis yra per didelis alkoholio vartojimas, tačiau laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai būtų per griežta ir neteisinga bausmė. Pagal galiojančią teisminę praktiką teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Teigtina, kad bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

Pažymėtina, kad aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo Ž. M. taikyti Lietuvos respublikos BK 62 str. ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 str. 3 d.).

Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltiems asmenims už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje be jau aukščiau paminėtų aplinkybių, konstatuotina ir tai, kad Ž. M. padarytos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo vietą, laiką, būdą, motyvus yra mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Paminėtina, kad Ž. M. sužalojo nukentėjusįjį tarpusavio konflikto, kurį provokavo pats nukentėjusysis, metu. Vertintina ir tai, kad po patirto sužalojimo nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo jokių liekamųjų sveikatos pablogėjimo pasekmių nejaučia. Kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jos gyvenimo būdo pasekmė.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant Ž. M. švelnesnę, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su tam tikrais draudimais ir įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką Ž. M. įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2013-05-10 iki 2013-05-11 (viena para), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 3p. ir taikant BK 54 str.3d. nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimu. Bausmės atlikimo metu Ž. M. įpareigojama nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką Ž. M. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-05-10 iki 2013-05-11 (viena para), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš Ž. M. 155,40 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki Eur ir 40 eurocentų), nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį, saugomą Vilniaus VPK Šalčininkų PK daiktų saugojimo kameroje (t.1., b.l. 31-32), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.